Referatas medziagu inzinerijos spera

9.8 (6 atsiliepimai)

Apimtis
2346 žodžiai (-ių)
Kategorija
Inžinerija

Rašto darbas
Rašto darbas
Rašto darbas
Svarbu! Žemiau pateiktos nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visos kokybės darbą spustelkite parsisiųsti.


medziagu inzinerijos spera

1.Metalu apdirbimas spaudimu. Metalu apdirbimo spaudimu fizikiniai ir mechaniniai pagrindai. Apdirbant metalus spaudimu, gaunamas aukstas nasumas, ekonomiskai sunaudojamas metalas ir pagereja jo mech. savybes. Plastiskumas – tai savybe keisti savo isorine forma, veikiant apkrovai ir islaikyti ta forma nepasikeitusia po to kai apkrova nustoja veikusi. Trapiu met. apdirbti spaudimo budu negalima. Naudojami saltasis ir karstasis apdirbimo spaudimu budai. Vykstant saltajai deformacijai, mech., fizines ir chemines met. savybes nuolat keiciasi: kietumas, stiprumas, trapumas dideja, o plastiskumas, tasumas, atsparumas korozijai ir laidumas eelektr. mazeja. Toks savybiu kitimas vad. sukietejimu. Jei sukietinimas nepageidautinas, jis gali buti pasalinamas gamini kaitinant. Ikaitinus vyksta rekristalizacija – t.y. vietoj deformuotu grudeliu susidaro nauji, gryzta pradines savybes. Rekristalizacijos temp. atskiriems met. yra skirtingos Trekr=0.4Tlyd. Ruosiniu ikaitinimo pries karsta apdirbima spaudimu tikslas yra padidinti metalo plastiskuma, sumazinti pasipriesinima plastinei deformacijai ir pasalinti sukietinima. Sukietinimas isnyksta rekristalizacijos metu. Parenkant ikaitinimo temp., reikia saugotis perkaitinimo, nes tada met. pasidaro nestiprus ir trapus. Per mazai ikaitinus islieka sukietinimo efektas. Pagal temp. pasiskirstymu ppobudi, krosnys, kuriose vykdomas ikaitinimas, skirstomos i kamerines ir metodines. Pagrindinis reikalavimas ikaitinimui – kuo tolygiau ikaitinti ruosini visame turyje per kuo trumpesni laika. Kamerineje krosnyje temp. mazdaug vienoda. Tokiose krosnyse ikaitinami nedideli ruosiniai, nes darbines erdves turis nedidelis. Metodineje kkrosnyje, turincioje ilga pada. temp., atskirose dalyse nevienoda. Ruosiniai juda padu, ju temp., visa laika kyla, kol pasiekia reikiama lygi ir tada jie isimami. Dideliams luitams ikaitinti naudojamos sulinines krosnys. Ruosiniai ikaitinami pagalbinai naudojant liepsnines ir elektrines krosnis. Liepsninese krosnyse ruosiniai ikaitinami kieto, skysto, dujinio kuro degimo produktais. Butina, kad ruosinius kaitintu ne liepsnos liezuviai, o visisko degimo produktai, kuriuose yra mazai deguonies, oksiduojancio metalo pavirsiu. Elektrines krosnys kaitinamos dideles varzos kaitinimo elem., kurie ikaista pro juos tekant elektr. srovei. Liepsninese ir elektrinese krosnyse siluma konvekcijos keliu pereina visam ruosinio turiui. Kaitinant elektra, visa ruosinio mase kaista kartu. Ji kaitinama arba induktyvinemis srovemis, arba del paties ruosinio varzos juo tekant srovei. Kaitinant elektra, reikiama temp. pasiekiama nuo 10 iki 20 kkartu greiciau negu kaitinant nuo pavirsiaus. Pagr. met. apdirbimo spaudimu metodai: valcavimas, traukimas, laisvasis kalimas, presavimas, stampavimas.

