Sąvoka lietuvybė yra plati. Ji apima kultūros, kalbos, tradicijų ir istorijos aspektus. Lietuviškumą gynė senesnioji mūsų karta, tokie kaip: Donelatis-kalbėjo lietuviškai ir skaidrino lietuvišką sąmonę, Krėvė- parašė pirmają klasikinę lietuvių tragediją, Daukša- kreipėsi į sulenkėjusią bajoriją, bandydamas įrodyti lietuvių kalbos svarbą. Visus šiuos žmones vieniją meilė lietuvių kalbai ir noras ją išsaugoti.
1. Donelatis poemoje daug dėmesio skiria tautiškumo skatinimui, lietuvybės ir tautinės savimonės pamokymams. Kad geriau suprasti Donelaičio epą, turime matyti politinį ir kultūrinį jo kontekstą – XVIII amžiaus Prūsijos lietuvių būklę. Lietuvių daugumą Prūsijoje sudarė socialiai bene labiausiai pažeminta nelaisvųjų žemdirbių bendruomenė. Ji daug smarkiau nei kiti karalystės gyventojai nukentėjo nuo 1709-1711-aisiais siautusio maro: Mažojoje Lietuvoje tuo metu išmirė daugiau nei pusė žmonių – iš 300 000 liko vos 145 000. Ištuštėjusiame lietuvių krašte Prūsijos valdovai įkurdino kolonistus iš Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos žemių. Skirtingai nei baudžiavą ėjusiems lietuviams, kolonistams leista ūkininkauti laisvai. Tolminkiemio parapijoje, kurioje nuo 1743 iki mirties klebonavo Donelaitis, iš trijų tūkstančių gyventojų lietuvių buvo tik trečdalis. Donelaitis yra pirmasis lietuvių grožinės literatūros kūrėjas ir klasikas. Jo didaktinė poema „Metai“ yra pirmasis pasaulietinio turinio lietuviu kurinys, kuris atspindi Mažosios Lietuvos būrų gyvenimą ir kultūrą. Gyvendamas krašte, kurį nuolat veikdavo vokiečių įtaka, K. Donelaitis kasdien galėdavo stebėti vis spartėjančią savo tautos germanizaciją. Lietuviai vis dažniau iškeisdavo protėvių puoselėtas tradicijas į nesavą, ,,pramanytą’’ vokiečių kultūrą, o gimtąjį žodį vis dažniau keisdavo svetimšališka kalba. Visa tai stipriai paveikė K. Donelaitį, todėl nenuostabu, kad lietuvybės išsaugojimas yra bene dažniausiai ,,Metuose’’ pasitaikantis didaktinis motyvas. Donelaitis gailisi senųjų laikų, kai lietuviai didžiuodavosi savo tauta, kai lietuvybė buvo svarbiausia žmonių vertybė: „Ak! Kur dingot jūs, lietuviškos gadynėlės, / Kaip dar prūsai vokiškai kalbėt nemokėjo / Ir nei kurpių, nei sopagų dar nepažino, / Bet vyžas, kaip būrams reik, nešiodami gyrės“. Lietuviškumo pamokos poemoje dažniausiai išsakomos tiesioginiais pasakotojo arba veikėjų žodžiais. Puikus pavyzdys – viežlybasis būras Selmas. Šiame personaže yra nesunku įžvelgti tarsi įkūnyta K. Donelaičio pasaulėžiūrą – ...
Apie kokias moralines vertybes šiandien svarbu kalbėti? Moralinių vertybių sistema yra žmogaus dvasinis pamatas. Ne visada taip buvo. Primityviame lygmenyje, kai nebuvo mokslo, mažai dėmesio buvo skiriama moralei. Šiuolaikinė žmonių karta, tiksliau – pagrindinė jos dalis, į pirmąją...
·Kaip vaizduojama emigranto dalia XX a. antrosios pusės ir šiuolaikinėje lietuvių literatūroje ? ( autoriai) Emigracija – viena iš svarbiausių socialinių problemų ir XX a., ir XXI a., todėl apie tai kalbama ir literatūroje. Skirtingų laikotarpių kūrėjai, nors ir savita...
·„Menas – tai kūrėjo kelias į savo kūrinį. Šis kelias <...> yra idealus ir amžinas <...> dažniausiai net pats kūrėjas jo nepastebi <...>, jeigu nepatenka į sąlygas, duodančias tai pajusti. Dailininkas, skulptorius, <...> oratorius, – visi jie siekia vieno &l...
·Ironijos reikšmė lietuvių literatūroje Ironiškas žvilgsnis, ironiška kalbėjimo intonacija, ironija žiniasklaidoje, ironija grožiniuose tekstuose. Be jos, ko gero, neišsiverčia nė vienas rašytojas. Maironis, žymiausias lietuvių romantikas, tautinio atgimimo dainius, satyrose vartoja...
