Mokinių anglų kalbos mokymosi pasiekimų vertinimas

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO

TĘSTINIŲ STUDIJŲ INSTITUTAS

Dianos Griciuvienės

Anglų kalbos bendrojo lavinimo mokykloje specialybės

1k. neakivaizdinio sk. studentės

Kursinis darbas

Mokinių anglų kalbos mokymosi pasiekimų vertinimas

Darbo vadovė

doc. dr. R.M. Andriekienė

Klaipėda, 2006

TURINYS

ĮVADAS…………………………3

1. MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMO TEORINĖ ANALIZĖ

1.1 Vertinimo sampratos įvairovė………………….5

1.2Pasiekimų vertinimas anglų kalbos pamokose

1.2.1 Vertinimo principai ir tvarka…………..5

1.2.2 Vertinimo formos…………………7

1.2.3 Mokymosi pasiekimų vertinimo efektyvinimas…..9

2. POŽIŪRIO Į MOKINIŲ ANGLŲ KALBOS VERTINIMĄ KRETINGOS RAJONO SALANTŲ GIMNAZIJOJE TYRIMAS

2.1 Tyrimo metodika ir eiga……………………11

2.2 Tyrimo rezultatai ir jų interpretacija

2.2.1 Mokinių nuomonės analizė…………..12

2.2.2 Tėvų nuomonės analizė…………….13

2.2.3 Anglų kalbos mokytojų požiūris į pasiekimų vertinimą……………………….15

IŠVADOS…………………………17

LITERATŪRA…………………………18

PRIEDAI…………………………19

ĮVADAS

Mūsų ddabarties visuomenės gyvenimas kinta ypač sparčiai. Globalizacijos, informacinių technologijų amžiuje švietimas išgyvena esmines permainas. Pasak M.Lukošienės “šiandien vertinimo klausimas itin aktualus ir kartu opus[.]kokybiškas, giluminis ir humaniškas vertinimas, nestabdantis žmogaus plėtotės, orientuojantis pozityvia, konstruktyvia linkme, yra sudėtingas šiandieninio ugdymo klausimas“ (M.Lukšienė, 2000, 387). Keičiasi ugdymo tikslai, mokymo ir mokymosi būdai, mokymosi rezultatų vertinimas. Lietuvos mokyklose taikoma vertinimo sistema yra pernelyg orentuota į galutinius sprendimus apie mokinio žinias bei jų fiksavimą pažymiu. Ji nedera su keliamais ugdymo tikslais ir numatomais rezultatais, ššiuolaikiniais mokymo ir mokymosi metodais. Pasikeitus priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų tikslams ir uždaviniams vyksta mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemos kaita.

Visos egzistuojančios vertinimo sistemos turi vienokių ar kitokių trūkumų. Vertinimo aspektai Lietuvoje yra išsamiai tyrinėti mūsų krašto mmokslininkų V. Jakavičiaus, A. Juškos, V. Rajecko ir kt. „Ko gero nuo to laikų, kai buvo parašytas pirmasis pažimys[..]ginčijamasi dėl jų naudojimo.[.]kai kas įrodinėjo, esą pažymių rašymas nužmoginąs ugdymą ir kurstąs nepasitikėjimą tarp mokinių ir mokytojų[.]Nepaisant kritikos ir ginčų, mokiniai ir toliau yra vertinami, o pagrindiniai būdai iš esmės nesikeitė visą amžių“(I.R.Arends, 1998, 239-240).

Vykdoma švietimo reforma veda prie ugdymo turinio individualizavimo, kuris įgyvendinamas per naujus vertinimo kriterijus, vertinimo sistemas bei neformalųjį vertinimą. Vertinimo tikslas – suteikti moksleiviams, jų tėvams ir mokyklos vadovybei informaciją apie kurią nors atliktą veiklą, mokslo rezultatus. Dabartinė dešimtbalė vertinimo sistema senokai netenkina nei mokytojų, nei moksleivių. Kyla žinių kokybės, mokinių suinteresuotumo, iniciatyvumo, baimės, prastoko pamokų lankomumo problemos. Dauguma mūsų mokyklų mokytojų ieško ir bando taikyti eefektyvius vertinimo būdus. Būtina vieninga ir lanksti, objektyvi ir, svarbiausia, – mokymosi motyvaciją stiprinanti vertinimo sistema. Vertinimo sistemos tikslas turėtų būti – moksleivių tobulėjimas. Pagrindiniai uždaviniai: mokymosi kokybės kėlimas, geresnis įgūdžių ir sugebėjimų ugdymas, įtampos mažinimas, kolegialumo principo įvedimas.

