Referatas LYGTINIS PALEIDIMAS IŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ

3 atsiliepimai



LYGTINIS PALEIDIMAS IŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ

LYGTINIS PALEIDIMAS IŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ

Turinys

ĮŽANGA 3

LYGTINIO PALEIDIMO IŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ ESMĖ IR PAGRINDAI 6

LYGTINIO PALEIDIMO IR SĄLYGINIO PALEIDIMO IŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ PALYGINIMAS 10

LYGTINIS PALEIDIMAS IŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ CONTRA MATERIALINĖS ŽALOS ATLYGINIMAS 11

LYGTINIO PALEIDIMO IŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ PROCEDŪRA 13

LYGTINAI PALEISTŲ Į LAISVĘ NUTEISTŲJŲ RŪPESČIAI IR PERSPEKTYVOS 16

IŠVADOS 19

RESUME 21

LITERATŪROS SĄRAŠAS 22

Įžanga

Atleidimas nuo bausmės – tai viena iš humanizmo principo realizavimo formų. Šį institutą baudžiamoji teisė apibrėžia kaip asmens, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinto kaltu nusikaltimo padarymu, sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo visos ar dalies paskirtos bausmės aatlikimo. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato šias atleidimo nuo bausmės rūšis:

1. atleidimas nuo bausmės dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties (BK50str.);

2. atleidimas nuo bausmės dėl ligos (BK57str.);

3. lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimas švelnesne (BK54, 54(1) ir 55 str.);

4. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų (BK54(2)str.).

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų, kurį taikydamas įstatymas numato bandomąjį laikotarpį ir tam tikrus reikalavimus asmens elgesiui, yra sąlyginio atleidimo nuo bausmės rūšis, kurios šaknis baudžiamosios teisės istorikai rado dar senų senovėje. TTačiau tik XIX amžiaus pradžioje šis institutas buvo vykdomas tokios formos, kuri yra žinoma dabar. Tą sąlygojo valstybės požiūrių į baudžiamosios teisės uždavinius esminis pakitimas, kuriam itin didelę įtaką turėjo to laiko kriminalistų ir penitenciaristų bausmių vykdymo rezultatų išvados. Kalėjimų žžinovai įsitikino, kad geriausi kalėjimai geriausiu atveju tik negadina kalinių, bet toli gražu jų nepataiso. Todėl bausmių ekonomijos buvo pripažinta esant tikslingą dalyką trumpinti kalėjimo laiką ir be to, palaipsniui pratinti kalinius laisvai gyventi ir duoti jiems motyvų gerai elgtis .

Pirmą kartą tai buvo padaryta 1854 metais Airijoje, naujos bausmių vykdymo sistemos dėka. Ją sukūrė airių kapitonas Valteris Kraftonas. Sistemos pagrindą sudarė trys tezės :

1. jeigu nusikaltėlis gerai elgdavosi, teismo paskirtą bausmę galima buvo sutrumpinti lygtinai, arba net visiškai paleisti;

2. kiekvienas nusikaltėlis iš pradžių turėjo patirti sunkesnį, vėliau švelnesnį režimą, atsižvelgiant į elgesį;

3. išėjęs iš kalėjimo nusikaltėlis buvo globojamas ir prižiūrimas. Amerika žengė dar toliau, pareikšdama, kad teisėjas turi tik pripažinti nusikaltėlį esant kaltą ir neskirti jam konkretaus kalėjimo laiko.

Tokia tvarka 1869 mmetais buvo įvesta Niujorko Elmiro kalėjime. Teisė nustatyti kalinimo laiką atsižvelgiant į nusikaltėlio elgesį palikta kalėjimo administracijai. Šiandien, XX amžiaus pradžioje, lygtinio paleidimo institutą numato praktiškai visų valstybių baudžiamieji arba bausmių vykdymo įstatymai, ir nors taikymo pagrindai gali skirtis kiekvienoje šalyje, tačiau visur yra pabrėžiama šio instituto svarba.

Šiame kursiniame darbe pateikiama išsami lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų instituto taikymo Lietuvos Respublikoje analizė. Analizuojama remiantis dabar galiojančiu Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, kitais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, teisininkų darbais, atsižvelgiama į LLietuvos Respublikos teismų praktiką, tarptautinius dokumentus ir Statistikos Departamento duomenis. Specialios literatūros apie lygtinio paleidimo institutą yra labai mažai, todėl rengiant šį darbą, kaip pagrindiniais šaltiniais, buvo remtasi “Baudžiamosios teisės“ vadovėliu ir Stankevičiaus V. “Baudžiamosios teisės paskaitomis“.

Darbe bus naudojami tokie metodai : istorinis, loginis, lyginamasis, sisteminis, dogmatinis ( normatyvinis ).

