Meilė gali būti ir kančia, ir stiprybė
„Vienas žodis mus išlaisvina nuo viso gyvenime slegiančio skausmo. Tas žodis yra meilė” – teigė vienas garsiausių antikos laikų dramaturgų Sofoklis. Iš tiesų, meilė yra pats stipriausias jausmas, kurį gali pajusti žmogus. Šį jausmą galime jausti savo antrajai pusei, artimiesiems, draugams, tėvynei, netgi gyvūnams ir darbui, meilė verčia mus būti dosnius, kurti šeimas ir aukotis. Vis dėlto meilė gali žmogui ir padėti įveikti gyvenimo sunkumus, ir jį galutinai sugniuždyti. Meilė be atsako verčia žmones sielvartauti, pykti, kartais gali privesti net iki savižudybės, o abipusė meilė teikia žmonėms tikrą laimę. Šis jausmas yra toks stiprus, kad žmonės savo mylimuosius myli labiau nei save ir nebijo dėl jų sumokėti pačios aukščiausios kainos – paaukoti savo gyvybę. Taigi, šis jausmas kaip moneta – turi dvi puses, gali žmogui sukelti skausmą, tačiau gali suteikti ir stiprybės pačiomis sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Tai įrodinėdama remsiuosi Vaižganto, Mariaus Katiliškio ir Gėtės kūriniais.
(Meilė, neryžtingumas) Turbūt kiekvienas gyvenime esame patyrę, ką reiškia mylėti žmogų, kuris nemyli tavęs. Meilė be atsako sukelia pyktį, beviltiškumą, liūdesį, depresiją. Meilę be atsako aprašė ir Juozas Tumas-Vaižgantas savo apysakoje ,,Dėdės ir dėdienės‘‘. Kūrinio pagrindinis veikėjas – darbštus, kantrus, energingas, tačiau tylus ir niekuo nesiskundžiantis Mykoliukas, kuris buvo tarpinis asmuo ir šeimos narys, ir samdinys, jis dirbo brolio ūkyje už išlaikymą. Pasaulis veikėjui buvo nelabai draugiškas : ,,kasdien prastas valgis, truputis audinio ir kailių gėdai prisidengti kitam būtų buvę mažoka už tokį triūsą”. Nors pagrindinis veikėjas buvo darbštus ir mielai padedantis kitiems, niekas jam nei gražaus žodžio už pagalbą nėra pasakęs. Vis dėlto Mykoliukas jautėsi laimingas, nes mylėjo savo šeimą, o vėliau įsimylėjo Severją. Atrodė, kad Severiutė veikėjui nebuvo abejinga, tačiau, nors Severjai ir buvo gera su juo, mergina jo atsižadėjo, pasirinkdama tijūną Rapolą Geišę. Nors Mykoliuką šis veikėjos nuosprendis ir sukrėtė, jis su savo likimu susitaikė tyliai. Per Severiutės vestuves Mykoliukas paskutinį kartą smuikavo savo negudrią melodiją tol, kol nutrūko smuikelės stygos. jis daugiau nepalietė smuiko, nes šia paprasta melodija “Kai noriu, rimtai dirbu, kai nenoriu, tinginiauju” jau nesugebėjo išreikšti savo sudėtingo vidinio pasaulio. Pagrindinis veikėjas, tapęs Dzidoriumi artojumi, visą savo gyvenimą atidavė žemdirbystei. Atrodė, pasaulyje jam nieko nebeliko. Nesiskundė net jautriam savo smuikui, kuris sunkiomis valandomis mokėdavo jį suprasti. Kai skausmas sugniauždavo veikėjo širdį, Mykoliukas skubėdavo į laukus, į pamiškę, kur nėra žmonių. Čia jis reiškė savo įtūžį pasauliui, nepasitikėjimą gyvenimu – kentėjo Mykoliuko jauteliai (pliekė juos rimbu be gailesčio), kurių čia pat dėdė atsiprašinėdavo. Akivaizdu, kad meilė Mykoliukui (kaip ir bet kuriam žmogui) suteikia didžiulę laimę, nuskaidrina ...
(Kamiu „Svetimas“) Tyla – tai vienas iš būdų žmogui numalšinti savo kančią. Kiekvienas žmogus patiria tam tikrus jausmus bei išgyvenimus, kuriuos skirtingai išreiškia: vieni juos parodo aplinkiniams, kiti – užsisklendžia savyje. Tyla dažnai byloja skausmą ir kančią, kurio...
·Išbandymai žmogui – bausmė ar dovana? Kiekvienas žmogus savo gyvenime ištveria tam tikrus sunkumus, kurie gali pakeisti žmogaus mąstyseną ateityje. Su ištikusiomis bėdomis kiekvienas susitaiko ar susidoroja skirtingai. Vieni negali jų ištverti ir pradeda jausti skausmą viduje, pasidu...
·Žmogaus ir gamtos ryšys literatūroje Žmogus ir gamta yra du neatsiejami dalykai. Jau seniai žinome, kad žmogus turi labai glaudų ryšį su išoriniu pasauliu. Kalnai, medžiai, uolos, upės ir ežerai yra dieviškoji galia. Nuo seniausių laikų gamtos reiškiniai buvo garbinami ir jiems ski...
·Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas? Vienintelis gyvenimas, kurį verta gyventi yra skirtas siekti žmogiškumo Sokratas Alberas Kamiu yra pasakęs, kad baisiausia ne gyvybę prarasti, o nugyventi be prasmės ir tikslo. Būtis turi prasmę, kai žmogus vadovaujasi žmogiškosiomis vertybė...
·Asmeninės laimės ir pareigos konfiktas lietuvių literatūroje Laimė – gyvenimo pilnatvės jausmas, kuris kyla tenkinant dvasinius pažinimo, bendravimo ir filosofinius poreikius, tai galime suprasti kaip dvasinė pusiausvyra, vidinė ramybė, gyvenimo pilnatvė. Apskritai laimė yra asmenišk...
·Jonas Biliūnas Jonas Biliūnas - (1879-1907) XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių prozininkas, publicistas, lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje, visuomenės veikėjas. Jį veikė modernistinės reliatyvizmo idėjos, pasak kurių, nieko tikra nežinome apie mus supančius daiktus ir...
·Meilė gali būti ir kančia, ir stiprybė „Vienas žodis mus išlaisvina nuo viso gyvenime slegiančio skausmo. Tas žodis yra meilė” – teigė vienas garsiausių antikos laikų dramaturgų Sofoklis. Iš tiesų, meilė yra pats stipriausias jausmas, kurį gali pajusti žmogus. Šį jausm...
·Absurdo žmogus ir jo likimas Absurdizmas – filosofijos teorija, teigianti, kad žmonijos pastangos suvokti visatos paslaptis ir gyvenimo prasmę neišvengiamai bus bevaisės, ir todėl tokios pastangos yra absurdiškos. Kiekvienas žmogus, susidūręs su absurdu, suvokia savo trapią...
· Visada, kai kalbame apie riterius, galvojame apie senus laikus arba jau nebeaktualų luomą. Riteris- viduramžių Europoje atsiradęs terminas, kuris paprastai apibūdindavo kilmingų riterių ginklanešius, kuriems po ginklanešystės laikotarpio suteikdavo riterio titulą. Taip pat t...
·Dėl mūsų likimo ir žvaidždės kaltos Apie John Green John Michael Green (g. 1977) – jaunimo literatūros rašytojas ir populiarus tinklalapio YouTube video tinklaraštininkas (vlogeris) iš JAV. Istorikas, kuriantis mokomuosius filmukus internete, literatūros pasaulyje išgarsėjo tarpta...
·ŽEMAITĖ (1845-1921) (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) Julija Beniuševičiūtė gimė Bukantėje bežemių bajorų šeimoje, Jokio sistemingo mokslo neišėjo. Skaityti ir rašyti išmoko namie iš tėvo. Daugiau pradinio mokslo žinių gavo gyvendama pas turtingą giminait...
· Dabartinis lietuvių kalbos žodynas žodį dvasia apibrėžia, kaip neapčiuopiamą, neamaterialų, plika akimi neregimą reiškinį kurį sudaro žmogaus valia, sąžinėir viskas kas nematoma akimi, tačiau jaučiama širdimi. Taigi kas sudėtingose gyvenimo situacijose žmogui padeda išs...
·Realizmo atstovo, poeto Jono Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“ paribio žmogui, bename po 1863 metų sukilimo tapusiai Juozapotai pagalbos ranką ištiesia vyresniosios kartos atstovai, tiksliau, jos amžininkai. Jie Juozapotą pamaitina, ja pasirūpina, nesibjauri, nesibaido, ją prisimena ir...
·Amžinos jaunystės siekimas- pražūtinga šių dienų manija? Amžinoji jaunystė – tarsi palaiminimas, nes žmogus turintis ją niekada nesensta, turi daug troškimų, gražų, sveiką kūną, o kartu su juo ir daug energijos. Tačiau kartais žmogus užsibrėžia per sunkius tikslus jaunystei...
·kalbos kultūros kontrolinis darbas . I užduotis. Ištaisykite kalbos klaidas. 1. Paskambink, kai daeisi iki mano namo. Paskambink, kai prieisi iki mano namo. 2. Jis dažnai laimi bėgant ir vidutines, ir ilgas distancijas. Jis dažnai laimi bėgdamas vidutinius ir ilgus nuotolius. 3. Dės...
· susideda iš daugelio savybių. Visų pirma stiprybė suprantama kaip fizinė žmogaus būklė: gera sveikata, stiprus kūnas. Ar tai tikroji stiprybė? Manau, kad svarbiau vidinė stiprybė, o ne išorinė. Vidinė žmogaus stiprybė – tai sudėtingas ir labai gilus reiškinys. Dvasinė s...
·,,‘‘ Išdidumas - emocija, pasireiškianti dvejopai. Vieni teigia, kad puikybe - didelis savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi, manymas, kad visi yra menkesni už tave. Kiti sako, kad arogancija gali būti siejama su pagarba kitiems ir gebėjimu klausytis jų nuomonių bei perspektyvų. Tai...
·Lietuvių kalbos ir literatūros programinių autorių konspektas Žmogaus prigimties tema J. Savickio novelėse Biografijos ypatumai ir kūrybos bruožai. Jurgis Savickis – daugiabriaunė asmenybė: Maskvoje ir Krokuvoje studijavo dailę, buvo Nepriklausomos Lietuvos diplomatinis atst...
·