Tyrimo objektas – 6A,B klasių mokinių pasiekimų vertinimo galimybės.

Tyrimo subjektai – mokytojai, mokiniai, tėvai.

Tikslas – teoriniu ir empiriniu aspektu išanalizuoti anglų kalbos mokymosi pasiekimų vertinimo būklę ir numatyti tobulinimo galimybes.

Uždaviniai

1. Atlikti problemos teorinę analizę.

2. Išanalizuoti anglų kalbos mokymosi pasiekimų vertinimo būklę mokytojų, tėvų iir mokinių požiūriu.

3. Numatyti anglų kalbos mokymosi pasiekimų vertinimo tobulinimo galimybes.

Metodai

1. Mokslinės literatūros analizė: pedagoginės, psichologinės literatūros studijavimas; koncepcijų, sampratų ir požiūrių lyginamoji analizė.

2. Anketinė apklausa: respondentų nuomonių išsiaiškinimas užpildant anketas, apklausos rezultatų interpretacija.

1.ANGLŲ KALBOS PASIEKIMŲ VERTINIMO TEORINĖ ANALIZĖ

1.1 Vertinimo sampratos įvairovė

Mokslininkai įvairiai įvardina vertinimo sampratą. V. Rajeckas teigia, „kad vertinimo sistema – tai mokinių mokymo rezultatų išreiškimo ir įforminimo tvarkos organizavimas“(1999, 305). L. Jovaiša teigia, jog „vertinimas – tai konkretus ir vienareikšmis pedagogų ar moksleivių veiklos ir elgesio kokybės laipsnio nustatymas pagal ugdymo tikslus, uždavinius, mokymosi ir darbo normas“(L.Šiaučiukienienė, 2002, 132). Pagal R.I.Arends „vertinimo terminas paprastai siejamas su visa mokytojo surinkta ir apibendrinta informacija apie savo mokinius ir klases[.]vertinimas daugiausiai koncentruojasi į informacijos rinkimą ir apibendrinimą, tuo tarpu kai įvertinimo terminas paprastai nusako patį sprendimų darymą, skiriamąją vertę arba sprendimą apie vertingumą“(1998, 218-219). Kaip matome, pagal R. I. Arends, vertinimas yra siekimas, surinkus tam tikrą informaciją, padaryti sprendimus. Gage N.L., Berliner D.C.(1994, 456)taip pat teigia, kad „vertinimas- informacijos rinkimas, interpretavimas ir apibendrinimas tam, kad galima būtų padaryti sprendimą[.]mokytojas sprendžia apie savo mokinius“. Pagal mūsų šalies mokslininkus, vertinimas – mokinių darbo kokybės laipsnio nustatymas.

Vertinimas šiuolaikinėj ugdymo institucijoje turėtų būti – integrali ugdymo proceso dalis, skatinanti mokinio asmeninę brandą, mokymosi motyvaciją, jo ttobulėjimą ir nuostatą mokytis visą gyvenimą. Šiuolaikinė mokykla teikia šiuolaikinę ugdymo filosofiją, siūlo naujus ugdymo būdus, aktyvios veiklos metodus, kurie orientuoti į vaiko amžiaus ypatumus, jo individualybę, poreikius, polinkius ir interesus. Dabar centre – vaikas. Keičiasi mokytojų samprata apie vertinimą ir būdai.

Mūsų šalyje gerokai pasistūmėta keičiant atgyvenusią vertinimo sampratą. Šiai dienai visos ugdymo įstaigos remiasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministerijos 2004 m. Vasario 25 d. įsakymu. Sampratoje vartojama ši vertinimo sąvoka: vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.(smm.lt) Be to valstybės švietimo strategijoje 2003-2012 metų nuostatose numatyti mokinių pasiekimų vertinimo ugdymo procese sistemos kūrimo uždaviniai.

