Mokytojo ir mokinio interakcijos analizė

Mokytojo ir mokinio interakcijos analizė

Ekonomikos pamoka stebėta vienoje iš vidurinių mokyklų 9 klasėje, kurioje mokosi 9 mokiniai, iš kurių 5 – mergaitės, 4 - berniukai. Pastebėjau, kad keletas mokinių yra labai aktyvūs, mėgsta pasireikšti, jiems patinka mokomasis dalykas ir labai noriai atsakinėja į užduotus klausimus. Klasės atmosfera draugiška, mokiniai tarpusavyje bendrauja maloniai, nepastebėjau, kad pyktų dėl ko nors. Mokiniams geriausiai sekasi mokytis, kai jiems duodama rašto darbai.

Prasidėjus pirmai pamokai į klasę įėjo pavėlavęs mokinys, mokytojai paklausus kodėl ko jis pavėlavo? Mokinys pasimetė, susijaudino ir nepatogiai pasijautė prieš visą klasę, pradėjo teisintis, aiškinti, kad neatvažiavo autobusas ir jis dėl to pavėlavo, bet mokytoja neleido mokiniui pasisakyti iki galo, jo neišklausė ir pasakė, kad „liksi po pamokų“. Tai neefektyvi klausymosi technika manytina, kad tai vidinis mokytojos barjeras (nes jai neįdomu, ji buvo emociškai susijaudinus, tiesiog tingėjo klausytis, nes klausymasis - sunkus darbas)(Lekavičienė ir kt., 2018).

Pastebėtina, kad mokiniams patinka diskutuoti įvairiomis temomis, reikšti savo nuomonę atsakant į įvairius klausimus. Tada į pamokos veiklą įsitraukia ir mažesnę mokymosi motyvaciją turintys mokiniai. Pirmąją pamoką mokytoja numatė taikyti aktyviuosius mokymo/si metodus. Pamokos pradžioje buvo taikomas „mokinių patirties išsiaiškinimo“ metodas. Jį mokytoja taikė, tam kad suprastų, kiek mokiniai išmokę, kaip jiems sekėsi suprasti praeitą pamokos temą. Taip pat naudojant šį metodą galima pakartoti per praeitas pamokas išmoktą medžiagą, todėl jis, mano manymu, yra labai naudingas. Po žinių patikrinimo mokytoja aiškino naują temą, o po jo sekė trumpas darbas grupėmis – žaidimas.

Per antrąją pamoką, kuri buvo stebima, dėstydama naują medžiagą, mokytoja naudojosi pateiktimis. Tai yra dar vienas metodas. Mokytoja jį pasirinko tam, kad mokinius sudomintų ir dar dėl to, kad vaizdžiai pateiktą informaciją kai kurie mokiniai įsimena daug geriau negu žodinę ar rašytinę. Pamokai einant į pabaigą buvo taikomas atkaklaus klausinėjimo metodas, mokytoja mokiniams uždavė keletą klausimų ir davė kelias minutes jiems pagalvoti, o po to klausinėjo. Neišgirdusi teisingo atsakymo – jį pateikdavo pati. Šis metodas buvo pasirinktas tam, kad būtų apibendrinta visa pamokos veikla. Taip pat, naudojantis šiuo metodu, mokytoja pamatė, ar mokiniai gerai suprato pamokos medžiagą, kokie klausimai jiems kilo ir ar pamoka buvo įdomi. Mokiniams atsakius teisingai į užduotus klausimus ji juos pagirdavo.

Vienos pertraukos metu pastebėjau mokinį sėdintį ant palangės, kuris sėdėjo „nukabinęs nosį“, mokytoja pastebėjusi nusiminusį paauglį priėjo prie jo ir paklausė ar tave kažkas neramina? Iš mokinio veido matėsi, kad jam parodytas dėmesys yra labai svarbus. Mokytoja parodė mokiniui dėmesį norėjo ...