2.Valcavimas. Valcavimas – tai metalo ruosinio apspaudimo ir istempimo procesai, ruosini praleidziant tarp besisukanciu valcu. Valcuojant perdirbama apie 80% viso islydomo plieno bei spal. met. ir ju lydiniu. Valcuojant tarpas tarp valcu yra mazesnis uz ruosinio stori. Susidarius spaudimo jegoms, staklyno valcas deformuoja metala. Tuo budu nuosekliai deformuojamas visas apdirbamojo metalo plotas, kol luitas arba ruosinys pereina tarp valcu. Absoliutinis apspaudimas lygus ruosinio storiu sskirtumui pries ir po valcavimo: Δh=H-h. santykiniam apspaudimui apsk. Taikoma si formule: ε=((H-h)*100%)/H. Istempimas charakterizuojamas santykiu, gauto ruosinio ilgio su pradiniu ilgiu, kuris vad. istempimo koef.: μ=l/l0. Pradiniai ruosiniai plieno valcavimui yra liejiniai iki 25t svorio. Valcuotos produkcijos skersinio pjuvio forma vad. jos profiliu. Visu galimu dydziu, ivairiu profiliu sarasas vad. gamybos asortimentu. Valcuoti gaminiai skirstomi i: rusinius, lakstinius, spec. paskirties, vamzdinius, periodinius. Rusiniai profiliai skirstomi i: paprastos geom.. formos (kvadratinius, apvalius, juostinius, trikampius, ovalinius, pusiau apskritiminius, rombinius) ir fasoninius (nelygiasonis kampuotis, lygiasonis kampuotis, lovinis, dvitejinis, tejinis, beginis, zetinis, koloninis). Spec. paskirties profiliai: statybiniai, zemes ukio masinu gamybai, griovelinis plienas lingems. Lakstiniai gaminiai: plonieji (<4mm), storieji (4-60mm). Vamzdiniai gaminiai: besiuliai vamzdziai (isor. sk. 4-450mm, sieneles storis 0.5-40mm), suvirinti vamzdziai (isor. sk. 1400mm, sieneles storis iki 14mm). Spec. gaminiai – tai uzbaigtos formos produkcija (istisai valcuoti ratai, asys, velenai, rutuliai). Periodiniai valcuoti gaminiai – tai gaminiai, kuriu skerspjuvis ilgyje periodiskai kinta. Siu valcuotu gaminiu rusis naudojama kaip fasonines paruosos stampavimui ir mech. apdirbimui. Prie periodiniu valcuotu gaminiu taip pat priklauso ir armatura. Visi valcuoti gaminiai tai gatavi dirbiniai arba ruosiniai paskui apdirbami kalimo, stampavimo, presavimo, traukimo arba pjovimo budu.