1.2 Pasiekimų vertinimas anglų kalbos pamokose.

1.2.1 Vertinimo principai ir tvarka

Vertinimas grindžiamas šioulaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais , atitinka ugdymo ir ugdymosi tikslus . Šiandien mokytojas turi suvokti, kad vertinimas jau ne drausminė priemonė, rykštė neklusniam mokiniui, bet viena iš ugdymo proceso dalių, skatinanti moksleivio mokymosi motyvaciją, jo tobulėjimą, nuostatą mokytis visą gyvenimą. Pasak Gailienės D., Bulotaitės L., Sturlienės N.(1996) kiekvienas žmogus yra unikalus ir nepakartojamas ir vaiko vertinimas neatsižvelgiant į jo pastangas, atliktą darbą, pasiektą pažangą ir kt. yra netinkamas šiandien. Reikia stengtis remtis ne kiekybiniais rrodikliais, o kokybiniais. Iš to, kaip mokiniai atlieka užduotis, kokius vertinimus jie gauna ir kaip jų žinias ir gebėjimus vertina mokytojai, padaromos reikšmingos ir ilgalaikės išvados, dažnai lemiančios moksleivio gyvenimo būdą. Objektyvus įvertinimas mokiniui reiškia labai daug. Jis apsprendžia mokinio pastangas, darbo sistemingumą. Pasak Venclovienės O.„ vertinimo paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą, išsiaiškinti savo pasiekimus ir, palyginus su Išsilavinimo standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ir veiklos.“(2005, 23) Pagrindiniai vertinimo tikslai šiandieninėje mokykloje turėtų būti:

• Moksleivių pasiekimų ir pažangos diagnozė, t.y. parodyti ką moksleivis žino ir geba, ką reikia gilinti ir tobulinti.

• Skatinti moksleivio pasitikėjimą savo jėgomis, ugdyti gebėjimą adekvačiai įvertinti mokymosi spragas, savo polinkius ir galimybes, realiai kelti sau ateities tikslus.

• Fiksuoti mokymosi rezultatus (pasiekimai fiksuojami išėjus temą, pasibaigus pusmečiui, mokyklos pakopai). Fiksavimo būdai įvairūs: pažymys, aprašas, recenzija ir kt.

• Mokymosi rezultatų fiksavimas padeda nustatyti moksleivio pažangą, pasiekimus, palyginti savo pasiekimus su ankstesniais bei kitų bendraklasių pasiekimais, su valstybės nustatytais išsilavinimo standartais.

• Informuoti apie moksleivio pasiekimus ir pažanga tėvus ko, kiek ir kaip išmoko jų vaikai, mokytoją – apie taikomų ugdymo metodų tinkamumą, ugdymo turinio atranką, o švietimo strategus – apie dalykų programas, standartų ir egzaminų reikalavimų atitikimą mokinių potencinėms galioms.

• Vertinami moksleivio pasiekimai, pažanga ir pastangos.

Atsižvelgdamas į moksleivio pasiekimus, daromą pažangą, mokytojas turi koreguoti ugdymo turinį ir patį procesą.

• Vertinimo objektas turi būti žinios, bendrieji ir dalyko gebėjimai. Aiškūs vertinimo kriterijai yra svarbiausi vertinant moksleivio žinias ir gebėjimus. Pagrindinis orientacinis dokumentas – išsilavinimo standartai.

Todėl mokytojo uždavinys sukonkretinti, individualizuoti šiuos išsilavinimo standartus, atsižvelgiant į kiekvieno moksleivio gebėjimus, bendrą klasės lygį. Tam turi tarnauti gerai apgalvotas, detalus, mokomosios medžiagos teminis planas.

Tad vertindami mokinių pasiekimus, mokyklų pedagogai vadovaujasi Išsilavinimo standartais, skaidrumu ir objektyvumu, mokinio esamus pasiekimus vvertina su ankstesniais, vertinama mokinio individuali pažanga, vertinimas yra planuojamas, įgyvendinami Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimai. Valstybiniai išsilavinimo standartai –„.siekiami ugdymo(si) rezultatai, į kuriuos turi orientuotis švietimo priežiūros institucijos, mokymo priemonių rengėjai bei leidėjai, mokytojai, rengiantys ugdymo turinio individualiąsias programas (išplėstinius planus) bei nužymintys konkrečius reikalavimus moksleivių mokymosi pasiekimams, tėvai, besidomintys savo vaikų mokymosi pažanga, pagaliau patys aukštesniųjų klasių moksleiviai, norintys įsivertinti savo mokymosi rezultatus(smm.lt).