·, kurios siekia kiekvienas. Būtent laisvė gali atnešti žmogui daug naujų galimybių, patirčių. Tik būdamas laisvas, žmogus gali gyventi pilnavertiškai be jokių apribojimų, kurti savo likimą ir pilnai gali prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Pasitaiko ir priešingai, jog žmones...
·Antanas Baranauskas Antanas Baranauskas ir biografija Antanas Baranauskas gimė 1835 Sausio 17 dieną. Anykščių Jurzdike, karališkųjų valstiečių šeimoje. 1841–1843 m. mokėsi Anykščių pradžios mokykloje lenkų kalba. 1845–1848 m. žiemomis lankė Anykščių rusišką par...
·Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos viešosios kalbos planas Temos pavadinimas. Žmogaus asmeninės laimės ir pareigos konfliktas lietuvių literatūroje. Probleminis klausimas. Kaip atrasti žmogaus laimės ir pareigos sankirtą? Pagrindinė mintis. XIX - XXI amžiaus l...
·Meilė kelia ir gramzdina (J. Tumas – Vaižgantas, M. Katiliškis) Meilė – tai neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, vienas tauriausių jausmų, kuris ne tik kelia sielą, bet ir ją gramzdina. Meilės kaip sielvarto ir džiaugsmo apraišką vaizduoja neoromantikas Juozas Tumas – Vaižgantas...
·Poetas Rimvydas Stankevičius yra pasakęs, kad kūryba – tai pėdsakai, liekantys po gyvenimo. Vadinasi, kiekvienas kūrėjas – poetas, muzikantas, dailininkas – per savo gyvenimą išmina ne vieną taką, išliekantį ir po jo mirties. Tiesa, dauguma menininkų kuri...
·„Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią“ (J. V. Gėtė) Kiekvienas norime gyventi laimingą ir lengvą gyvenimą, tačiau dažnai nepagalvojame, kad nei vienos gyvenimo istorijos nebūna be sunkumų. Fransua Moriakas yra pasakęs: „Mūsų gyvenimas vertas tiek, kiek kainavo nugalėti...
·Konflikto ištakos Po Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimų žmonių sąmonėje ilgą laiką gyvavo bendros valstybės idealai. Tik XIX a. pabaigoje, tautinio atgimimo metu, Lietuvos šviesuoliai pradėjo kalbėti apie savarankiškos, atskiros nuo Lenkijos valstybės sukūrimą. Šį siek...
·RENESANSAS (XIV a. – XVI a.) Renesanso pradžia yra, kai sugriūna visatos matymas, suprantama, kad visatos centras yra ne Žemė, kaip buvo manyta, o Saulė. M. Kopernikas įrodo, kad Žemė yra eilinė planeta, kuri sukasi aplink Saulę ir joje yra gyvybė. Iki renesanso buvo manyta, kad že...
·AR LENGVA ŽMOGŲ PAKLAIDINTI? Žmogus yra sudėtingas Dievo kūrinys, turintis ir gerų savybių, ir trūkumų. Nors žmogus savo gyvenimo kelyje dažnai ieško tiesos, bet tiek literatūroje, tiek realiame gyvenime pasitaiko situacijų, kai jis būna suklaidintas. Taigi, kyla klausimas, ar tikrai...
·Trumpi autorių aprašymai Renesansas – Europos kultūros istorijos epocha tarp viduramžių ir baroko, žyminti perėjimą nuo vidurinių amžių prie naujųjų amžių kultūros. XIV – XVI amžiais. Viljamas Šekspyras(1564 – 1616) – vienas garsiausių pasaulio dramaturgų, Renesanso...
· Karo metas žmonėms buvo kupinas iššūkių. Šiuo laikotarpiu okupuotoje Lietuvoje žmonės patyrė daug skausmo ir sunkumų. Šią ne tik vieno žmogaus, bet ir visos tautos kančią nepaprastai aiškiai perteikė Vincas Mykolaitis Putinas, taip pat ir poetas, tėvynę gynęs Bronius Krivi...
·Individo ir visuomenės santykiai literatūroje. Individo ir visuomenės santykiai tai kaip žmonės supranta tam tikrą elgesį vienoje ar kitoje situacijoje. Dažnai nestandartinis individo elgesys yra išjuokiamas visuomenės. Visuomenė vadovaujasi laiko patikrintomis elgesio taisyklėmis. V...
·Rašinys Koks žmogus yra doras? Dorumas nuo seno buvo laikomas vertybe. Dar XVIII a. prancūzų rašytojas Ž. Žuberas yra teigęs: ,, Dorybingumas – tai sielos sveikata. “ Tik būdamas doru žmogus gali pasiekti ramybę bei gyvenimo dainą. Ši vertybė asmenį daro kilnių supratingų ir i...
· Vincas Mykolaitis – Putinas – XX amžiaus pradžios rašytojas, kuris yra labiausiai žinomas dėl savo psichologinio romano ,,Altorių šešėly‘‘ ir simbolistinių eilėraščių. Eilėraščių rinkinyje ,,Tarp dviejų aušrų‘‘ yra apmąstoma pasaulio sandara ir žmogaus prigimti...
·