Šis kursinis darbas – tai vienas iš nedaugelio sistemintos informacijos apie lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų institutą Lietuvos Respublikoje šaltinių, kuris gali praversti kiekvienam, siekiančiam gauti išsamų šio reikšmingo teisės instituto vaizdą.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų esmė ir pagrindai

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54(2) straipsnyje – tai sąlyginio atleidimo nuo bausmės rūšis, kai asmuo, atliekantis bausmę laisvės atėmimo vietoje, lygtinai paleidžiamas nuo tam tikros laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nustatant bandomąjį laikotarpį ir tam tikrus elgesio apribojimus. Iš esmės, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų institutas – tai vienas iš bausmės palengvinimo būdų, kuriuo siekiama greičiau pataisyti ir perauklėti nuteistuosius. Šis institutas ypač reikšmingas ir svarbus tais atvejais, kai asmenims laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta už nusikaltimus padarytus atsitiktinai ar susiklosčius tam tikrom aplinkybėms. Tokių atsitiktinių ir situacinių nusikaltėlių pataisymas dažnai nepriklauso nuo bausmės sunkumo. Kriminologijos mokslas kol kas nėra pateikęs jjokių įrodymų, kad tokie asmenys, nuteisti laisvės atėmimu, sąžiningai atlikę bausmę iki galo, ir nebedarantys naujų nusikaltimų, negalėjo būti pataisyti kitokiomis, švelnesnėmis bausmėmis. Lietuvos Respublikos teismai, taikydami lygtinį atleidimą iš laisvės atėmimo vietų, visapusiškai įvertina nuteistojo asmenybę ir atsižvelgia ne tik į nusikaltimo padarymo aplinkybes,bet ir į nuteistojo amžių, motinystę, kaltės formą, paskirto laisvės atėmimo dydį bei nusikaltimo pavojingumą. Visi šitie veiksniai taip pat turi įtaką nustatant atliktiną minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra pirmoji pagrindinė lygtinio paleidimo sąlyga. Sąlygos turinį atskleidžia 54(2) straipsnio 3 dalis, kurioje minimalios atliktinos paskirtos bausmės dalys įstatymu nustatomos atsižvelgiant į du pagrindinius momentus :

1. paskirtos bausmės trukmę;

2. padaryto nusikaltimo sunkumą.

Atsižvelgiant į teismo paskirtą asmeniui bausmės trukmę įstatymų leidėjas nustato, kad :

· asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki penkių metų įskaitinai, minimali laisvės atėmimo dalis – vienas trečdalis paskirtosios bausmės laiko;

· asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki dešimties metų įskaitinai, minimali laisvės atėmimo dalis – pusė paskirtosios bausmės laiko;

· asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu daugiau kaip dešimčiai metų, minimali laisvės atėmimo dalis – du trečdaliai paskirtosios bausmės laiko.

Padaryto nusikaltimo sunkumas lemia nuteistųjų už nusikalstamas veikas, padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis, bei kitus, itin pavojingus nusikaltimus, minimalios atliktinos laisvės atėmimo dalies dydį : tris ketvirtadalius paskirtosios bausmės. Ši minimali atliktina laisvės atėmimo dalis pprivaloma asmenims nuteistiems už banditizmą, tyčinį nužudymą, turto prievartavimą sunkinančiomis aplinkybėmis, taip pat chuliganizmą sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitus .

Be paskirtos bausmės trukmės ir padaryto nusikaltimo sunkumo, įstatymu nustatant privalomą minimalią atliktiną bausmės dalį taip pat atsižvelgiama ir į kitus veiksnius : amžių, motinystę, nusikaltimo subjektą. Tokiais atvejais nepilnamečiams ir nėščioms moterims bei moterims, turinčioms vaikų iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečius vaikus (jei tik jų motinystės teisės neatimtos), įstatymas nustato patį švelniausią terminą, o itin pavojingam recidyvistui – patį griežčiausią. Diferencijuojant minimalios atliktinos paskirtosios bausmės dydį realizuojamas baudžiamosios teisės proporcionalumo principas bei užtikrinamas bausmės efektyvumas.

Kalbant apie išskirtinį dėmesį ir lengvatas moterims (nėštumo, motinystės atvejais), pažymėtina, kad be visų kitų fiziologinių silpnosios lyties atstovių ypatybių, šios nuolaidos pagrįstos ir tokiais faktais iš teismų praktikos :

Ų Moterų nusikaltimai dažniausiai būna pavieniai, spontaniški.

Ų Moterys beveik niekada nebūna nusikaltimų vadovės.

