Referatas Musu kalbos etiketas

9.8 (2 atsiliepimai)

Apimtis
858 žodžiai (-ių)
Kategorija
Kalbos kultūra

Rašto darbas
Rašto darbas
Rašto darbas
Svarbu! Žemiau pateiktos nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visos kokybės darbą spustelkite parsisiųsti.


Musu kalbos etiketas

Mūsų kalbos etiketas

Mūsų kalbos etiketas

Etiketas – tai konkrečios visuomenės priimtos elgesio bei mandagumo taisyklės ir formos; tam tikros manieros, ceremonialai. Svarbi etiketo dalis yra kalbos etiketas. Jis pataria prašant, atsiprašant, dėkojant, linkint, sveikinantis ir pan. vartoti tradicines, o ne kokias verstines mandagumo formules ir vartoti jas tinkamai – kur pridera, išlaikant tautinį etiketo savitumą. Kalbos etiketo laikymasis pabrėžia žmogaus kalbos ir apskritai jo asmenybės kultūrą, o nesilaikymas rodo nekultūringumą, neišsiauklėjimą, visuomenės negerbimą.

Vartojant etiketo formules, neužmirština, kad vienos jų yra ppagarbesnės, iškilmingesnės, skirtos vyresnio amžiaus arba aukštesnės visuomeninės padėties žmonėms, kitos – neutralios, trečios turi familiarumo atspalvį ir vartotinos tik bendraujant su artimais maždaug to paties amžiaus ir visuomeninės padėties žmonėmis. Į tai neatsižvelgę, kalbos etiketą daugiau ar mažiau pažeistume.

Kaip kreiptis ir prašyti. Į artimą savo amžiaus ir padėties žmogų paprastai kreipiamės vardu, parinkę šauksmininko formą: Jonai, Broniau, Kęstuti, Nijole, Regina, Rūtele, o kartais, rodydami išskirtinį švelnumą, ir maždaug taip: branguti, -e, kiškuti,katyte. Nepakankamai pagarbiai nuskambės kreipiniu pasirinktas vardo vardininkas, bbeje, dažniausiai nusiklausytas iš kaimynų slavų: Arūnas, duok kamuolį! Skaistė, netrukdyk!

Pakankamai mandagiai gali nuskambėti šauksmininku ištarti kreipiniai pagal žmogaus visuomeninę padėtį, profesiją: vadove, pirmininke, direktoriau, daktare, mokytojau, profesoriau. Tačiau daugelyje kalbų tokiais atvejais įprasta pridėti mandagumo, pagarbos priedėlį. Dabar verčiamės įįteisintų slaviškų skolinių šauksmininkais pone, põnia, kartais, kai kreipiamasi į jauną merginą – ir panele. Taigi, rodant pagarbą ar bendraujant oficialiau, sakytina: pone ministre, põnia Balsiene, panele Birute.

Netinka rusų kalbos pavyzdžiu kreiptis jaunas žmogau (= jaunuoli), o į kokią moterį – padavėją ar pardavėją – mergaite (= panele; jei kiek vyresnio amžiaus – põnia). Bet kokiam darbuotojui skirtas kreipinys Viršininke yra iš kolonijų žargono.

Kai kreipiamės į nepažįstamą arba į kokį vyresnio amžiaus, aukštesnės visuomeninės padėties žmogų, vartojame mandagumo įvardį jūs: Gal jūs žinote (arba tiesiog Gal žinote), kur vaistinė? Plačiai vartotas hibridinis mandagumo įvardis tamsta, kilęs iš kreipinio tavo milysta, šiandien nebėra populiarus. Ypač netinka tamsta, pavartotas priedėliu prie šauksmininko, taigi geriau sakyti tiesiog Mokytojau! negu Tamsta mokytojau!

Sovietmečiu plito iš rrusų kalbos verstos prašymo formulės Sakykit, prašau. Sėskit, prašau.Palaukit, prašau. Tačiau tradiciniai lietuvių prašymai – juos reikia išsaugoti – yra kitokie. Jie pradedami prašymo žodžiu, o po jo eina veiksmažodis ir jis būtinai yra bendraties formos: Prašom (prašau, prašyčiau) pasakyti, sėsti, palaukti.

