Referatas Leksikos klaidos verslo darbuotoju dalykineje kalboje

9.8 (2 atsiliepimai)

Apimtis
1305 žodžiai (-ių)
Kategorija
Kalbos kultūra

Rašto darbas
Rašto darbas
Rašto darbas
Svarbu! Žemiau pateiktos nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visos kokybės darbą spustelkite parsisiųsti.


Leksikos klaidos verslo darbuotoju dalykineje kalboje

Įvadas 3

I. Nevartotini barbarizmai ir hibridai verslo darbuotojų dalykinėje kalboje 4

II. Tarptautinių žodžių vartojimo klaidos 7

III. Nevartotini vertiniai (vertalai) 8

IV. Žodžiai, pavartoti netinkama reikšme (semantizmai) dalykinėje kalboje 10 Išvados 12

Literatūra 13ĮVADAS

Mintis, jausmus ir norus reiškiame žodžiais. Kiekviename žodyje glūdi įvairi informacija. Žodis tarsi fiksuoja svarbiausius gyvenimo reiškinius, įvykius. Besijungdami vieni su kitais žodžiai sudaro junginius, sakinius. Kalbos žodžių visuma yra žodynas arba leksika.

Taigi leksika – tai kurios nors kalbos, tarmės, grupės ar atskiro žmogaus žodžių visuma. Lietuviškai tarptautinį žodį leksika galėtume pakeisti žodžiu žodynas, nors jis platesnę rreikšmę. Žodynas yra pažeidžiamiausia kalbos sritis, nes žodžiai labai greitai kinta. Vienus reikia pakeisti, nes sukuriami tikslesni, geresni, kiti netenka savo prasmės, nes nebelieka to daikto ar reiškinio, kuriuos jie įvardijo. Be to į savo kalbą priimame labai daug svetimų kalbų žodžių, nes neturime gražaus, skambaus lietuviško žodžio naujiems reiškiniams ar daiktams pavadinti. Kuo daugiau atsiranda naujų reiškinių, daiktų, profesijų, tuo daugiau reikia naujų žodžių, terminų, kurie turėtų būti sudaromi pagal taisykles.

Šiame darbe aš aprašysiu leksikos klaidas verslo darbuotojų dalykinėje kkalboje.

Darbo tikslai:

• Sutikti žinių apie lietuvių kalbos leksiką;

• Aptarti dažniausiai pasitaikančias leksikos klaidas verslo darbuotojų dalykinėje kalboje.

Darbo uždaviniai:

• Išanalizuoti nevartotinas svetimybes (barbarizmus) dalykinėje verslo kalboje;

• Aprašyti nevartotinus vertinius (vertalus) dalykinėje verslo kalboje;

• Pateikti netinkama reikšme pavartotus žodžius (semantizmus) dalykinėje verslo kalboje.

I. Nevartotini barbarizmai ir hibridai vverslo

darbuotojų dalykinėje kalboje

Leksiką sudaro dvi dalys – savieji žodžiai ir skoliniai. Didžioji lietuvių kalbos leksikos dalis yra norminė, vartotina. Tačiau pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jų iš esmės yra trys grupės:

• Nevartotinos svetimybės, kitaip dar jas galima vadinti barbarizmais, kad atskirtume nuo vartotinų svetimybių;

• Nevartotini vertiniai, kitaip – vertalai, kad atskirtume nuo vartotinų vertinių;

• Netinkama reikšme pavartoti žodžiai, kuriuos kai kas vadina semantizmais;

Suabejojus kokio nors žodžio reikšme, reikia tikrintis norminamojoje kalbos literatūroje.

Taigi kaip minėjau, lietuvių kalbos žodynas nėra vienalytis. Jį sudaro savi ir iš kitų kalbų atkeliavę žodžiai (skoliniai). Tai būdinga visoms kalboms. Skoliniai mūsų kalboje atsirado dėl ekonominių, politinių ar kultūrinių ryšių su kitomis, kaimynėmis šalimis.

Barbarizmai – tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems randame savų pakaitų. Šis terminas yra padarytas iš žodžio barbaras „„svetimšalis; griovėjas; tamsuolis“. „Kalbos praktikos patarimai“ barbarizmus žymi n. svet., t. y. neteiktina (nevartotina) svetimybė. Trumpai barbarizmą vadinti svetimybe nelabai tinka, nes dalį svetimybių (svetimos leksikos) esame įteisinę ir vartojame.