Vertinimo, kaip mokytis padedančio proceso, sampratą grindžia mūsų šalies bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinį rreglamentuojantys dokumentai: Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (2002, 2003), Bendrieji ugdymo planai (2003), Pradinio ugdymo samprata (2003). Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata ir principai patvirtinti švietimo ir mokslo ministro 2004 02 25 d. įsakymu Nr.256. Jį galima rasti adresu wwww.smm.lt . Moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimo tikslai, objektai, principai aiškiai išdėstyti puikiai ŠPC parengtuose dokumentuose: koncepcijoje ir reglamente.

Atskirų mokomųjų dalykų vertinimo tvarka ir kriterijai kasmet peržiūrimi ir patvirtinami mokyklos metodikos komisijų pasitarimuose. Dalykų mokytojai savo mokomojo dalyko vertinimo kriterijus mokiniams pateikia per pirmąsias pamokas rugsėjo mėnesį, o tėvus apie tai informuoja tėvų susirinkimų arba tėvų dienų metu.

Apibendrinant galime teigti, kad patvirtinus vertinimo sampratą, apibrėžtos vienodos vertinimo sąvokos. Dabar mokytojai vertindami ir įvertindami moksleivio pasiekimus galės pasirinkti tokius vertinimo instrumentus, kurie atitiks šiandieninius vertinimo kriterijus. Vertinant ar įsivertinant ugdomąją, mokomąją veiklą bus laikomasi visiems bendrų vertinimo principų.. Apibrėžti vertinimo tipai užtikrins vientisumą tarp skirtingų ugdymo pakopų

1.2.2 Vertinimo Formos

Mokymosi rezultatų vertinimo sistemos kaitą paprastai sąlygoja valstybės raida. „Švietimas yra savita kkultūros sritis, glaudžiai susijusi su kitomis sociokultūrinio gyvenimo sritimis: politika, ekonomika, mokslu, menu, dorove, religija, filosofija[.]daugelyje šalių į švietimą žiūrima kaip į itin svarbią valstybės gyvenimo sritį, pagrindinį tautos prioritetą[..]Švietimo plėtotę paprastai sąlygoja tiek vidiniai raidos veiksniai, tiek kitų sociokultūrinio gyvenimo sričių interesai“(Lietuvos švietimo reformos gairės, 1993, 8).

Daugelį metų Lietuvos mokymo įstaigose mokinių darbo rezultatams vertinti vartota penkiabalė sistema. Atkūrus 1918 m. Lietuvos valstybę iki 1940 m. Lietuvoje mokinių rezultatai buvo vertinami penkiabale skaitmenine sistema, papildant ją pliusais ir mminusais, o tai iš esmės septyniolikos balų sistema. Penkiabalės skaitmeninės vertinimo sistemos laikytasi ir iki 1993. „Mokytojai gana dažnai papildomai naudodavosi ir pliusais bei minusais, ypač tais atvejais, kai vertinimus žymėdavosi savo užrašuose“ (Šiaučiukienienė, 2002, 140).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1993 rudenį Lietuvoje pradėta taikyti dešimties balų mokymo rezultatų vertinimo sitema. „..išmoktos temos vertinamos 10, 9, 8, 7, 6, 5, 4 balais, neišmoktosios-3, 2, 1 balu.[..]teigiamam vertinimui mokinys privalo žinoti bent 40  mokomosios medžiagos“(Jakavičius V., 1996, 199).

Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 2004 m. Vasario 5 d. nutarimu patvirtinta Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata. . Ši samprata – tai mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo kaitos strategija, nusakanti pagrindines vertinimo nuostatas ir principus, tikslus ir uždavinius. Sampratoje plačiausiai aptariamas vertinimas ugdymo procese, nes pasikeitus ugdymo tikslams būtent čia laukiama didžiausių pokyčių. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata skiriama apibrėžti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo kaitos strategiją pasikeitus priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų tikslams ir uždaviniams. „Prielaidas mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimui tobulinti sukuria idiografinio vertinimo įgyvendinimas pradiniame ugdyme, mokytojų bandymai taikyti naujus vertinimo informacijos kaupimo ir fiksavimo būdus pagrindiniame ir viduriniame ugdyme, patvirtinti išsilavinimo standartai, nauja egzaminų sistema“ (smm.lt).

