Menininko paveikslas literatūroje (A. Mickevičius, V. Mykolaitis – Putinas, A. Škėma)
Menininkas - tai žmogus, matantis pasaulį savaip ir bandantis jį perteikti kūryboje. Vienas žymiausių
vokiečių kilmės klasikinės muzikos kompozitorių Liudvigas van Bethovenas teigė: „Jog tikras
menininkas, labiau už viską mėgstantis meną, niekada nepasitenkina savimi ir stengiasi eiti vis toliau“.
Tikriesiems menininkams kūryba yra gyvenimo prasmė, o praradus galimybę kurti, jie patiria sielvartą,
vienišumo jausmą, aplinkinių nesupratimą, nežemiškas kančias, kurie nuolat tampa pagrindiniu šaltiniu
kūrybai. Kūrybiškos sielos žmonės patiria kančią, nes jie yra labai jautrūs išgyvenimams. Dauguma
menininkų turi praeiti ilgą, sunkų apmąstymų kelią, išgyventi nelaimingą meilę, iškęsti sielvartą,
norėdami pamatyti savąjį pašaukimą. Suvokus esamą talentą, jie paaukoja visą gyvenimą kūrybai – tai
menininkui pateikti iššūkiai, kuriuos aprašo XIX – XX a. literatūros autoriai – Adomas Mickevičius,
Antanas Škėma ir Vincas Mykolaitis – Putinas. Būtent šie autoriai savo kūryboje atskleidė menininko
nepaprastą asmenybę bei jo egzistenciją.
Pirmiausia, kūryba, žmogui, esančiam toli nuo namų, padeda užmiršti kasdienybę. Prasidėjus
masinei emigracijai į Vakarus, didelė dalis žmonių, jausdami grėsmę išvyko ten kur gali būti saugu.
Tačiau gyvendami svetur žmonės nesijautė savi. Tarp emigravusių žmonių taip pat buvo vienas
žymiausių XX a. modernizmo atstovų, lietuvių egzodo rašytojų Antanas Škėma. Jo autobiografinis
romanas „Balta drobulė“ - tai XX a. vidurio lietuvių, europiečių istorinės patirties dvasinio žlugimo
apibendrinimas bei šiuolaikiško žmogaus savijautos – vidinio maišto, vienišumo - skausminga išraiška.
Romane protagonistas - Antanas Garšva pasaulį mato šizofrenija sergančio individo akimis. Šia liga
sergantis žmogus mato visiškai beprasmį pasaulį. Pagrindinio veikėjo beprasmybę atskleidžia darbo
palyginimas keltuve su Sizifo mitu: pats gyvenimas žmogui tampa bausme, nes Garšva nebetiki būties
...
ANTANO VAIČIULAIČIO KŪRYBA BIOGRAFIJA • A.Vaičiulaitis – prozininkas, poetas, literatūros kritikas, vertėjas, pedagogas. • Gimė 1906 m. birželio 23 d. Didžiųjų Šelvių kaime prie Vilkaviškio, valstiečio šeimoje. • Tėvai tikėjosi, kad Antanas bus kunigas...
·
2 ĮVADAS Šekspyro laikų teatras – tai Elžbietos epochos kultūros reiškinys, turėjęs didžiulę įtaką Europos scenos menui. XX a. teatras išsiskyrė savo architektūra, spektaklių organizavimo tvarka bei žiūrovų įsitraukimu. Šis laikotarpis buvo teatro meno suklestėjimo laik...
·
Susvetimėjimo problema literatūroje Žmogus yra įpratęs gyventi bendruomenėje, jį supančioje bendraminčių, bendrataučių visumoje. Individas, atsidūręs naujoje aplinkoje, kartais nesugeba prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, naujos kultūros, tradicijų, kalbos bei žmonių, auto...
·
(Sizifo mitas, „Svetimas“) Absurdas – tai beprasmiškas, prieštaringas reiškinys, kuris paneigia logiką. Viena iš neatsiejamų žmogaus gyvenimo dalių – tai absurdiška aplinka, kuri neleidžia individui vadovautis tam tikromis visuomenės priimtomis normomis ar standartais. Maišt...
·
Romano veikėja Ina Lipman man patiko, nes ji visada žinojo, kokios jos buvo vertybės ir už ką ji kovoja. Mane sujaudino jos didis pasiaukojimas dėl bendros žmonių gerovės. Ina Lipman – jauna žydė gyvenusi karo metais Vilniaus gete. Mergina yra vyriausia Abraomo Lipmano duktė. Ji aug...
·
„Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią“ (J. V. Gėtė) Kiekvienas norime gyventi laimingą ir lengvą gyvenimą, tačiau dažnai nepagalvojame, kad nei vienos gyvenimo istorijos nebūna be sunkumų. Fransua Moriakas yra pasakęs: „Mūsų gyvenimas vertas tiek, kiek kainavo nugalėti...
·
Vienam vertybė – sveikata, o kitam – artimo draugo nelaimė. Kiekvienam iš mūsų žodis „vertybė“ reiškia vis ką nors kitą. Vertybė - dauguma mus supančių įvairiausių šio pasaulio dalykų. Bet ar visas jos doros? Kurias iš tikrųjų verta branginti? Visų pirma, norėči...
·
ŽMOGAUS RYŠYS SU ANAPUSYBE (M.K Sarbievijus ir A. Mickevičius) Nuo seniausių laikų iki šių dienų kiekvienas individas nori nugyventi kuo prasmingesnį, įdomesnį gyvenimą, ypatingais darbais įprasminti savo būtį bei siekia rasti ryšį bei prasmę su Anapusybe ir dvasiniu pasauliu. Ta...
·
Laisvė- subjekto galimybė nevaržomai, savo nuožiūra elgtis bei veikti. • Laisvė- subjekto galimybė nevaržomai, savo nuožiūra elgtis bei veikti. • Kai kada siūloma skirti galios ir laisvės sąvokas, laisvę apibrėžiant kaip galimybę atlikti daugiausia patį subjekt...
·
Ar klaidos padeda tobulėti? Gyvenimas – tai pilnas nusivylimų, praradimų, džiaugsmų ir pakilimų kelias. Žmogų jis neretai atveda į sudėtingą kryžkelę, kuomet nepaprastai svarbu pasirinkti teisingą kryptį. Apsirikusius likimas skaudžiai baudžia, tačiau suteikia nepamirštamą...
·
Didvyriškumas – tai sąžiningo elgesio ir drąsos išraiška. Jis rodo žmogaus vertę ir atspindi laikyseną kritinėse situacijose. Tai yra vertinga savybė, kurią galime išvysti ne tik istorijoje, bet ir literatūroje. Būdami maži svajojame tapti herojais,...
·
Kas būdinga krikščioniškajai meilei? Meilė yra žmonėms būdinga emocija ir jausmas. Kiekvienas ją supranta ir išreiškia savaip. Viena iš gražiausių šio jausmo rūšių yra krikščioniškoji meilė. Jos mokomas visas krikšč...
·
(Kamiu „Svetimas“) Tyla – tai vienas iš būdų žmogui numalšinti savo kančią. Kiekvienas žmogus patiria tam tikrus jausmus bei išgyvenimus, kuriuos skirtingai išreiškia: vieni juos parodo aplinkiniams, kiti – užsisklendžia savyje. Tyla dažnai byloja skausmą ir kančią, kurio...
·
RENESANSAS (XIV a. – XVI a.) Renesanso pradžia yra, kai sugriūna visatos matymas, suprantama, kad visatos centras yra ne Žemė, kaip buvo manyta, o Saulė. M. Kopernikas įrodo, kad Žemė yra eilinė planeta, kuri sukasi aplink Saulę ir joje yra gyvybė. Iki renesanso buvo manyta, kad že...
·
Meilė yra viena svarbiausių vertybių žmogui. Jau vaikystėje girdėjome, kad šis jausmas yra nuostabus, maloningas, tyrus, jis praturtina žmogaus gyvenimą ir leidžia jaustis įkvėptam. Tačiau žinome, kad meilė gali sukelti ir pavydą, nelaimę, kančią, neviltį. Tuomet kyla klausimas...
·
SAVANORYSTĖ Jau beveik metai laiko, kaip esu neįgaliųjų draugijos savanorė. Širdis džiūgauja, kad gyvenimas davė tokią galimybę. Savanorystė man yra svarbi mano socialinio kapitalo dalis. Žengti savanorystės keliu reikia ne tik laiko, noro, vidinių jėgų, aukos, pareigos ar ryžto....
·
Priemonės LITERATŪRA 8. Vadovėlis, 1 dalis LITERATŪRA 8. Vadovėlis, 2 dalis LITERATŪRA 8. Kūrybinės užduotys https://www.sviesa.lt/rinkiniai/literat-ra-8-2018 I dalis (37 pamokos) I TEMA. Jausmų galia (22 pamokos) UGDYMO PROCESO TRUKMĖ – 36 savaitės. Literat...
·
„“ Istorija rodo, jog nuo senų senovės žmonės svajodavo ir tarpusavyje diskutuodavo apie tobulos visuomenės – socialinės utopijos vaizdinį. Šios diskusijos iki pat šių dienų verda įvairiomis formomis: politikoje, spaudoje, mene bei literatūroje. Literatūroje tobulos visuomenės...
·