„Mažojo žmogaus“ tragedija literatūroje

„Mažojo žmogaus“ tragedija literatūroje

Mažasis žmogus- tai silpnesnis užkitus, kuris dažnai dėl savo išvaizdos, fizinės jėgos, pasaulėžiūros ar kitų sukeltų veiksmų tampa nepritapeliu, jaučiasi menkesnis už kitus ir išgyvena sunkų gyvenimo laikotarpį, kovodamas už savo ir artimųjų laimę. Tai įžvelgiame žymių lietuvių rašytojų kūriniuose : Juozo Tumo – Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“, kurioje matome dėl savo statuso ir prigimties nevertinamą individą, ir Jurgio Savickio novelėje „Kova“, kurioje matome berniuko kovą dėl savo ir tėvų ateities. Taigi kokius išgyvenimus patiria veikėjai kovojantys už savo laimę?

Juozas Tumas – Vaižgantas – lietuvių rašytojas, kus savo kūrinyje „Dėdės ir dėdienės“ aprašo sunkią gyvenimo naštą nešantį veikėją – Mykoliuką. Mykoliukas – geros širdies, darbštus, jautrus, tačiau bailus veikėjas, kuris savo meilę mėgina įrodyti Severjai. Jį matome kaip iš pažiūros silpną veikėją, kuris virto pastumdėliu, negalinčiu kovoti už save ir savo laimę bei meilę. Dėl užvirtusių darbų ir nelaimių, Mykoliuko kaip žmogaus neliko, liko tik tai, ką gali pasakyti lūpos ir liūdna bei graudi numylėto smuiko melodija. Mykolo šypseną veide labai sunku pamatyti, tačiau kai taip nutinka ir Mykoliukas šypsosi, galime pastebėti, kad jis šypsosi kitam pasauliui – jo meilei Severjai. Tik dėl ...