Referatas Lietuvos partinė sistema

6 atsiliepimai



Lietuvos partinė sistema

Turinys

Įvadas…………………………3

1. Partijų atsiradimo istorija…………………..4

2. Partijų skaičius Lietuvoje………………….6

3. Parlamentinės partijos……………………7

4. Lietuviškoji koalicija…………………………9

Išvados …………………………13

Literatūra …………………………15

Priedai:

1Priedas:Lietuvos Respublikos prezidento kreipimasis į Lietuvos visuomenę……16

ĮVADAS

Temos aktualumas. Partijos yra ne vien kovos dėl valdžios instrumentai, bet ir svarbios sprendimų priėmimo dalyvės. Todėl bent demokratinėse šalyse politinės partijos daugiau negu bet koks kitas politinės sistemos elementas įkūnija politikos esmę. Vienintelė išimtis yra kai kur dar pasitaikančios anarchistų partijos, kurios ne tik nenori dalyvauti kovoje dėl valdžios ir valdyme, bet ir apskritai vieninteliu savo programiniu tikslu skaito valstybinės valdžios, kartu ir valstybės sunaikinimą.

Demokratinėse ppolitinėse sistemose politinės partijos yra svarbiausia politinės veiklos organizacinė forma. Nors partijos yra viena įprasčiausių politinių institucijų, tiksliai apibrėžti kas yra partija ne taip paprasta. Terminas kilęs iš lotynų pars – “dalis”, tačiau tai visiškai nieko nepasako apie jos esmę. Yra virš 200 partijos definicijų, kuriose pabrėžiama vienas ar kitas tos institucijos bruožas. Tiksliausia laikytina Max’o Weber’io pasiūlyta definicija:

“Partija yra savanoriška naryste grindžiama visuomeninė organizacija, kurios tikslas yra pasiekti valdžios jos vadovams ir sudaryti aktyviems nariams tinkamas dvasines ir materialines ssąlygas, siekiant tam tikros materialinės naudos ir/arba asmeninių privilegijų.”

Šio darbo tikslas yra apžvelgti Lietuvos partinę sistemą. Supažindinant su partijų atsiradimo istorija bei pateikiant informacijos apie partijų esmę bei sampratą.

Darbo uždaviniai:

· Apžvelgti partijų atsiradimo istoriją;

· Trumpai aptarti Lietuvos partijų skaičiaus kitimą;

· Apibūdinti pagrindines parlamentines ppartijas;

· Apžvelgti Lietuvos koalicijos ypatybes.

Darbo objektas – Lietuvos politinės partijos, jų veikla, ypatybės.

Darbo metodika:

· periodikos analizė;

· mokslinės literatūros analizė;

· techninis surinktos medžiagos apdorojimas.

Mano darbą sudaro penki skyriai: “Partijų atsiradimo istorija”, “Partijų skaičius Lietuvoje”, “Parlamentinės partijos”, “Lietuviškoji koalicija” ir “Šiandienos situacija”. Darbo apimtis 10 lapų.

1. PARTIJŲ ATSIRADIMO ISTORIJA

Politinio pobūdžio grupės be abejo atsirado kartu su valdžia, nes kiekvienas, turėjęs valdžią arba pretendavęs į ją, negalėjo apsieiti be šalininkų ar bendraminčių. Tačiau iki pat XIX amžiaus šiuolaikinio tipo partijų nebuvo, egzistavusios politinio pobūdžio grupės veikiau buvo klikos ir elitiniai klubai, o terminai “partija”, “frakcija”, “interesas” buvo vartojami kaip sinonimai.

Šiuolaikinių partijų ankstyviausiais pirmtakais buvo politiniai klubai, kurie atsirado Anglijoje formuojantis parlamentarizmui ir išreiškė susipriešinusių elitinių grupių interesus. Dar 1688 m. revoliucijos metu susiformavusios vigų ir torių grupės nnuo XIX a. vidurio žinomos liberalų ir konservatorių pavadinimu. Daugumoje kitų Europos šalių partijos formavosi nuo XVIII amžiaus pabaigos kaip opozicija absoliutizmui.

