Studi.lt - Rašto darbai, referatai ir rašiniai

Lotynų kalbos raida ir istorija

9.7 (1 atsiliepimai)

Apimtis
760 žodžiai (-ių)
Sritis
Filologija
Formatas
DOCX failas (1.33 MB)
Tipas
Analizės

Lotynų kalbos raida ir istorija 1 puslapis
Lotynų kalbos raida ir istorija 2 puslapis
Lotynų kalbos raida ir istorija 3 puslapis
Lotynų kalbos raida ir istorija 4 puslapis
Lotynų kalbos raida ir istorija 5 puslapis
Lotynų kalbos raida ir istorija 6 puslapis
Svarbu! Žemiau pateiktos nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visos kokybės darbą spustelkite parsisiųsti.

Lotynų kalbos raida ir istorija


Lotynų kalbos istorija: Kilmė: Lotynų kalba išsivystė iš indoeuropiečių italikų kalbų grupės, maždaug VII a. pr. Kr. Italikų kalbos buvo išplitusios Italijos pusiasalyje pirmame tūkstantmetyje pr. Kr, o lotynų kalba išsivystė dabartinės Romos teritorijoje, prie Tibro upės deltos, esančiame Lacijaus regione. Priedai 1 ir 2.


VII a. pr. Kr. – I a. pr. Kr. Šiuo laikotarpiu senoji lotynų kalba buvo tapusi Romos karalystės ir vėliau Romos respublikos dominuojančia kalba. Ja buvo tiek kalbama žmonių, tiek rašoma ankstyvuosiuose lotynų literatūros darbuose, bet paplitimo arealas išliko gana nedidelis. Verta paminėti, kad, kai I a. pr. Kr. Senąją lotynų keitė klasikinė, kartu su ja išsivystė ir vadinama vulgarioji lotynų, kuri buvo mažiau oficiali šnekamoji forma.


I a. pr. Kr. – V a. Vėlyvosios respublikos laikotarpiu, apie I a. pr. Kr. Iš senosios lotynų išsivysčiusi klasikinė ir vėliau vėlyvoji lotynų kalbos buvo oficialios Romos imperijos kalbos, jomis daugiausiai kalbama buvo pagrindinėse imperijos provincijose: Italijos pusiasalyje, Galijoje (Prancūzijoje) ir Iberijos pusiasalyje. Taip pat, dėl regiono kasyklų svarbos, daug lotyniškai kalbančių romėnų gyveno Dakijoje (dabartinėje Rumunijoje). Kiti imperijos regionai išlaikė vietines kalbas kaip dominuojančias, nors juos ir valdė lotyniškai kalbantys romėnai. Paminėtinas yra faktas, jog III a. klasikinė lotynų kalba evoliucionavo į vėlyvąją lotynų kalbą. Nors rašomoji kalba visoje imperijoje liko klasikinė lotynų, šnekamieji dialektai ėmė skirtis, priklausomai nuo provincijos. Taip ėmė ryškėti prancūzų, italų, ispanų – portugalų ir rumunų kalbų kontūrai. Nuo pradinės lotynų kalbos ir nuo formalios rašomosios kalbos labiausiai nutolo rumunų kalba, kuri panašėjo į vulgariąją lotynų, kol kitos romanų kalbos iki 711 metų liko gana nenutolusios viena nuo kitos. ...

Šiuo metu matote 30% šio darbo.

Matomi 320 žodžiai iš 760 žodžių.


Panašūs darbai


Lotynų kalbos gramatika
Lotynų kalbos gramatika

i dažniausiai priskiriama morfologija, sintaksė ir prozodija, taigi šios lotynų kalbos dalys ir bus nagrinėjamos. Moderni lotynų abėcėlė susideda iš 26 raidžių, tačiau romėnų laikais buvo 23 raidės. Taipogi raidė i atliko ne tik šios raidės, bet ir j paskirtį, kaip ir v raidė...

·
4 atsiliepimai
Peržiūrėti
Lotynų kalbos įtaka kitoms kalboms
Lotynų kalbos įtaka kitoms kalboms

Lotynų kalba ilgą laiką buvo plačiai ir aktyviai buvo naudojama visoje Europoje. Ji buvo laikoma didikų, šventikų kalba ir naudojama religingose ceremonijose, teismuose, kai kur net pokyliuose ar seimuose. Tokia plati naudojimo sfera ir lėmė, kad daugybė dialektų ir kalbų kilo iš šio...

·
3 atsiliepimai
Peržiūrėti
Lotynų kalbos raida ir istorija
Lotynų kalbos raida ir istorija

Lotynų kalbos istorija: Kilmė: Lotynų kalba išsivystė iš indoeuropiečių italikų kalbų grupės, maždaug VII a. pr. Kr. Italikų kalbos buvo išplitusios Italijos pusiasalyje pirmame tūkstantmetyje pr. Kr, o lotynų kalba išsivystė dabartinės Romos teritorijoje, prie Tibro upės delto...

·
1 atsiliepimai
Peržiūrėti
Atsisiųsti šį darbą