 |
 |
 |
 |
 |
 |
Lietuvos ir Lenkijos konfliktas
Konflikto ištakos
Po Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimų žmonių sąmonėje ilgą laiką gyvavo bendros valstybės idealai. Tik XIX a. pabaigoje, tautinio atgimimo metu, Lietuvos šviesuoliai pradėjo kalbėti apie savarankiškos, atskiros nuo Lenkijos valstybės sukūrimą. Šį siekį Lenkijos patriotai laikė bendros valstybės idealų išdavyste.
Kai Pirmojo pasaulinio karo metu susidarė sąlygos atkurti Lenkijos valstybę, visos lenkų politinės jėgos siekė vienaip ar kitaip į Lenkiją įtraukti ir Lietuvą. Tam įtakos turėjo ir tai, kad daug įtakingų Lenkijos politikų buvo kilę iš Lietuvos ir su ja glaudžiai susiję. Be to, Lietuvoje, ypač Rytų, gyveno daug lenkų (Vilniuje – apie 50 proc.). Lietuvių veiklą Pirmojo pasaulinio karo metu, siekiant atkurti valstybę, lenkai ir sulenkėję lietuviai laikė provokiška, tenkinančia vokiečių interesus. Lenkų politikai aiškino, kad Lietuvos nepriklausomybė esąs saujelės „litvomanų“ ir vokiečių tarnų prasimanymas, o dauguma gyventojų norį susijungti su Lenkija. Pradėta įrodinėti, kad Vilnius, dėl kurio priklausomumo Lietuvai lig tol niekam nekilo abejonių, turi priklausyti Lenkijai.
Kovos su Lenkija
Vilniaus užėmimas
1919 m. balandį lenkų kariuomenė puolė Raudonąją armiją ir užėmė Vilnių. Lenkų puolimas vertė Raudonąją armiją trauktis, bet Lietuvos valstybei tai kėlė naujų klausimų: kaip reikės atsiimti sostinę. Lenkijos kariuomenė neapsiribojo kova prieš bolševikus, bet veržėsi gilyn į Lietuvą. Prasidėjo lietuvių ir lenkų susirėmimai, kuriuos pavyko sustabdyti tik įsikišus sąjungininkams (Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai). Sąjungininkai buvo suinteresuoti konflikto sprendimu ir 1919 m. liepos 26 d. lietuvių prašymu nustatė demarkacinę liniją tarp konfliktuojančių šalių. Lietuva jos nenorėjo pripažinti, nes lenkų pusėje liko Seinai ir Punskas.
POW
Meilės tema lietuvių literatūroje Egzistuoja daugybė meilės formų ir kiekvienam ji yra skirtinga. Meilės samprata yra labai plati, tai gali būti meilė gamtai, meilė tėvynei, meilė motinai ar tėvui, meilė tarp dviejų žmonių. Meilės tema lietuvių literatūroje yra itin dažna...
·
Ko graikų mitai moko šiuolaikinį žmogų ? Graikų mitai – tai išorinės legendos apie dievus, pusdievius didvyrius. Vertybių graiku mituose galima rasti labai daug pavyzdžiui : pasiaukojimas, drąsa, gudrumas, tikslo siekimas. Jos visos labai vertingos ,bet manau, kad meilė ir drą...
·
Ar klaidos padeda tobulėti? Gyvenimas – tai pilnas nusivylimų, praradimų, džiaugsmų ir pakilimų kelias. Žmogų jis neretai atveda į sudėtingą kryžkelę, kuomet nepaprastai svarbu pasirinkti teisingą kryptį. Apsirikusius likimas skaudžiai baudžia, tačiau suteikia nepamirštamą...
·
Viešoji kalba Riteris – tai ginkluotas kilmingas karaliaus ar aukščiausių luomų atstovų pavaldinys Viduramžių Europoje. Tais laikais norint tapti riteriu pirmiausia reikėjo tapti ginklanešiu, taip pat riterio titulą suteikdavo ir paprastiems kariams už jų narsą. Riteriai bu...
·
Nors daugelis žmonių sau to ir neprisipažįsta, meilė yra pagrindinis mūsų gyvenimo siekis. Meilė mums suteikia laimę. O tai mums svarbu, nes be jos mes nebusime tokie kokie esame dabar. Be meilės nebūtų ir mūsų, jei žmonės nemylėtų vienas kito, būtų labai sunku. Šiandie...
·
„Nerastume mūsų dvidešimtajame amžiuje kitos tokios asmenybės, apie kurią sustoję galėtų įdomiai šnekėtis visokių profesijų žmonės: literatai ir tautosakininkai, istorikai ir politikai, pedagogai ir teatro mylėtojai, profesoriai ir paprasti sodiečiai. Ne tik kalbėtis, bet ir gin...