Partijų atsiradimas sietinas su rinkimais, ypač rinkimų teisės išplėtimu, kada profesinės sąjungos, religinės bendruomenės ir tautiniai klubai įsijungė į elektoralinį procesą ir tuo būdu susiformavo kaip partijos. Tokiu būdu visuomeninių judėjimų pagrindu susikūrė partijos, kurias genetiškai galima pavadinti neparlamentinėmis, pav., Britanijos leiboristų (Labour – darbo) partija. Kitos partijos, kaip Britanijos konservatorių partija, susikūrė parlamentuose, bendrų požiūrių ir interesų ppagrindu. Postkomunistinėse šalyse dauguma partijų susidarė, atkūrus seniau veikusias partijas (socialdemokratai, krikščionys demokratai), skilus demokratiniams ir tautiniams judėjimams, atsiradusiems politinės liberalizacijos laikotarpiu.

Politinių partijų formavimasis ir augimas yra glaudžiai susijęs su atstovavimo principo įsitvirtinimu (John Locke, Alexis de Tocqueville, Charles Louis Montesquieu, John Stuart Mill). Skirtingai nuo antikinių filosofų, naujųjų laikų mąstytojai gerai suvokė, kad šiuolaikinėse valstybėse, turinčiose milijonus gyventojų, joks tiesioginis liaudies valdymas nėra įmanomas, ir vienintelė išeitis yra atstovaujamas valdymas. Praktiškai realizuojant atstovavimo principą politinės partijos pasirodė esančios efektyviausiu atstovavimo instrumentu. Politinės partijos yra ta institucija, kuri leidžia vienu metu išsiaiškinti ir apibendrinti skirtingų grupių interesus, suderinti juos bendravalstybiniame lygyje ir, pasinaudojant parlamentinėmis procedūromis, priimti konkrečius sprendimus. Socialinio arba ideologinio atstovavimo nuostata dažnai išreikšta partijų pavadinimuose: konservatoriai, socialdemokratai, liberalai, krikščionys demokratai ir t.t. Ne mažesnę reikšmę partijos turi ir realizuojant rinkiminę teisę: pirma, būtent jos aktyviai agituoja piliečius dalyvauti rinkimuose, antra, konkurencija tarp partijų, keliančių skirtingus reikalavimus ir siūlančių skirtingus problemų sprendimų būdus suteikia rinkimams daugiau prasmės ir padidina jų reikšmę. Piliečiai vienu ar kitu būdu išrenka savo atstovus, kuriems suteikiama teisė kurti įstatymus, sudaryti visų lygių vykdomosios valdžios organus ir priiminėti kitus sprendimus. Įsigalėjant atstovavimo principui, išryškėjo dvi kiek skirtingos jo interpretacijos. Anglijoje buvo priimtas taip vadinamas faktiškas aatstovavimas, kurio esminis bruožas yra tai, kad parlamento nariai yra skaitomi ne teritorinių ar socialinių grupių, o visos tautos atstovais. Amerikoje, priešingai, įsigalėjo teritorinio (geografinio) atstovavimo principas, pagal kurį legislatoriai renkami kaip teritorinių grupių atstovai ir privalo kongrese ginti savo rinkėjų interesus.

Daugelyje šalių partijų veikla, jų tarpusavio santykiai, o taip pat santykiai su valdžia yra pagrindinė politinio gyvenimo ašis. Rinkimai stabiliose visuomenėse vyksta tik kartą per keletą metų, nedažni ir kiti svarbūs politiniai įvykiai. O partijos vienu ar kitu būdu primena apie save vos ne kasdien. Naujienose iš parlamento visada figūruoja skirtingų partijų atstovų požiūriai svarstomais klausimais, opozicija vienaip ar kitaip išsako savo nuomonę apie vyriausybės veiksmus, partijų lyderiai dažnai surengia spaudos konferencijas, televizija rodo politines diskusijas, kuriose dalyvauja skirtingų partijų atstovai. Todėl dauguma piliečių sužino apie politinį gyvenimą, pradeda orientuotis šalies vidaus ir užsienio politikoje pirmiausia partijų veiklos dėka. Kritiškais momentais partijos surengia masinius mitingus, kurių tikslas gali būti įvairus: politinė parama valdžiai ar kokiam nors lyderiui, reikalavimai, protestas prieš valdžios sprendimus ar kokios nors politinės grupės veiksmus. Kitaip tariant, partijos beveik visur (išskyrus nepartines sistemas), kovodamos dėl valdžios, siekdamos įtakoti sprendimų priėmimą (politinė funkcija) ir propaguodamos savo tikslus ir požiūrius (ideologinė funkcija) kartu atlieka politinės socializacijos funkciją. Partijos ddaugiau negu bet kokios kitos struktūruotos politinės institucijos įtraukia į politiką plačius gyventojų sluoksnius. Jos yra atviros kiekvienam piliečiui, demokratinėse šalyse kiekvienas gali dalyvauti jų veikloje, būti masinių partijų nariais. Todėl jos yra svarbiausias masinio politinio dalyvavimo instrumentas. Masių dalyvavimas partijų veikloje, piliečių parama partijoms rinkimuose reiškia, kad partijos yra tarp svarbiausių institucijų, suteikiančių legitimumą politinei sistemai ir režimui. Galiausiai, aktyviems partijų šalininkams ir nariams, o ypač lyderiams būdinga partinė identifikacija: daugelyje šalių kai kurios partijos gyvuoja jau virš šimto metų, todėl ryšys su partija suteikia daugeliui žmonių pastovumo jausmą permainingame pasaulyje.

2. PARTIJŲ SKAIČIUS LIETUVOJE

Šiandien politiniame valstybių gyvenime didelį vaidmenį vaidina įvairios visuomeninės organizacijos – politinės partijos, įmonininkų sąjungos, profesinės sąjungos ir kitos. Vyriausybės politikos pobūdis labai priklauso nuo susiklosčiusios partinės sistemos, kurią sudaro visos valstybėje veikiančios partijos. Konkrečioje politinėje sistemoje, veikiančių partijų sąveikos modelis, yra vadinamas partine sistema.

Paprastai partinės sistemos yra klasifikuojamos pagal valstybėje veikiančių partijų skaičių ir dydį. Kadangi demokratinėse valstybėse partijų veiklos galimybės nėra kaip nors dirbtinai ribojamos (išimtis gali būti tik revoliucinės ar kitos pasiryžusios vartoti prievartą partijos), tai daugumoje šalių veikia gana daug įvairių partijų. Tačiau demokratinėse valstybėse vis dėlto susiklosto skirtingos partinės sistemos. Čia lemiamą reikšmę turi tiek istoriškai susiformavusios

politinio gyvenimo tradicijos, tiek naudojama rinkimų sistema.

Remiantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos duomenimis Lietuvos politinių partijų registre įrašytos 35 organizacijos. Partijas Lietuvoje registruoja Teisingumo ministerija. Pirmasis įrašas registre – Lietuvos socialdemokratų partija, įregistruota 1990 metų sausio 17 d.. Daugiausiai partijų buvo įsteigta 1996 metais, nė viena nauja politinė organizacija nebuvo užregistruota tik 1992 ir 1997 metais. 2001 metai tapo partijų jungimosi metais. Socialdemokratai susijungė su LDDP, Krikščionių demokratų sąjunga – su krikdemų partija, tokiu būdų suformuodami naują politinę organizaciją “Lietuvos krikščionys ddemokratai”. Keturios organizacijos – Demokratų, Nepriklausomybės ir Tėvynės liaudies partijos bei Laisvės lyga – susibūrė į Lietuvos dešiniųjų sąjungą. Metų pabaigoje susijungė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijos.

