Mokyklų savarankiškumas ir ugdymo kokybė Lietuvoje

MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMAS IR UGDYMO KOKYBĖ LIETUVOJE
Ekonomikos globalizacija skatina pasikeitimus ne tik socialinio gyvenimo srityse, bet ir švietime. Viena iš globalaus švietimo tendencijų apraiškų – švietimo standartizacija.
• . Įdiegiami vis nauji švietimo standartai, rodikliai bei indikatoriai, kurie, šių reformų iniciatorių manymu, turėtų padėti palaikyti ir toliau gerinti švietimo kokybę.
• Straipsnio tyrimo tikslas – identifikuoti Lietuvos mokyklų ir jų vadovų savarankiškumo lygį, aptarti galimas sąsajas su ugdymo kokybe ir numatyti tolesnės ateities perspektyvas.
2013  m. pabaigoje Lietuvoje buvo paskelbta tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA 2012 ataskaita (OECD, 2012). iš pateiktų 65 šalių ir teritorijų, duomenys apie moksleivių pasiekimus gamtamokslinio, matematinio raštingumo ir skaitymo gebėjimų srityse. ir Visose srityse Lietuva pasirodė vidutiniškai.
Pirmauja Pietryčių Azijos regionai – Šanchajus (Kinija), Honkongas, Singapūras ir Japonija.
• Pirmauja Pietryčių Azijos regionai – Šanchajus (Kinija), Honkongas, Singapūras ir Japonija.
• Suomija užėmė šeštą vietą, o Estija – vienuoliktą.
• atkreiptas dėmesys į aukštus Estijos rezultatus, kadangi įvairiose gyvenimo srityse esame įpratę lyginti savo rezultatus su latvių ir estų.
• 2008 m. vykusiame tarptautiniame TALIS tyrime Estija pasirodė kaip viena iš didžiausią mokyklų savarankiškumą turinčių šalių.
vienas labiausiai žinomų Suomijos švietimo ekspertų Pasis Sahlbergas (2011), paminėjo švietimo decentralizavimo reformas ir pabrėžia:
• Suomijos mokytojai pasižymi aukštu išsilavinimu (mokytojas Suomijoje ir Estijoje privalo turėti magistro laipsnį)
• dideliu profesiniu savarankiškumu
• Išorinio mokytojų veiklos vertinimas atsisakytas
• Suomijos mokyklos yra beveik visiškai „išlaisvintos“ nuo testavimo. Vienintelis privalomas standartizuotas testas yra vidurinės mokyklos baigimo egzaminas
• Mokymo ir mokymosi standartai, testavimas, mokyklų atskaitomybė niekuomet nebuvo Suomijos švietimo politikos prioritetas
• mokykloms nebūtina konkuruoti, kad parengti jaunimą konkurencingai ekonomikai
• skatinti mokyklų bendradarbiavimą, ir kad taptų esminiu švietimo kaitos principu.
savarankiškumo prasmės Lietuvos situaciją iliustruoja žemiau pateikta nuomonių apklausos ir dokumentų analizė. buvo atliktos Lietuvos mokyklų vadovų požiūrio į švietimo sisteminius pokyčius apklausos
2009 m. Mažiau centralizuotos sistemos pageidauja maždaug du trečdaliai
• 2009 m. Mažiau centralizuotos sistemos pageidauja maždaug du trečdaliai
• palyginti su 1996 m., daugiau kaip dvigubai pagausėjo visiškos decentralizacijos šalininkų – nuo 9,3 iki 22,4 proc.
• Gauti rezultatai leidžia spręsti apie mažiau centralizuoto Lietuvos švietimo sistemos modelio palaikymą.
Lietuvos mokyklų vadovų požiūris į švietimo centralizaciją ir turimus įgaliojimus<...