„Pagal vertinimo būdus ir procedūras vertinimas skirstomas į formalųjį ir neformalūjį, pagal rrezultatų panaudojimo tikslą – diagnostinį, formuojamąjį, apibendrinamąjį, pagal vertinimo objektą – pasiekimų ir pastangų, žinojimo ir gebėjimų vertinimą, pagal tai, su kuo lyginami moksleivio pasiekti rezultatai – norminį, kriterinį, ideografinį“ (kpkc.lt, 2004, 6)žiūr. priedas Nr1).

Priešmokyklinio ugdymo pakopoje nadojamas idiografinis vertinimas. Mokinių pasiekimai vertinami pagal padarytą pažangą: padarė pažangą ir darbas yra kokybiškas, jei teisingai atliko visą arba daugiau negu 2/3 darbo; padarė pažangą, jeigu atliko mažiau negu 2/3 darbo, bet daugiau negu 1/3 darbo teisingai; padarė minimalią pažangą, jeigu 1/3 arba daugiau darbo atlikta teisingai naudojantis kompensacinėmis priemonėmis arba su mokytojo pagalba; nepadarė pažangos, jei teisingai atliko mažiau negu 1/3 darbo. Mokinių pasiekimai apibendrinant pusmečio ir metų darbą fiksuojami žodžiais : padarė pažangą (pp), nepadarė pažangos (np) dienyne ir pasiekimų knygelėse. Idiografinio vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis, pažinti ir įsivertinti save, kelti mokinių mokymosi motyvaciją.

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoje naudojami formalusis vertinimas ir neformalusis vertinimas. Formalusis vertinimas-pagrįstas išsilavinimo standartais, brandos egzaminų programomis ir fiksuojamas dokumentuose, kad parodytų bendrą mokinių žinių, mokėjimų bei įgūdžių, jų asmenybės raidos lygį. „Taikant šį vertinimą naudojamasi įvairiais mokymo rezultatų tikrinimo metodais. Pažymiai [..] įrašomi į klasės žurnalus, mokinių pažymių knygeles ir kitus dokumentus“ (Rajeckas V., 1999, 304). Neformalusis vertinimas –pagrįstas naujais vertinimo, iinformacijos kaupimo, fiksavimo ir informavimo būdais. „..neformalus vertinimas yra toks, kuris nėra oficialiai užfiksuojamas ir kuris yra paremtas subjektyviais kriterijais“ (Šiaučiukienienė L., 2002 , 147).

Mokyklos mokinių pažangai ir pasiekimams vertinti taiko įvairius vertinimo tipus. Formuojamasis tipas nesiejamas su pažymiais, viešai neskelbiamas, jo tikslas – ne kontroliuoti, o padėti. Diagnostinis vertinimas taikomas pradedant naują mokymo(si) etapą. Tam parenkami tinkami diagnostiniai vertinimo būdai, informacijos pateikimo mokiniams formos.

Vertinimo ciklas pasak I. Neseckienės (pprc.lt, 12)susideda iš šių dalių:

• Planavimo

• Vertinimo mokant

• Sukauptos medžiagos vertinant fiksavimo

• Informavimo ir komentavimo

• Ugdymo proceso vertinimo ir koregavimo

Apibendrinant galima teigti, kad šiandien vertinamos ne tik mokinių žinios ir gebėjimai, bet ir pažanga. Pasikeitė pažymio funkcija. Pažymys rašomas tik esant diagnostiniam vertinimui. Visame kitame ugdomajame procese naudojami įvairūs vertinimo tipai, skatintys mokinio motyvaciją. Sudaromos visos sąlygos mokiniui siekti gilesnių žinių, ugdytis gebėjimus. Pagrindinis tikslas-siekti, kad mokinys mokėtų įsivertinti save, neprarastų noro mokytis, būtų saugus mokykloje

1.2.3 Mokymosi pasiekimų vertinimo efektyvinimas

Vertinimas yra integruojama ir planuojama ugdymo proceso dalis. Šiandien mokyklai labai svarbu išgyventi, prisitaikyti prie viską apimančios kaitos. Šį procesą lydi naujovės, kurias arba priimame, arba atmetame. Viskas priklauso nuo bendruomenės apsisprendimo keistis.

Daugelis mokyklų dalyvauja ŠMM ir ŠPC parengtame ...