Reikėtų pabrėžti ir tai, kad kai moteris išvežama į laisvės atėmimo vietą – jos vaikai dažniausiai patenka į globos namus, nes tik kalėjime pagimdžiusi moteris pati gali auginti vaiką iki dvejų metų. Toks motinos ir vaiko išskyrimas neigiamai veikia ne tik jų santykius, bet ir visą visuomenę. Be motinos meilės bręstantys vaikai, beieškodami paguodos ir šilumos, dažnai

nukrypsta klystkeliais ir jaunųjų nusikaltėlių skaičius vis didėja.

Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, kai asmuo yra nuteisiamas pagal nusikaltimų sutaptį, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų gali būti taikomas atlikus minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, įstatymo numatytą už sunkesnį nusikaltimą.

Jei bausmė nuteistajam buvo sumažinta amnestijos ar malonės aktu, tai atliktoji bausmės dalis nustatoma remiantis amnestijos ar malonės aktu nustatyta bausme.

Antra sąlyga – tai nuteistojo pasitaisymas ir įrodymas, kad jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. AAsmens pasitaisymą turi atspindėti jo elgesys bei sąžiningas darbas ( jei nuteistasis turi galimybę laisvės atėmimo vietoje dirbti). Sąžiningai dirbančiu laikomas toks nuteistasis, kuris laikosi darbo drausmės taisyklių, gerai prižiūri įrankius ir pan. Pagal ”Tipines minimalias elgesio su kaliniais taisykles”, priimtas pirmajame Suvienytųjų Nacijų Organizacijos kongrese dėl kelio užkirtimo nusikaltimui ir elgesio su teisės pažeidėjais, įvykusiame 1955 metais Ženevoje, ir patvirtintas Ekonominės ir socialinės tarybos 1957 ir 1977 metų rezoliucijomis laisvės atėmimo vietų administracija turėtų skatinti kalinius gerai elgtis, ugdyti jjų atsakomybės jausmą, norą persiauklėti ir siekti bendradarbiavimo su jais. Šiems tikslams pasiekti kiekvienoje įstaigoje turi būti skirtingų kategorijų kaliniams pritaikyta lengvatų sistema ir skirtingi elgesio su jais būdai. Šiuo metu užsienio šalių įstatymai numato gana daug įvairių paskatų : ppadėka, lengvatų suteikimas, paskirtos nuobaudos panaikinimas, premijavimas, perkėlimas į lengvesnį režimą. Šios paskatos gali būti tiek individualios, tiek ir kolektyvinės.

Minėtos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų sąlygos, įtvirtintos dabar galiojančiame baudžiamajame kodekse, iš esmės priklauso pataisos darbų teisei, nes bausmių vykdymas, nors ir turi savo ištakas baudžiamojoje politikoje, vis tik aiškiai išsiskiria į savarankišką politikos kryptį – pataisos darbų politiką, kuri nustato valstybės ir atitinkamų jos organų veiklos kryptis, uždavinius, turinį ir formas vykdant bausmes, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams padaryti.

Pažymėtina, kad 1903 metų Rusijos baudžiamasis statutas, galiojantis Lietuvoje 1919 – 1940 metais, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų instituto nenumatė. Jį reglamentavo atskiras 1909 metų sąlyginio paleidimo įstatymas. Naujojo baudžiamojo kodekso projektas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vvietų taip pat neįtvirtina. Tą galima paaiškinti tuo, jog atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios teisės normos įgyvendinamos baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo teisės normų pagalba, ateityje bus siekiama suderinti baudžiamąjį ir pataisos darbų kodeksus ir pastarajame įtvirtinti nagrinėjamąjį institutą. Toks kodeksų suderinimas, be abejonės, užtikrintų nuoseklumą teisės sistemoje ir atitiktų nuostatą, pagal kurią materialioji teisė realizuojama formalios (arba kelių formalių) pagrindu.

Lygtinio paleidimo ir sąlyginio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų palyginimas

Psichinė liga – tai dar vienas, gan specifinis, pagrindas, kai nuteistasis aatleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietoje. Baudžiamojo kodekso 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad ”asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga psichine liga, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo ”. Ši nuostata išplaukia iš pačio bausmės tikslo pataisyti ir perauklėti nuteistąjį. Kai dėl psichinės ligos nuteistojo negalima paveikti ir pataisyti kriminaline bausme, jis atleidžiamas nuo bausmės.

Padaryto nusikaltimo sunkumas ar nuteistojo asmenybė šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Svarbią reikšmę turi tik nuteistojo psichinės ligos pobūdis. Jei nuteistasis dėl ligos yra pavojingas visuomenei, teismas, atleidęs jį nuo tolesnio bausmės atlikimo, gali taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, kurias numato baudžiamojo kodekso 59 straipsnis :

1. atidavimas į psichiatrinę ligoninę sustiprinto stebėjimo sąlygomis ;

2. atidavimas į ligoninę griežto stebėjimo sąlygomis.

