Mokslinės literatūros apžvalga tema „Mokyklos vadovo lyderystės ypatumai“

1.1 ŠVIETIMO ORGANIZACIJOS VADOVO LYDERYSTĖS SAMPRATA

Šiame skyriuje apžvelgiamas mokyklos lyderio vaidmuo vadovaujant mokyklai. Šiandieninėje literatūroje galima rasti daugybę lyderystės apibrėžimų, tačiau norėdami suprasti kas yra lyderystė, turime išsiaiškinti lyderio sąvoką: Pasak Hersey ir Blanchardo, „lyderis - tai asmuo, galintis daryti įtaką kitiems žmonėms ar grupėms, kad jie pasiektų maksimalių rezultatų, kurie buvo nustatyti atsižvelgiant į organizacijos tikslus". Fiedleris teigia, kad „Lyderis - tai grupės narys, kuriam pavesta vadovauti ir koordinuoti grupės veiklą. Morganas (1996:156) siūlo tris lyderio vaidmenų tipus, kurį jis pavadino "3A", t. y.: (alighting) uždegti (uždegti darbuotojų dvasią jų individualiais tikslais), (aligning) suderinti (sujungti individualius tikslus su organizacijos tikslais, kad visi eitų ta pačia kryptimi), (allowing) leisti (suteikti laisvę darbuotojams mesti iššūkius ir keisti darbo metodus. Iš to galime daryti išvadą, kad lyderis – tai asmuo, kuris savo asmeniniais gebėjimais gali daryti įtaką vadovaujamai grupei, kad ji sutelktų bendras pastangas tam tikriems tikslams pasiekti.

Mokslininkai ilgą laiką nagrinėjo lyderystės temą ir atliko sisteminį jos tyrimą jau nuo XX a. vidurio. Nepaisant to, vis dar nėra bendro sutarimo dėl lyderystės apibrėžimo dėl jos sudėtingumo ir problemiškumo. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad skirtingose situacijose lyderystė reiškia skirtingus dalykus, tačiau visada apibrėžiama kaip individų ar jų grupių elgesio keičiantis įtakos procesas. Lyderystė dažniausiai yra nagrinėjama kaip lyderio bruožas (pagal bruožų ir savybių teorijas), elgesys (stiliaus ir elgsenos teorijas), santykiai ir sąveika su kitais (pagal socialinės įtakos teorijas). Mokslininkai turėjo įvairių požiūrių į lyderystę. Pateiktoje analizėje pagal Northouse (2016) pateikiama lyderystės sampratos raida nuo XX a. pradžios iki XXI a. pradžios. Pažymėtinos kelių dešimtmečių tendencijos ir pokyčiai, kurie atskleidžia, kaip lyderystė buvo suprantama ir aiškinama per šį laikotarpį.

1. 
   

   XX a. pirmasis pusmetis: Lyderystė buvo apibrėžiama kaip kontrolė ir valdžios centralizavimas, kur lyderis dominavo ir turėjo galios įtakoti pavaldinių elgesį.

   
   


2. 
   

   XX a. pirmasis dešimtmetis: Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas lyderio asmenybės bruožams, o lyderystė buvo suvokiama kaip įtakos, o ne dominavimo procesas.

   
   


3. 
   

   XX a. antrasis dešimtmetis: Į pradžią buvo įtraukta grupės teorinė prieiga, kurioje lyderystė buvo aiškinama kaip individo elgesys, vadovaujant grupės veiklai.

   
   


4. 
   

   XX a. trečiasis dešimtmetis: Atskirti trys pagrindiniai lyderystės sampratos aspektai: grupės teorija, santykiai sukuriantys bendrus tikslus ir efektyvumas lyderystės kontekste.

   
   


5. 
   

   XX a. ketvirtasis deš...