Daugiausia barbarizmų yra atėję iš kaimynų slavų – iš baltarusių, kurių pasitaiko ir verslo darbuotojų šnekamojoje kalboje: bagotas (turtingas), nakleika (lipdukas), univermagas (universalinė parduotuvė), sklandas (sandėlis, sandėliukas). Šie barbarizmai dažniausiai pasitaiko tarp tų darbuotojų, kurie dirba muitinėse, pramoniniame, su pervežimais, krovinių gabenimais susijusiame versle.

Dalis barbarizmų yra iš germanų kalbų: biškį arba bbiskį (truputį, mažumėlę, šiek tiek), liuosas (laisvas), jo (taip) – šie barbarizmai yra vartojami ypač dažnai. Retas darbuotojas, vietoj žodžio „jo“ ištaria „taip“.

Dabar daug nevartotinų svetimybių plūsta iš Vakarų – ypač iš anglų kalbos. Jeigu žurnalistai, politikai, kai kurių sričių specialistai pastebi, kad ne vieną jų toleruoja kaimynų kalbos (rusų, lenkų, latvių) tai bando juos laikyti tarptautiniais žodžiais, nors jie dažniausiai nėra tokie. Daugelis vartoja žodį sponsorius, kai turime savą žodį rėmėjas ir jau senai prigijusį tarptautinį žodį mecenatas. Be to ar reikia žodžių menedžmentas, menedžeris, jeigu jau prieškario Lietuvoje buvo sukurtas trumpas skambus žodis vadyba, o dabar pasiūlytas taip pat neblogas naujadaras vadybininkas. Taip pat vartotini žodžiai: imidžas (įvaiz.dis), hotelis (viešbutis), presa (spauda). Vietoj parduotuvė, jau dažnai neleistinai pasakoma šopas, vietoj savaitgalis – vykendas, vietoj įstaiga, kontora, raštinė – ofisas. Kai kas net perima angliškus žodžius su dėmeniu –menas: biznesmenas (verslininkas), polismenas (policininkas), šoumenas (renginių vedėjas, vadovas, organizatorius).

Atsirado ir tokių nereikalingų angliškų pavadinimų bei terminų: barteris arba barteriniai mainai (natūriniai (prekių) mainai), parkingas (automobilių aikštelė), taimeris (laikmatis).

Barbarizmai ir kalbos dalys. Barbarizmas gali būti ne viena kalbos dalis. Dažniausiai barbarizmai yra daiktavardžiai, kur kas mažiau būdvardžių, taip pat yra barbarizmų veiksmažodžių ir jų vedinių: bujoti ( vešėti, klestėti), daboti (saugoti, pprižiūrėti), fundyti (vaišinti, dovanoti), kolioti (plūsti, keikti, koneveikti), mieruoti (matuoti), mislyti (mąstyti, galvoti), neboti (nepaisyti, nežiūrėti, nekreipti dėmesio, nebijoti). Šiuos barbarizmus taip pat dažnai vartoja verslo darbuotojai savo šnekamojoje kalboje.

Kaip pastebėjome yra daug įvairiausių barbarizmų, kurie tikrai kenkia kalbos grynumui, yra raiškios klaidos. Kad vienas ar kitas žodis yra barbarizmas, paprastai nustato ir pakaitų pasiūlo kalbininkai. Ypač daug barbarizmų buvo pašalinta bendrinės kalbos kūrimo metu XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje.

Daugelis verslo darbuotojų rašydami arba kalbėdami viešai dažniausiai barbarizmų vengia, nes juos pakankamai pažįsta ir vertina kaip neabejotinus kalbos teršalus, o kiek dažniau pavartoja tik buityje – arba iš įpratimo, arba kad barbarizmas kartais trumpesnis, patogesnis. Dėl tam tikrų priežasčių atkakliau laikosi tik kelios barbarizmų grupelės.

