Meilė gali būti ir kančia, ir stiprybė
„Vienas žodis mus išlaisvina nuo viso gyvenime slegiančio skausmo. Tas žodis yra meilė” – teigė vienas garsiausių antikos laikų dramaturgų Sofoklis. Iš tiesų, meilė yra pats stipriausias jausmas, kurį gali pajusti žmogus. Šį jausmą galime jausti savo antrajai pusei, artimiesiems, draugams, tėvynei, netgi gyvūnams ir darbui, meilė verčia mus būti dosnius, kurti šeimas ir aukotis. Vis dėlto meilė gali žmogui ir padėti įveikti gyvenimo sunkumus, ir jį galutinai sugniuždyti. Meilė be atsako verčia žmones sielvartauti, pykti, kartais gali privesti net iki savižudybės, o abipusė meilė teikia žmonėms tikrą laimę. Šis jausmas yra toks stiprus, kad žmonės savo mylimuosius myli labiau nei save ir nebijo dėl jų sumokėti pačios aukščiausios kainos – paaukoti savo gyvybę. Taigi, šis jausmas kaip moneta – turi dvi puses, gali žmogui sukelti skausmą, tačiau gali suteikti ir stiprybės pačiomis sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Tai įrodinėdama remsiuosi Vaižganto, Mariaus Katiliškio ir Gėtės kūriniais.
(Meilė, neryžtingumas) Turbūt kiekvienas gyvenime esame patyrę, ką reiškia mylėti žmogų, kuris nemyli tavęs. Meilė be atsako sukelia pyktį, beviltiškumą, liūdesį, depresiją. Meilę be atsako aprašė ir Juozas Tumas-Vaižgantas savo apysakoje ,,Dėdės ir dėdienės‘‘. Kūrinio pagrindinis veikėjas – darbštus, kantrus, energingas, tačiau tylus ir niekuo nesiskundžiantis Mykoliukas, kuris buvo tarpinis asmuo ir šeimos narys, ir samdinys, jis dirbo brolio ūkyje už išlaikymą. Pasaulis veikėjui buvo nelabai draugiškas : ,,kasdien prastas valgis, truputis audinio ir kailių gėdai prisidengti kitam būtų buvę mažoka už tokį triūsą”. Nors pagrindinis veikėjas buvo darbštus ir mielai padedantis kitiems, niekas jam nei gražaus žodžio už pagalbą nėra pasakęs. Vis dėlto Mykoliukas jautėsi laimingas, nes mylėjo savo šeimą, o vėliau įsimylėjo Severją. Atrodė, kad Severiutė veikėjui nebuvo abejinga, tačiau, nors Severjai ir buvo gera su juo, mergina jo atsižadėjo, pasirinkdama tijūną Rapolą Geišę. Nors Mykoliuką šis veikėjos nuosprendis ir sukrėtė, jis su savo likimu susitaikė tyliai. Per Severiutės vestuves Mykoliukas paskutinį kartą smuikavo savo negudrią melodiją tol, kol nutrūko smuikelės stygos. jis daugiau nepalietė smuiko, nes šia paprasta melodija “Kai noriu, rimtai dirbu, kai nenoriu, tinginiauju” jau nesugebėjo išreikšti savo sudėtingo vidinio pasaulio. Pagrindinis veikėjas, tapęs Dzidoriumi artojumi, visą savo gyvenimą atidavė žemdirbystei. Atrodė, pasaulyje jam nieko nebeliko. Nesiskundė net jautriam savo smuikui, kuris sunkiomis valandomis mokėdavo jį suprasti. Kai skausmas sugniauždavo veikėjo širdį, Mykoliukas skubėdavo į laukus, į pamiškę, kur nėra žmonių. Čia jis reiškė savo įtūžį pasauliui, nepasitikėjimą gyvenimu – kentėjo Mykoliuko jauteliai (pliekė juos rimbu be gailesčio), kurių čia pat dėdė atsiprašinėdavo. Akivaizdu, kad meilė Mykoliukui (kaip ir bet kuriam žmogui) suteikia didžiulę laimę, nuskaidrina ...
Jaunuolis. Žodis, apibūdinantis jauną asmenybę, kuri savyje talpina daugybę skirtingų minčių, emocijų, didelių siekių, svajonių ir noro kurti ateitį. Tai žodis, kuriame atsiranda degančios akys, norinčios prisidėti prie įvairių veiklų ir savęs ieškojimo. Gyvenimas nuolat išban...
·Kančios vaizdavimas literatūroje (F.Kafka, A.Kamiu, V.Mykolaitis-Putinas) Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos planas Įžanga Francas Kafka - vaizduoja šeimos narių išduotą, kenčiantį žmogų. V.Mykolaičio-Putino romane „ Altorių šešėly“ vidinį konfliktą iš...
·Talentingo kūrėjo ir aplinkos konfliktas literatūroje Lietuvių literatūroje yra daugybė kūrinių apie gamtą, meilę, laisvę ar vertybes. Tačiau modernėjant lietuvių literatūrai ir atsirandant psichologiniams kūriniams, išryškėjo kūrėjo ir jį supančios aplinkos konfliktas...
·VILIJAMAS ŠEKSPYRAS VILIJAMAS ŠEKSPYRAS Didysis vėlyvojo renesanso meninikas, anglų nacionalinis poetas ir pasaulinės reikšmės dramaturgas. Gimė 1546 m. balandžio 26 d. Mirė 1616m. Balandžio d. (51 metai) VILIJAMO ŠEKSPYRO VEIKLA Jis buvo anglų rašytojas, poetas ir dram...
·Vytautas Mačernis Vytautas Mačernis – trumpai tegyvenęs poetas, pagarsėjęs intelektualia, vidinės egzistencijos nerimą išreiškiančia kūryba. Mačernis gimė 1921 m. birželio 5 d. Šarnelės kaime. Mėgo tradicijas, be abejo, todėl ir mylėjo Šarnelės namus, kur parašė 200 iš...
·Sąvoka lietuvybė yra plati. Ji apima kultūros, kalbos, tradicijų ir istorijos aspektus. Lietuviškumą gynė senesnioji mūsų karta, tokie kaip: Donelatis-kalbėjo lietuviškai ir skaidrino lietuvišką sąmonę, Krėvė- parašė pirmają klasikinę lietuvių tragediją, Daukša- kreipėsi...
· 1. Laba diena, šiandien kalbėsiu tema- ,,.” 2. Graikų mitai- tai amžių išmintis, kuri sugeba giliausią mintį perteikti paprasta, visiems suprantama, forma. Ne be reikalo graikų mitai buvo visuomenę vienijanti medžiaga. Priklausomai nuo to, kokius mitus visuomenė pasirenka,...
·Kalbos PAVYZDYS Mitų herojai ir jų žygių prasmė Mitas – tai tokio tipo kūrinys, kuris atspindi tam tikrą tikrovę per konkrečius veikėjų vaizdus ir jų svarbiausius išgyvenimus. Senovės graikų mitų reikšmė žmogui pastebima iki šių dienų. Graikų fantastiniai pasakojimai tur...
·Pasakyti, kad išsilavinimas yra svarbus, yra per menka. Išsilavinimas yra ginklas pagerinti savo gyvenimą. Tai turbūt pati svarbiausia priemonė pakeisti savo gyvenimą. Vaiko ugdymas prasideda namuose. Tai visą gyvenimą trunkantis procesas, kuris baigiasi mirtimi. Švietimas laikomas „gy...
· Kaltė ir atleidimas yra pagrindiniai motyvai XX a. lietuvių poetės Salomėjos Nėries vėlyvesnėje kūryboje. Ji, kai gyveno Maskvoje, pradėjo jausti kaltę dėl tėvynės lemties, nes suprato, kad ji prie to prisidėjo ir kad labai nutolo nuo savo šalies. Todėl paskutinį rinkinį „P...
·Rašinys Koks žmogus yra doras? Dorumas nuo seno buvo laikomas vertybe. Dar XVIII a. prancūzų rašytojas Ž. Žuberas yra teigęs: ,, Dorybingumas – tai sielos sveikata. “ Tik būdamas doru žmogus gali pasiekti ramybę bei gyvenimo dainą. Ši vertybė asmenį daro kilnių supratingų ir i...
·Kirčiavimas Kas yra kirtis? Kirtis tai vieno skiemens išryškinimas kitų to žodžio skiemenų atžvilgiu. Ryškesnis skiemuo vadinamas kirčiuotu, kiti – nekirčiuotais. Kirčiuotas skiemuo yra žodžio akcentinio kontūro viršūnė. Kirčiuotų skiemenų branduoliai yra tvirčiau, g...
· I. Gamta, nors ir egzistuoja nepriklausomai nuo žmogaus, visada apžvelgiama iš individo pozicijos, nes būtent žmogus tuos santykius su gamta pats ir kuria, ir vertina. Skirtingų laikotarpių literatūra atskleidžia nevienodas gamtos vertinimo pozicijas, todėl vaizduoja skirtingus indi...
·„Nerastume mūsų dvidešimtajame amžiuje kitos tokios asmenybės, apie kurią sustoję galėtų įdomiai šnekėtis visokių profesijų žmonės: literatai ir tautosakininkai, istorikai ir politikai, pedagogai ir teatro mylėtojai, profesoriai ir paprasti sodiečiai. Ne tik kalbėtis, bet ir gin...
·Samprotavimo rašinys Kur semtis gyvenimo išminties? Išmintis- patirtis, supratimas, turimas žinių bagažas, kuris mus lydi visą gyvenimą. Kiekvieno žmogaus gyvenime pasitaiko situacijų, kuriose išeities nerandame be pagalbos, kai mums neužtenka turimos išminties, žinių ar savų minč...
·Žmogaus ir gamtos ryšys literatūroje Žmogus ir gamta yra du neatsiejami dalykai. Jau seniai žinome, kad žmogus turi labai glaudų ryšį su išoriniu pasauliu. Kalnai, medžiai, uolos, upės ir ežerai yra dieviškoji galia. Nuo seniausių laikų gamtos reiškiniai buvo garbinami ir jiems ski...
·Žmonės nuo pirmųjų civilizacijų atsiradimo ir tikėtinai netgi nuo pačios žmonijos atsiradimo tikėjo ir tiki, jog mūsų pasaulis yra sutvertas ir prižiūrimas kažkokios visagalės, dieviškosios būtybės. Jie tiki, jog žmonės, norėdami patekti į Dievo malonųjį pomirtinį pasa...
·Ką reiškia būti valdovu? Pagrindinė priežastis istorijoje ir literatūroje, kodėl kai kurios valstybės klesti, o kitos ne – tai jų valdovas. Valdovai savo rankose turi pakankamai galios ir autoriteto suvienyti savo pavaldinius ir padaryti savo tautą stiprią. Tokia ir turi būti jo parei...
·