Jei sergantis psichine liga asmuo nėra pavojingas visuomenei, teismas gali jį atleisti nuo bausmės, atiduoti giminaičių ar kitų asmenų rūpybai ir paskirti jam medicininį stebėjimą.

Kartu pažymėtina, kad asmenys sergantys psichinėmis ligomis yra atleidžiami ne tik nuo pagrindinių, bet ir nuo papildomų bausmių, kadangi remiantis baudžiamojo kodekso 12 straipsniu, kuris skelbia, kad asmenys, kurie nebegali ” suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroninės psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos ” yra nnepakaltinami, t.y. neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Tuo tarpu asmenims, lygtinai paleistiems dviejų pirmų sąlygų (minimalios atliktinos paskirtos laisvės atėmimo dalies ir nuteistojo pasitaisymo) pagrindu, įstatymas nenumato atleidimo nuo papildomų bausmių galimybės. Papildomas bausmes jie atlieka bendra tvarka.

Paleidimas iš laisvės atėmimo vietų dėl susirgimo psichine liga – tai sąlygiškas atleidimas nuo bausmės. Nuteistajam pasveikus, teismas gali pripažinti jį turinčiu atlikti bausmę. Šiuo atveju laikas, kurį asmuo buvo priverstinai gydomas, pagal baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnį, įskaitomas į bausmės laiką

Lygtinio paleidimo ir paleidimo dėl ligos iš laisvės atėmimo vietų bendras bruožas yra tas, kad abiem atvejais nustatomos tam tikros sąlygos, nuo kurių įvykdymo (ar įvykimo) arba neįvykdymo (ar neįvykimo) priklauso tam tikrų, įstatymu numatytų, subjektų likimas. Lygtinio paleidimo atveju nustatytų sąlygų įvykdymas sudaro prielaidas asmenį pripažinti atlikusiu visą teismo paskirtąją bausmę, tačiau paleidimo iš laisvės atėmimo vietų dėl susirgimo psichine liga atveju asmens pasveikimas, atvirkščiai, gali lemti jo grįžimą į laisvės atėmimo vietą. Labai svarbu pažymėti ir tai, jog pirmu atveju nustatytų sąlygų realizavimas visiškai priklauso nuo subjektyvių ...


Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 2350 žodžiai iš 4700 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Vykdomųjų bylų apskaita

TURINYS ĮVADAS 3 1.GREITAS DUOMENŲ ĮVEDIMAS 4 2.DUOMENŲ KOREGAVIMAS IR ŠALINIMAS, BYLŲ SĄRAŠO SPAUSDINIMAS IR SIUNTIMAS Į EXEL’Į 5 2.1. Duomenų koregavimas ir šalinimas 5 2.2 Bylų sąrašo spausdinimas 7 2.3.Duomenų eksportav...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Kardomosios priemonės – namų arešto sąvoka ir istorinės ištakos Lietuvoje

KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – NAMŲ AREŠTO SĄVOKA IR ISTORINĖS IŠTAKOS LIETUVOJE SĄVOKA Žodis areštas kilęs iš viduramžių lotyniško žodžio arrestum, reškiančio teismo nutarimą. Tokį žodžio areštas apibrėžimą pateikia ...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ SISTEMA IR JOS REFORMA

TURINYS ĮŽANGA 3 1. MOKESČIŲ SISTEMA 4 1.1 MOKESČIŲ ELEMENTAI 5 1.2 MOKESČIŲ SISTEMOS PRINCIPAI 9 2.MOKESČIŲ RŪŠYS 12 3. MOKESČIŲ SISTEMOS REFORMA 22 (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); 3.1 MOKESČIŲ SIST...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
KARO NUSIKALTIMŲ SAMPRATA IR RŪŠYS

Turinys Turinys 2 Įžanga 4 Karo nusikaltimų atsiradimas ir raida 7 Karo įstatymų ištakos 7 Tarptautinės teisės aktai, susiję su karo nusikaltimų problemomis 9 Karo nusikaltimų baudžiamumo raida Lietuvos Respublikos teisėje 11...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
APSKRIČIŲ VALDYMAS

TURINYS TURINYS 1 ĮŽANGA 2 1. Vietos valdymas LR 3 2. Vietos valdymo raida Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę 4 3. Apskrities viršininkas ir jo administracija 4 4. Apskrities viršininko įgaliojimai įvairiose valdymo srityse 4 (ads...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti