Lietuvos teisinės sistemos konspektas

Savikontrolės klausimai 1 tema
1. Kas sudaro Lietuvos teisinę sistemą?
2. Kaip skirstomi teisės šaltiniai?
3. Kokius žinote teisės šaltinius?
4. Ką reiškia teisinis precedentas?
5. Kokius žinote bendruosius teisės principus?

Atsakymai
1. Konstitucinė teisė – reguliuoja santykius susijusius su valstybės valdžios įgyvendinimu ir organizavimu;
2. Administracinė teisė – reguliuoja valstybinio valdymo (administravimo) institucijų sudarymo, veiklos ir likvidavimo tvarką.
3. Civilinė teisė – reguliuoja turtinius ir su jais susijusius asmeninius, neturtinius santykius, atsirandančius dėl materialinių vertybių turėjimo, naudojimo, disponavimo, dėl prievolių įvykdymo, žalos atlyginimo, turto paveldėjimo, taip pat įvairius teisinius šeimos santykius.
4. Lietuvos teisinę sistemą sudaro šios pagrindinės teisės šakos:
5. Civilinio proceso teisė – reguliuoja teismo, ieškovo, atsakovo, liudytojų ir kitų civilinio proceso dalyvių teises ir pareigas nagrinėjant civilines bylas.
6. Finansų teisė – reguliuoja biudžeto sudarymo, kreditavimo, mokesčių rinkimo ir kitus su finansiniais susijusius santykius.
7. Darbo teisė – reguliuoja darbuotojų ir darbdavių darbo santykius.
8. Baudžiamoji teisė – kurios normos nustato, kokią visuomenei pavojingą veiklą reikia laikyti nusikaltimu ir kokios bausmės taikytinos asmenims, padariusiems nusikaltimus.

2. Teisės šaltinis – tai įtvirtintų, nustatytų ir išreikštų teisės normų oficiali forma, galiojanti valstybėje. Teisės šaltinis yra oficialūs valstybės dokumentai (įstatymai, įstatymų lydimieji aktai).
Įvairiose pasaulio valstybėse žinomi tokie pagrindiniai teisės šaltiniai: teisinis paprotys; teisinis precedentas; norminis teisės aktas; norminė sutartis.
3. Teisinis paprotys, teisinis precedentas, 
4. Teisinis precedentas – teisės forma, kai teismo sprendimas konkrečioje byloje ar kito valstybės organo priimtas sprendimas konkrečiu klausimu taikomas ir kitais panašiais atvejais tampa visuotinio elgesio taisykle. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis dėl pensijų skaičiavimo tvarkos ir pan.).
5 
Įstatymui visi lygūs. Iš šio principo išvedama teisių ir pareigų vienovė, kur postuluojama, kad kiekvienas asmuo yra teisės subjektas ir visų žmonių teisės vienodai branginamos; 
Visų asmenų subjektinių teisių santykinumas, išreiškiantis neatskiriamą subjektinių teisių priklausomybę nuo pareigų vykdymo;
Teisėtumo principas. Jo tikslas – užtikrinti teisės paliepimų vykdymą, įgyvendinimą. Tai reikalavimas, kad visi teisės subjektai savo veikloje tiksliai ir besąlygiškai įgyvendintų teisės normos paliepimus. Teisėtumas – tai veikiantis įstatymas, arba įgyvendinta teisinė tvarka. 
Niekas negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Jeigu įstatymas paskelbtas, piliečiai privalo su juo susipažinti ir pagal jį elgtis; 
Niekas negali ginčyti padarinių veiksmo, kurį atliko pats savo naudai – nemo contra factum proprium venire potest (įpareigojimas vykdyti pareigas, kurių būtinybę sukūrė naudojimasis savo teisėmis); 
Iš neteisės neatsiranda teisė – ex injura non oritur jus (ta teisė, kuria asmuo naudojasi nevykdydamas pareigų, nėra teisė); 
Neleistinumas piktnaudžiauti teise (naudotis teise ne pagal jos paskirtį). 

Konstitucinis teismas – Nagrineja tokia bylas del isaiskinimo ar teises aktai nepriestarauja konstitucijai. Ar istatymas ir kiti seimo priimti aktai nepriestarauja konstitucijai. Ar prezidento vyriausybes aktai nepriestarauja konstitucijai ir istatymams.
<...