Apie realiai veikiančias partijas, galima ne tik perskaityti spaudoje ar išgirsti per radiją ar televizorių. Beveik visos jų turi savo internetines svetaines, kuriose išdėstytos ne tik tų partijų esminės nuostatos, bet ir įstojimo į partiją galimybės. Daugelyje svetainių galima rasti ir visą politinės organizacijos veiklos istoriją, jų pakilimus ir nuosmukius bei pateisinančias priežastis. <

3. PARLAMENTINĖS PARTIJOS

Partijos būna labai įvairios, todėl reikalinga klasifikacija. Klasifikuojant naudojami įvairūs kriterijai: organizuotumo lygis, ideologija, reliatyvus narių skaičius ir kt.

Pagal savo vietą politinėje sistemoje skiriami keli tipai:

1) Valdančiosios ir opozicinės partijos. Šis skirtumas daugeliu atvejų nėra pastovus, nnes demokratinėse šalyse po eilinių rinkimų arba formuojant koalicines vyriausybes jos gali susikeisti vietomis. Toks keitimasis būdingas Vokietijai (krikščionys demokratai ir socialdemokratai), Didžiajai Britanijai (konservatoriai ir leiboristai), JAV (respublikonai ir demokratai), panaši tendencija išryškėja ir Lietuvoje (LDDP ir iš kitos pusės – konservatorių ir krikščionių demokratų aljansas).

2) Legalios ir nelegalios. Legalios partijos turi savo rinkėjus ir viešai kovoja dėl valdžios. Nelegalios veikia pogrindyje, dažniausiai šalyse, kur autoritariniai režimai draudžia opozicinių partijų veiklą. Demokratinėse šalyse paprastai draudžiama veikla partijų, kurios naudoja smurto metodus, kursto religinę, tautinę arba rasinę neapykantą. Viena iš nelegaliai Lietuvoje veikiančių partijų galėtume vadinti M.Murzos politinę grupuotę, kuri dėl savo įstatų neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai nebuvo įregistruota net 3 kartus. Reikia pastebėti, kad greičiausiai ir nebus įregistruota. NNebent eilinį kartą visa jo komanda prisijungs prie kokios nors merdinčios ar mirusios partijos, kuri turi tik įrašą Teisingumo ministerijoje, kaip kad atsitiko jiems perėjus į Gyvenimo logikos partiją.

3) ...


Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 1786 žodžiai iš 3572 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Kas būdinga čekų kultūrai?

REFERATAS KAS BŪDINGA ČEKŲ KULTŪRAI? Dabartinės lietuvių kalbos žodynas teigia, jog kultūra (lot. cultura – apdirbimas, ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas) – tai žmogaus bei visuomenės veiklos...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
Laisvas asmenų judėjimas

TURINYS ĮVADAS…………………………3 I. LAISVAS ASMENŲ JUDĖJIMAS EUROPOS SĄJUNGOJE………..4 II. TEISINĖ PILIETYBĖS SISTEMA EUROPOS SĄJUNGOJE ………..10 III. LAISVO DARBO JĖGOS JUDĖJIMO PADARINIAI……………13 IŠV...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
Pilietinė visuomenė

Turinys Įžanga 3 • Pilietinės visuomenės samprata 4 • ir socialinė atskirtis (lietuvoje) 4 • ir valstybė 5 Pilietinės informacinės visuomenės problemos • Pilietiškumo problema Lietuvoje 6 (adsbygoogle = window.adsb...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
Lietuvos partinė sistema

Turinys Įvadas…………………………3 1. Partijų atsiradimo istorija…………………..4 2. Partijų skaičius Lietuvoje………………….6 3. Parlamentinės partijos……………………7 4. Lietuviškoji koalicija…...

6 atsiliepimų
Parsisiųsti
Švedijos užsienio saugumo politika

Apgailėtinas referendumas 2 Tarptautinė aplinka 3 Nepastovi tarptautinė situacija 3 Paskutiniai vystymaisi Europos Sąjungoje ir Šiarurė Atlanto sutarties organizacijoje 5 Strategija 7 Nacionalinė situacija 8 Švedija ir NATO 8 Švedij...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti