Lietuvybės gynimas literatūroje

Sąvoka lietuvybė yra plati. Ji apima kultūros, kalbos, tradicijų ir istorijos aspektus. Lietuviškumą gynė senesnioji mūsų karta, tokie kaip: Donelatis-kalbėjo lietuviškai ir skaidrino lietuvišką sąmonę, Krėvė- parašė pirmają klasikinę lietuvių tragediją, Daukša- kreipėsi į sulenkėjusią bajoriją, bandydamas įrodyti lietuvių kalbos svarbą. Visus šiuos žmones vieniją meilė lietuvių kalbai ir noras ją išsaugoti.

1. Donelatis poemoje daug dėmesio skiria tautiškumo skatinimui, lietuvybės ir tautinės savimonės pamokymams. Kad geriau suprasti Donelaičio epą, turime matyti politinį ir kultūrinį jo kontekstą – XVIII amžiaus Prūsijos lietuvių būklę. Lietuvių daugumą Prūsijoje sudarė socialiai bene labiausiai pažeminta nelaisvųjų žemdirbių bendruomenė. Ji daug smarkiau nei kiti karalystės gyventojai nukentėjo nuo 1709-1711-aisiais siautusio maro: Mažojoje Lietuvoje tuo metu išmirė daugiau nei pusė žmonių – iš 300 000 liko vos 145 000. Ištuštėjusiame lietuvių krašte Prūsijos valdovai įkurdino kolonistus iš Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos žemių.  Skirtingai nei baudžiavą ėjusiems lietuviams, kolonistams leista ūkininkauti laisvai. Tolminkiemio parapijoje, kurioje nuo 1743 iki mirties klebonavo Donelaitis, iš trijų tūkstančių gyventojų lietuvių buvo tik trečdalis. Donelaitis yra pirmasis lietuvių grožinės literatūros kūrėjas ir klasikas. Jo didaktinė poema „Metai“ yra pirmasis pasaulietinio turinio lietuviu kurinys, kuris atspindi Mažosios Lietuvos būrų gyvenimą ir kultūrą. Gyvendamas krašte, kurį nuolat veikdavo vokiečių įtaka, K. Donelaitis kasdien galėdavo stebėti vis spartėjančią savo tautos germanizaciją. Lietuviai vis dažniau iškeisdavo protėvių puoselėtas tradicijas į nesavą, ,,pramanytą’’ vokiečių kultūrą, o gimtąjį žodį vis dažniau keisdavo svetimšališka kalba. Visa tai stipriai paveikė K. Donelaitį, todėl nenuostabu, kad lietuvybės išsaugojimas yra bene dažniausiai ,,Metuose’’ pasitaikantis didaktinis motyvas. Donelaitis gailisi senųjų laikų, kai lietuviai didžiuodavosi savo tauta, kai lietuvybė buvo svarbiausia žmonių vertybė: „Ak! Kur dingot jūs, lietuviškos gadynėlės, / Kaip dar prūsai vokiškai kalbėt nemokėjo / Ir nei kurpių, nei sopagų dar nepažino, / Bet vyžas, kaip būrams reik, nešiodami gyrės“. Lietuviškumo pamokos poemoje dažniausiai išsakomos tiesioginiais pasakotojo arba veikėjų žodžiais. Puikus pavyzdys – viežlybasis būras Selmas. Šiame personaže yra nesunku įžvelgti tarsi įkūnyta K. Donelaičio pasaulėžiūrą – ...