3.Valcavimo budai. Velenai, staklynai, papildomi irenginiai. Valcuojant ikaitinti arba salti ruosiniaipraleidziami tarp besisukanciu vvalcu staklyno velenu. Yra 3 pagr. valcavimo budai: isilginis, skersinis ir skersinis sraigtinis. Valcuojant isilginiu budu, velenai sukasi i skirtingas puses deformuodami ruosini. Jo storis mazeja, o ilgis ir plotis dideja. Valcuojant skersiniu budu, didieji velenai sukasi viena kryptimi ir ju asys yra lygiagrecios, o ruosinys deformuojamas jam sukantis apie savo asy. Valcuojant skersiniu sraigtiniu budu (istrizai), skersai pastatyti velenai sukasi viena kryptimi, bet ju asys eina tam tikru kampu, todel ruosinys apdirbant ne tiktai sukasi bet ir slenka isilgai savo asies. Siuo budu gaminami besiuliai vamzdziai asys ir panasios detales. Valcavimo irankiai yra velenai, kurie gaminami is plieno ar ketaus. Jie gali buti glotnus ir kalibruoti. Glotniais valcuojami lakstai, juostos, o kalibruotais, kurie turi apskritus griovelius, valcuojami rusiniai profiliai. Velene esancios ispjovos profiles vad. lataku. Virsutinio ir apatinio gretimi latakai sudaro kalibra. Velenai kalibruojami taip, kad kuo daugiau apspaustu ruosini, t.y., kad ruosini reiketu praleisti maziausiai kartu. Begiams naudojami 9 kalibrai, sijoms 9-13, vielai 15-19. Priklausomai nuo valcavimo stadijos, kalibrai buna: apspaudimo (sumazina ruosinio skerspjuvi), paruosiamieji (priartina ruosinio skerspjuvi prie uzduoto profilio), baigiamieji (duodantys norima profili). Sumontuotu stove grupe velenu sudaro stakliu sekcija. Keliais stakliu sekciju, turinciu spec. pagalbinius irenginius, ir sugrupuotu tarp saves, sudaro valcavimo staklyna: valcavimo velenai ttvirtinasi galuose, kurie randasi staklyno stovuose. Velenai sukamaji judesi gauna nuo variklio per reduktoriu, turinti smagrati per krumpliaraciu sekcija ir spindelius. Jei staklynas susideda is keliato sekciju, tai judesys nuo krumpliaraciu sekcijos per darbo velenus ir spindelius bus perduodamas iki tu sekciju darbo velenais. Prie valcavimo staklyno taip pat priklauso pagalbines masinos ir mechanizmai, kurie atlieka ivairias pagalbines operacijas. Valcavimo staklynu skirstymas. Atsizvelgiant i velenu skaiciu stakliu sekcijoje, sekciju skaiciu ir ju isdestymo schema, o taip pat pagal isleidziamos produkcijos rusi. Pagal velenu skaiciu stakliu sekcijoje staklynai skirstomi i: dvivelenius, trivelenius, daugiavelenius ir universaliuosius. Dviveleniai staklynai turi du velenus kiekvienoje sekcijoje. Jie buna reversiniai (ruosiniai valcuojami i abi puses), nereversiniai (kai valcuojami i viena puse). Reversiniai naudojami storu lakstu ir stambiu profiliu valcavimui, o nereversiniai – ivairiu profiliu ruosiniu valcavimui. Nereversiniai taip pat naudojami karstam valcavimui. Triveleniuose staklynuose i viena puse ruosiniai valcuojami tarp apatinio veleno, o i kita tarp vidurinio ir virsutinio. Daugiaveleniuose staklynuose – mazo skersmens velenai yra darbiniai, o didelio skersmens – atraminiai, apsaugantys darbinius velenus nuo islinkimo. Universaliuose staklynuose yra horizontalieji ir vertikalieji velenai. Juose ruosinys apspaudziamas is visu pusiu. Valcavimo staklynuose sekcijas galima isdestyti i viena linija arba nuosekliai. Viena po kitos (elektr. variklis, krumpl.

sekcijos, darbines arba valcavimo sekcijos). Nuosekliai viena nuo kitos isdestytos sekcijos turi savarankiskas pavaras ir ju velenai sukasi nustatytu greiciu. Paprastai sukimosi greitis sekancioje sekcijoje yra didesnis negu ankstesneje. Staklynai, su viena po kitos isdestytomis sekcijomis vad. tolyginiais, nes ruosinys eina nuosekliai is vienos sekcijos i kita, be posukiu ir grazinimu. Staklynai, kuriuose derinamos nuosekliai ir linijomis isdestytos sekcijos vad. pusiau tolyginiai. Staklynuose paprastai buna tiek sekciju, kiek reikia daryti praejimu. Pusiau tolyginiuose sekcijose, tolygiai isdestytos sekcijos tarnauja paruosiamajam valcavimui. OO isdestytos i linija – baigiamajam. Pagal isleidziamos produkcijos rusi staklynai skirstomi i: apspaudimo, begiu siju, rusinius, vielai, lakstams, vamzdziams ir spec. paskirties. Apspaudimo staklynai – tai didelio galingumo staklynai skirti stambiems luitams paruosimui apspausti, kurie vad. Bliumingais ir sliabingais. Bliuminguose nuo 5-15t svorio, plieniniai luitai isvalcuojami i kvadratinius ruosinius bliumsus, kuriu matmenys buna nuo 150x150mm. Sliabinguose, nuo 7 iki 25t svorio luitai. Isvalcuojami i lakstinius ruosinius sliabus, kuriu storis buna 125x225mm. Bliumsai toliau naudojami valcuoti ruosiniams profiliams, o sliabai –– lakstiniams. Begiu – siju – valcavimo stakles skirti begiu, dideliu tejiniu, dvitejiniu ir loviniu siju, o taip pat ir kitu profiliu valcavimui ir bliumsui. Rusiniai staklynai – rusiniams profiliams gauti, apvaliams ir kvadratiniam plienui (8-150mm), sijoms (aukscio 50-200mm), kampuociams ((20x20mm) ir kt. Vielos valcavimo staklynai – buna pusiau tolydiniai ir tolydiniai. Valcuojama nuo 5 iki 10mm skersmens viela. Lakstu valcavimo staklynai skirstomi i: plonialakscius, kai valcuojami maziau kaip 4mm storio lakstai, storialaksciai, kai daugiau nei 4mm, storesni kaip 4mm lakstai valcuojami sliabais. Vamzdziu valcavimas skirstomas: besiuliu ir suvirinamu vamzdziu valcavima. Spec. paskirtiesvalcavimo stakles: gaminamos ivairios detales ir ruosiniai. Naudojamas taip pat ir beluitis valcavimas.

