Mažasis krepšinis

MAŽASIS KREPŠINIS

Mažasis krepšinis (6 – 12 metų vaikų) nėra supaprastinta krepšinio atmaina. Tai savarankiškas, aktyvus, visapusiškai ugdantis asmenybę sportinis žaidimas, pagrįstas savitu žaidėjų bendradarbiavimu ir bendravimu; tai rungtyniavimas specialiose varžybose.

Judesių, veiksmų ir jų derinių mokoma, jie tobulinami per pratybas žaidžiant, atliekant žaidimų pratimus, rungtyniaujant.

Pirmasis trenerio uždavinys – sudaryti bendrąjį mokinio judesių ir veiksmų modelį. Pradedama mokyti paprasčiausios struktūros judesių ir veiksmų įprastomis, nekintamomis sąlygomis (ėjimas, bėgimas, šokinėjimas, kamuolio gaudymas, perdavimai ir t. t.). Palengva pereinama prie kintančios veiklos, kartu ugdomos bbendrosios ir specialiosios fizinės ypatybės bei gebėjimai (ištvermė, sąnarių paslankumas, koordinacija ir kt.), įvairinami judesiai ir veiksmai, didinamas jų kiekis.

Vykdant pradinį mokymą itin svarbu labai gerai pažinti vaikus, ypač jų amžiaus ypatumus bei poreikius. Pažinti mokinių grupes, jų bendruosius ir specialiuosius gebėjimus padeda testai.

Grupės iki 8 – 9 metų gali būti mišrios. 6 – 9 metų vaikų mokymas žaisti krepšinį nėra tik žaidimas su kamuoliu. Būtina naudotis ir kitokiais įrankiais, kurie padėtų vaikams pajausti save, savo kūno galias, suvokti erdvę iir laiką, pvz., lazdelėmis, virvutėmis, kaspinais, arba žaisti įvairius judriuosius žaidimus (poromis, po tris, grupėmis). Tik kaskart sudėtingesni fiziniai pratimai lavins vaikų gebėjimą transformuoti bendruosius judesius ir veiksmus į būtinus krepšiniui.

10 – 12 metų vaikams tęsiama tai, kas pradėta, kartu fformuojami ir tobulinami tam tikri žaidimo įgūdžiai, padedama mokiniams suprasti technikos veiksmų taikymo, elgesio tam tikroje situacijoje priežastis. Tuo tikslu taikomi žaidimų pratimai 1×1, paskui 3×3, dar vėliau 5×5. Šis tarpsnis – tarsi aukso amžius technikos veiksmams ir jų deriniams išmokti. Tikslingas mokymas, nuoseklios pratybos leidžia pasiekti veiksmų automatizmo. O mokytojas, treneris privalo būti labai kantrus ir korektiškas, atsižvelgti į kiekvieno mokinio gabumus bei įžvelgti pažangą.

KREPŠININKŲ VEIKLOS ĮVERTINIMAS RUNGTYNIAUJANT

Krepšininko – komandos nario sportinis parengtumas – tai jo žaidimo gebėjimų pasireiškimo laipsnis rungtyniaujant.

Krepšininko žaidimo gebėjimai – išmokti žaidimo veiksmų ir jų derinių, integruotų į komandos žaidimą, visuma.

Krepšininkų žaidimo per rungtynes kokybę galima nustatyti ir įvertinti fiksuojant, užrašant esminės įtakos visos komandos žaidimui, jos rezultatams turinčių rodiklių skaitines charakteristikas.

Ši kompleksinė žaidimų veiksmų ssandara ir padeda pažinti, suprasti, paaiškinti ir įvertinti krepšininkų parengtumą, jo kaitą.

Kita vertus, gauti krepšininkų parengtumo tyrimų rezultatai iš tikrųjų nėra visapusiškai informatyvūs, apibendrinantys, kad jais remiantis būtų galima parengti moksliškai pagrįstus krepšininkų parengtumo struktūros modelius.

Krepšininko lokomocijos rodikliai. Prie šių rodiklių priklauso nubėgtas nuotolis judėjimo ypatumų rodiklai. Nustatyta, kad krepšininkas per vienas rungtynes vidutiniškai įveikia 4800-7000 m nuotolį, 40-50 kartų pašoka, iki 640 kartų pakeičia judėjimo kryptį, iki 440 kartų bėgimo greitį.

Suprantama, kad žaidžiant įvairaus parengtumo komandoms, priklausomai nuo žaidėjų ffunkcijų šie duomenys bus skirtingi. Tačiau jie gali būti orientyras tiriant konkrečios komandos žaidėjų lokomociją per rungtynes.

Palyginti ilgus nuotolius (15-20m) žaidėjas bėga gana retai ( greitojo puolimo metu). Krepšininkai dažniausiai juda nedideliame aikštės plote, įveikdami trumpus nuotolius.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad krepšininkas žaisdamas negali išvystyti didžiausio bėgimo greičio, o svarbiausi tampa startinis greitis, greitėjimai (pirmyn, atgal, į šonus),stabdomieji judesisi sustojant. Visas šias krepšininkų veiksmingo judėjimo apraiškas sąlygoja geras staigiosios jėgos išugdymas.

Reagavimo į fizinius krūvius rodiklai. Prie šių rodiklių priklauso pulso dažnis, VO2maks., ir kt.

Objektyvus, labiausiai prieinamas ir todėl dažniausiai taikomas krepšininkų organizmo reagavimui į fizinius nustatyti yra pulso dažnis per 1 min., jo kaita.

Nustatyta, kad 26% bendro rungtynių laiko krepšininkų pulso dažnis yra iki 160 k./min.

Atsižvelgiant į pulso dažnio kaitą per rungtynes nustatytos trys krūvio intensyvumo fazės:

1. Didėjančio intensyvumo fazė (36% ne gryno rungtynių laiko).

2. Pastovaus krūvio fazė nekintant pulso dažniui (32%)

3. Atsigavimo (poilsio) fazė mažėjant pulso dažniui (32%)

Vidutinė šių fazių trukmė 16 – 17 sek. (ilgiausia – 7.5 sek., trumpiausia –sek.).

Minutės pertraukėlės metu pulso dažnis sumažėja 50 – 60 tvinksnių: nuo 210 iki 140; nuo 191 iki 132; nuo 180 iki 131; nuo 175 iki 120; nuo 165 iki 115 tvinksnių per min.

Po pertraukėlės pulsas padažnėja: per 40 sek. –– nuo 110 iki 165 tvinksnių, per 60 sek. – nuo 120 iki 181, per 80 sek. – nuo 145 iki 200 tvinksnių per min.

Svarbiausi, dažniausiai pasitelkiami krepšininkų žaidimui per rungtynes vertinti rodikliai yra jų atliktų technikos ir taktikos veiksmų kiekybinės ir kokybinės ...