·
,,‘‘ Išdidumas - emocija, pasireiškianti dvejopai. Vieni teigia, kad puikybe - didelis savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi, manymas, kad visi yra menkesni už tave. Kiti sako, kad arogancija gali būti siejama su pagarba kitiems ir gebėjimu klausytis jų nuomonių bei perspektyvų. Tai...
·
(Kamiu „Svetimas“) Tyla – tai vienas iš būdų žmogui numalšinti savo kančią. Kiekvienas žmogus patiria tam tikrus jausmus bei išgyvenimus, kuriuos skirtingai išreiškia: vieni juos parodo aplinkiniams, kiti – užsisklendžia savyje. Tyla dažnai byloja skausmą ir kančią, kurio...
·
Meilė - tai nenusakomas jausmas, kuris vienus gali pakylėti iki platybių, o kitus nugramzdinti į vienatvę.Dažniausiai meilė pasireiškia prisirišimu, vieningumu, atsakomybe,begaline laime.Yra teigiama, kad be meilės žmogus nebūtų toks, koks yra, nes dažniausiai meilė ir suteikia žmo...
·
„Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią“ (J. V. Gėtė) Kiekvienas norime gyventi laimingą ir lengvą gyvenimą, tačiau dažnai nepagalvojame, kad nei vienos gyvenimo istorijos nebūna be sunkumų. Fransua Moriakas yra pasakęs: „Mūsų gyvenimas vertas tiek, kiek kainavo nugalėti...
·
Sąvokos likimas ir sąmoningas žmogaus pasirinkimas galima apibūdinti kaip turinčius opozicines reikšmes. Yra žmonių kurie tvirtai tiki iš anksto nulemtu jiems gyvenimo keliu ir, bet kokias sudėtingiau susiklosčiusias aplinkybes priskiria lemčiai. Tačiau yra ir kita kategorija žmonių...
·
Daug žmonių trokšta garbės ir šlovės. Kadangi visuomenės vertybės ir nuomonės kartais išsiskiria, žmonių požiūris į garbę ir šlovę taip pat gali būti skirtingas. Garbė yra lyg apdovanojimas už žmogaus nuopelnus. Šlovė yra pasiekiama pergale ar pasiaukojimu dėl kilnaus tiks...
·
Visada, kai kalbame apie riterius, galvojame apie senus laikus arba jau nebeaktualų luomą. Riteris- viduramžių Europoje atsiradęs terminas, kuris paprastai apibūdindavo kilmingų riterių ginklanešius, kuriems po ginklanešystės laikotarpio suteikdavo riterio titulą. Taip pat t...
·
Tėvynė – tai gimtoji šalis, gimtasis kraštas, brangiausias žmogaus turtas. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus kadaise yra sakęs „Neįsivaizduoju žmogaus, kuris nejaučia meilės savo gimtajai šaliai, nes ji – tai jis pats, jo asmenybės šerdis.“ Kiekvienas iš mūsų meilę tėvy...
·
Individo ir visuomenės santykiai literatūroje. Individo ir visuomenės santykiai tai kaip žmonės supranta tam tikrą elgesį vienoje ar kitoje situacijoje. Dažnai nestandartinis individo elgesys yra išjuokiamas visuomenės. Visuomenė vadovaujasi laiko patikrintomis elgesio taisyklėmis. V...
·
KALBĖJIMAS Velnias -lietuvių tautosakoje vaizduojamas kur kas plačiau ir įvairiapusiškiau, nei kitos mitinės būtybės. Velnių pasitaiko beveik visų pasakojamosios tautosakos žanrų kūriniuose. Velnias lietuvių tautosakoje yra žmonėms labai artima mitinė būtybė, besisukiojan...
·
Henrikas Radauskas Vienas žymiausių XX a. lietuvių poetų modernistų, estetizmo idėjų reiškėjas lietuvių literatūroje, vertėjas, lietuvių poezijos atnaujintojas. Estetizmas – estetinės reikšmės, grožio suabsoliutinimas literatūros kūrinyje Henrikas Radauskas H Henrikas R...
·
Viešoji kalba Tėvų ir vaikų santykiai Juozo Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“ Santykiai tarp tėvų ir vaikų – šeimyninio gyvenimo branduolys, kuris priklauso nuo skirtingų kartų sugebėjimo bendrauti, išklausyti, suprasti ir prisitaikyti vienas prie kito. Ši...
·