4.Traukimas. – tai apdirbamo ruosinio tempimas pro angas, kuriu matmenys mazesni uz ruosinio skersmeni. Traukiant kaip ir valcuojant, apdirbamo ruosinio plotas mazeja, ruosinys ilgeja, o turis nekinta. Gauto ilgio santykis su pradiniu ilgiu vad. istempimo koef.: μ=l/l0. Taip pat tai galima isreiksti ir per skersmeni: μ=F0/F. Apspaudimas nustatomas pagal formule: ψ=(F0-F)/F0. Traukimo budas dazniausiai taikomas ggauti mazo skersmens vielai (5-0.01mm) taip pat kalibruotiems, ivairaus profilio strypams ir ploniems vamzdziams is valcuotu bei presuotu ruosiniu. Traukiant gaunami lygaus pavirsiaus ir tiksliu matmenu gaminiai. Sio budo esme tokia: saltas ruosinys traukiamas pro anga, kuri vad. akute arba filjere, o itaisas, kuriame padaryta keliatas akuciu vad. traukimo lenta arba matrica. Akutes gaminamos is aukstos kokybes legiruoto plieno arba kietlydinio. Jas isdilusias galima pakeisti. Mazesnes nei 0.5mm skersmens viela traukiama pro rubinines arba deimantines filjeres. Trinciai traukiant sumazinti jos ttepamos. Traukiant viela pereiti nuo didelio skersmens akutes prie mazo skersmens neleistina, nes nuo stipraus apspaudimo sumazeja metalo plastiskumas ir viela, pasidariusi per daug kieta ir trapi gali nutrukti. Norint gauti plona viela, ji traukiama iki 20 ar net daugiau kartu. Sukietinimui pasalinti – viela atkaitinama. Jei traukimu skaicius didelis, tai atkaitinama kelis kartus. Valant nuodegas esdinama rugstyje, o po to plaunama sarmo skiedinyje. Pratrauktas ir atkaitintas gaminys lyginamas ir tepamas, o jei reikia alavuojamas arba cinkuojamas. Vamzdziai traukiami trimis budais: be itvaro (kai reikia sumazinti isorini vamzdzio skersmeni), su ilgu itvaru (slenkanciu kartu su vamzdziu, kai reikia sumazinti sieneles stori), su nejudamu kamsciu (kai reikia sumazinti isorini ir vidini vamzdzio skersmeni ir sieneles stori). Siuo budu geriausiai apdirbamas vidinis vamzdzio pavirsius. Traukimo staklynai skirstomi i: bugninius ir tiesiaeigio judesio. Bugninio tipo staklynai, traukimo viela arba mazo skersmens vamzdziai yra suvyniojami i ritinius. Sie staklynai skirstomi i vienkartinius, kur ruosinys pereina per viena filjere, ir daukartinius, kur pereina per kelias mazejancio skerspjuvio filjeres. Vienkartinese staklese daugiausiai traukiama stora (4-15mm, skersmens) viela. Plonesne viela traukiama daukartiniuose staklynuose. Tiesiaeigio judesio staklynuose traukiami strypai, vamzdziai ir ivairus fasoniniai profiliai. Pagal stakliu konstrukcija, juo vienu metu galima apdirbti viena arba kelis gaminius. Tiesiaeigio traukimo sstaklynai turi traukimo jega iki 200t ar net daugiau ir tai leidzia pratraukti strypus iki 150mm skersmens.

5.Presavimas – tai metalu apdirbimas spaudimo budu, kai metalas isspaudziamas is uzdaros ertmes pro anga ir gaunamas strypas, kurio pjuvis yra angos, pro kuria spaudziamas, formos. Presuojami plienai, spalvotieji met. ir ju lydiniai. Visi met. ir lydiniai, isskyrus Pb, presuojami karsti. Yra du presavimo budai: tiesioginis ir atvirkstinis. Tiesioginis presavimo budas: presuojant tiesioginiu budu ruosinys idedamas i konteineri, kurio viename gale istatyta matrica. Puansonas spaudzia presavimo plokste ir ruosinio metalas, strypo pavidalu isspaudziamas pro matricos anga. Atvirkstinis presavimo budas: presuojant siuo budu, ruosinys idedamas i aklina konteineri. Presavimo procese jis nejuda ir presuojamasis metalas isspaudziamas pro i ji spaudziama matrica. Presuojant tiesioginiu budu reikia daugiau jegos. Presuojant atvirkstiniu budu, ruosinys konteineryje nejuda. Taip pat presuojant atvirkstiniu budu, konteineryje lieka maziau liekamojo metalo (apie 5%), negu presuojant tiesioginiu budu (apie 15%). Atvirkstinis budas naudojamas reciau, nes cia metalas maziau deformuojamas ir presuotame strype yra lieto metalo strukturos pedsaku, o taip pat cia reikalingi sudetingesni puansonai. Istisinio skerspjuvio strypai presuojami ir tiesioginiu ir atvirkstiniu budu. Vamzdziai presuojami tik tiesioginiu budu. Idetas i konteineri, luitas pirmiausia apspaudziamas puansonu, paskui praduriamas virbalu ir toliau spaudziant puansonui, metalas iisteka is ziedo formos kalibro, sudaryto is matricos angos ir virbalo. Presuojant gaminami ivairiu profiliu gaminiai ir vamzdziai, kuriu skerspjuvis buna nuo keleto iki 400mm. Presavimas pasizymi aukstu nasumu, dideliu tikslumu, po jo nereikia apdailos darbu ir igalina gauti sudetingo profilio ruosinius, kuriu valcuojant gauti neimanoma. Taciau presavimas turi ir trukumu: smarkiai dyla irankiai ir susidaro daug metalo atlieku.

6.Laisvasis kalimas – tai karsto metalo ruosinio plastine deformacija, tarp kujo ir priekalo. Kalimas vad. laisvuoju, nes jo metu metalu formos kitimas neapribojamas formu sienelemis ir metalas keicia forma laisvai. Gaminiai gauti kalant vad. kaltiniais. Kaltiniai gali buti ivairios formos ir matmenu ir sverti nuo keliato gramu iki keliato tonu. Dideli kaltiniai gauti tiesiai is luitu. Laisvojo kalimo budas taikomas vienetineje ir smulkiaserijineje gamyboje. Jis skirstomas i: rankini ir masinini. Rankinis kalimas pagrindinai taikomas remonto darbams, jo nasumas labai mazas. Masininis kalimas atliekamas panaudojant kalimo kujus arba presus. Pagrindines laisvojo kalimo operacijos: 1) istesimas – tai operacija, kurios metu kaltinys pailgeja, o jo skerspjuvis sumazeja. Istesimo budu gaminami valcai, svaistikliai, traukes. Skerspjuvis mazeja, ilgis dideja. Viena istesimo operacijos rusis yra suplojimas, kuris naudojamas ruosinio plociui padidinti. 2) susodinimas – tai atvirkstine istesimui operacija. Susodinant, kaltinio gaminio skersmuo padideja, o aukstis sumazeja.

Kad susodinamas ruosinys neislinktu, jo ilgis turi buti daugiau negu 2.5 karto didesnis uz stori. Kai susodinama tik dalis ruosinio, toks susodinimas vad. daliniu. Siuo atveju ikaitinama tik tam tikra ruosinio dalis. Susodinama norint gauti neaukstus, bet didelio skersmenio kaltinius gaminius. Susodinimas taip pat naudojamas kaip parengtine operacija gaminant tusciavidurius ruosinius. 3) lenkimas – pakeicia ruosinio asies krypti. Dazniausiai taikomas vietinis ruosinio ikaitinimas. Lenkiamos ruosinio vietos storis mazeja, todel, kad sulenktas kaltinys butu vienodo skersinio pjuvio, pries lenkiant jis susodinamas. LLenkimo budu gaminamos apkabos, kabliai ir kiti. 4) pradurimas – tai operacija, kurios metu ruosinyje padaromos angos arba idubos. Tam naudojami irankiai vad. pramustuvais. Jie buna cilindrines arba fasonines formos. Pramusant didelio storio ruosinius, pradzioje smugiuojama is vienos ruosinio puses, po to jis apverciamas ir smugiuojama is priesingos puses. Angos ispleciamos ir islyginamos naudojant statines formos itvarus. 5) susukimas – tai vienos ruosinio dalies susukimas apie jos asi kitos atzvilgiu reikiamu kampu. Susukimas taikomas gaminant alkuninius velenus su alkunemis, spiralinius ggraztus ir pan. 6) kirtimas – taikomas vienai ruosinio daliai atskirti nuo kitos. Viena is kirtimo rusiu yra iskirtimas, kuriuo is kaltinio ruosinio iskertama dalis metalo.