Lietuviams saviausias, įprasčiausias prašymo žodis yra prašom (be e). Juo prašome ne tik kelių asmenų, bet ir savo paties vardu. Kai kaime pasibeldžiame į trobos duris, o ten sėdi, tarkim, tik vienas senukas ar senutė, girdime sakant Prašom! (ne PPrašau!, ne Įeikit, prašau ar tiesiog Įeikit!, kaip kviečia dažnas miestietis).Pagarbiai turėtume sakyti Prašom! ir duodami kam kokį daiktą, – tokia lietuvių tradicija.

Aišku, kartais praverčia ir prašau, tik žinotina, kada jį vartoti. Prašau reiškia ne tik prašymą, bet ir kulūringą įsakymą, reikalavimą (pavyzdžiui, mokytojas įsisiūbavusiai klasei paprastai sako: Prašau netriukšmauti! Prašau manęs paklausyti!).

Visiškai netinka žodžiu prašau prašyti paslaugos. Čia dera švelniausioji forma prašyčiau: Prašyčiau man trupučiuką padėti. Prašyčiau kiek luktelėti.

Lietuviai gražiai paprašyti moka ir be prašymo žodžių, atsargiais klausiamaisiais žodeliais ar, gal su tariamąja nuosaka: Ar padėtumėt man truputėlį? Gal palauktumėt kiek?

Dėkojimas. Įprastiniai dėkojimo žodžiai yra ačiū ir dėkui. Labiau plinta ačiū – gal kad trumpesnis, skambesnis, bet ir dėkui nėra klaida. Nevartotini tik tarminiai šių žodžių variantai ačiui, dėku ir kiti.

Dėkojimą pabrėžiame prieveiksmiais labai (arba labai labai, tik ne labai ir labai) ačiū, labai dėkui. Netinka dėkojimą pabrėžti iš rusų kalbos nusiklausytu būdvardžiu didelis: didelis ačiū, didelis dėkui. Nesakytina ir nuoširdus ačiū; reikia nuoširdžiai (iš visos širdies) dėkoju arba kitaip.

Pasakymai labai dėkoju, esu labai dėkingas, -a yra pakylėti. Jie labiau tinka viešosiose kalbose, oficialesniuose laiškuose. Nemandagu trumpai (be veiksmažodžio) tarstelti dėkingas, -a.

Kai kas įprato į kiekvieną padėkojimą atsakyti prašau ar prašom. Čia reikėtų daugiau įvairumo. Jei paslauga nedidelė, gražu kkukliai sakyti Nėra už ...

Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 858 žodžiai iš 1716 žodžių.

Kiti mokslo darbai

"Anykščių šilelio" sukūrimo priežastys

„Anykščių šilelio“ sukūrimo priežastys Antanas Baranauskas savo didžiausią poemą „Anykščių šilelis“ sukūrė dėl daugybės priežasčių. Jos pateikiamos žemiau: 1. Gerai žinojo Anykščių šilą; 2. Didelė meilė gi...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
ŠOKIŲ ISTORIJA

Untitled VILNIAUS KOLEGIJOS EKONOMIKOS FAKULTETAS Buhalterinės apskaitos katedra Nuolatinių studijų skyriaus I kurso BA13A grupės studentė Projektinis darbas (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); `...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
FIZINIS AKTYVUMAS, PAJĖGUMAS, JO KOMPONENTAI IR NUSTATYMO BŪDAI

Untitled VILNIAUS KOLEGIJOS EKONOMIKOS FAKULTETAS Buhalterinės apskaitos katedra Nuolatinių studijų skyriaus I kurso BA13A grupės studentė FIZINIS AKTYVUMAS, PAJĖGUMAS, JO KOMPONENTAI IR NUSTATYMO BŪDAI (adsbygoog...

6 atsiliepimų
Parsisiųsti
Viešoji kalba apie filmus

Viešoji kalba Viešoji kalba Esu Simona Rakauskaitė. Viešąjai kalbai pasirinkau temą „Kino filmai, kuriuos siūlyčiau pamatyti kiekvienam“. Kalbėsiu apie du man labiausiai įsimintiniausius ir vertingiausius filmus. Jų žanrai...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
2011m Viešasis kalbėimas Tema: Kalba. Poteme: 9. Kalbininkas G. Subacius teigia…

Viešasis kalbėjimas Viešasis kalbėjimas Tema: Kalba Potemė: 9. Kalbininkas Giedrius Subacius teigia: „Laisvalaikiu gali daryti kaip nori: kalbėti dialektu, žargonu, akcentais. Įvairovė yra mūsų stiprumas.“ Paaiškin...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
Atsisiųsti šį darbą