7.Stampavimas – tai procesas, kai metalas deformuojamas stampe. Stampo baigiamojo latako konfiguracija visiskai atitinka dduoto ruosinio. Metalo tekejima stampe apriboja ertmiu pavirsiai. Stampuojant yra didesnis nasumas, matmenu tikslumas ir pavirsiaus glotnumas. Stampuoti tikslinga tik esant masinei ir serijinei gamybai. Stampavimas buna turinis ir lakstinis. Turinis stampavimas skirstomas i: atvira (kai metalas stampavimo metu teka ir uzpildo forma, o metalo perteklius isspaudziamas i ziedini grioveli ir sudaro taip vadinama islaja), uzdara (siuo atveju islaju nesusidaro). Lakstinis stampavimas – tai paprasto veikimo stampu galima atlikti viena kokia nors lakstinio stampavimo operacija (iskirsti, istempti, lenkti ar kt.). lakstiniam stampavimui naudojami: paprasto ir dvigubo veikimo alkuniniai presai, hidrauliniai presai, lenkimo masinos, presai ir automatai, automatiniai presai ir pusiauautomaciai. Dazniausiai i lakstinio stampavimo technologini procesa ieina sios operacijos: medziagos ruosimas, ruosiniu gamyba, (kerpant, iskertant), ruosinio formos keitimas (lenkiant, istempiant, rreljefiskai ...

Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 2346 žodžiai iš 4691 žodžių.

Kiti mokslo darbai

IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ, JOS POVEIKIS ŽMONĖMS IR APLINKAI

IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ, JOS POVEIKIS ŽMONĖMS IR APLINKAI 1.IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ Ignalinos AE veikia kanalinio tipo šiluminių neutronų vandens – grafito branduoliniai reaktoriai RBMK – 1500. Toks energinis reakt...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
BALTIJOS AUDINIAI GAMYBOS TECHNOLOGINĖ ANALIZĖ

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS     VERSLO VADYBOS FAKULTETAS FINANSŲ INŽINERIJOS KATEDRA   UAB „BALTIJOS AUDINIAI“ GAMYBOS TECHNOLOGINĖ ANALIZĖ   Darbą atliko:   Darbą tikrino:   Vilnius, 2014 TURINYS (adsbygoo...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
Trasos projektavimas

Untitled VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA PETRO VILEIŠIO GELEŽINKELIO TRANSPORTO FAKULTETAS GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS IR INFORMACINIŲ SISTEMŲ KATEDRA Evaldas Prokopas GK11D gr. KELIŲ INŽINERINIAI TYRINĖJIMAI...

6 atsiliepimų
Parsisiųsti
LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ VAŽIUOKLĖS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS IR REMONTO EKONOMINIS PROJEKTAS

TURINYS ĮVADAS 2 1. ŠALTINIŲ APŽVALGA 3-4 2. LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ VAŽIUOKLĖS REMONTO ĮMONĖS KŪRIMO ORGANIZACINĖ – EKONOMINĖ ANALZĖ 5 2.1. Įmonės veikla ir valdymas 5 2.2. Serviso paslaugų analizė 7 2.2.1. Technologinė ...

4 atsiliepimų
Parsisiųsti
Kumštelinio machanizmo su svyruojančiu sekikliu projektavimas

Apskaičiuoju sekiklio judesio koeficientus ks KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS PANEVĖŽIO INSTITUTAS Mašinų ir mechanizmų teorija Varianto nr.38 Kumštelinio machanizmo su svyruojančiu sekikliu projektavimas Tikrino: dės...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
Atsisiųsti šį darbą