Barbarizmų pavartojimo priežastys yra šios:

• Darbuotojai neįtaria, jog tai barbarizmas, pvz., bliuzė (mano, kad atstoja aiškų barbarizmą bliuzkė, o iš tikrųjų tinka tik palaidinė, palaidinukė);

• Nelabai žino, kuo pakeisti, pvz.: tašė (rankinė, o ne krepšys, nes per bendras žodis, ir ne rankinukas, nes šis mažesnis); knopkė (keisti reikia – smeigtukas (lapui prismeigti));

• Dėl barbarizmo pakaito dar nėra galutinai sutarę patys kalbininkai arba jų pasiųlyti dviprasmiški pakaitai;

• Barbarizmais įsimenamas iš grožinės literatūros ir todėl atrodo toleruotinas. Kol lietuvių kalba nebuvo sunorminta, barbarizmus vartojo ir nemažai žymių rašytojų.

• Barbarizmais kai kkas be reikalo bando gyvinti, individualizuoti savo kalbą, ir tada sąmoningai, tarkim, vietoj siela sakoma dūšia, vietoj kvailinti – balamutinti, vietoj apskritai – abelnai.

Kai kurie barbarizmai nėra grynieji, o daliniai – juose ryškūs ir lietuviški elementai. Tokius žodžius įprasta vadinti hibridais. Taigi hibridai yra žodžiai mišrūnai. Juose yra ir savų, ir svetimų elementų, t. y. reikšminių žodžio dalių. Hibridų būna ir vartotinų ir nevartotinų.

Nevartotino hibrido kuri nors reikšminė žodžio dalis (šaknis, priešdėlis, priesaga) lietuvių kalboje neįteisinta – svetimkūnis. Šitokie netinkamai sudaryti žodžiai gali būti laikomi barbarizmų atšaka ir vadinami daliniais barbarizmais. Jie darbuotojų kalbą gadina ne mažiau kaip tikrieji barbarizmai, kurie dažniausiai ir pasitaiko šnekamojoje kalboje. Daugelis daro klaidas sakydami blatas, blatnumas, reikia sakyti apsukrumas, suktumas, landumas, taip pat mislyti (galvoti), pamiklyti (pagalvoti), išmislas ar prasimislijimas (pramanas, prasimanymas), miera ir išmiera (matmuo formatas). Liuosas yra germaniškas svetimžodis, todėl netinka paliuosuoti (atleisti iš ...

Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 1305 žodžiai iš 2609 žodžių.

Kiti mokslo darbai

"Anykščių šilelio" sukūrimo priežastys

„Anykščių šilelio“ sukūrimo priežastys Antanas Baranauskas savo didžiausią poemą „Anykščių šilelis“ sukūrė dėl daugybės priežasčių. Jos pateikiamos žemiau: 1. Gerai žinojo Anykščių šilą; 2. Didelė meilė gi...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
ŠOKIŲ ISTORIJA

Untitled VILNIAUS KOLEGIJOS EKONOMIKOS FAKULTETAS Buhalterinės apskaitos katedra Nuolatinių studijų skyriaus I kurso BA13A grupės studentė Projektinis darbas (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); `...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
FIZINIS AKTYVUMAS, PAJĖGUMAS, JO KOMPONENTAI IR NUSTATYMO BŪDAI

Untitled VILNIAUS KOLEGIJOS EKONOMIKOS FAKULTETAS Buhalterinės apskaitos katedra Nuolatinių studijų skyriaus I kurso BA13A grupės studentė FIZINIS AKTYVUMAS, PAJĖGUMAS, JO KOMPONENTAI IR NUSTATYMO BŪDAI (adsbygoog...

6 atsiliepimų
Parsisiųsti
Viešoji kalba apie filmus

Viešoji kalba Viešoji kalba Esu Simona Rakauskaitė. Viešąjai kalbai pasirinkau temą „Kino filmai, kuriuos siūlyčiau pamatyti kiekvienam“. Kalbėsiu apie du man labiausiai įsimintiniausius ir vertingiausius filmus. Jų žanrai...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
2011m Viešasis kalbėimas Tema: Kalba. Poteme: 9. Kalbininkas G. Subacius teigia…

Viešasis kalbėjimas Viešasis kalbėjimas Tema: Kalba Potemė: 9. Kalbininkas Giedrius Subacius teigia: „Laisvalaikiu gali daryti kaip nori: kalbėti dialektu, žargonu, akcentais. Įvairovė yra mūsų stiprumas.“ Paaiškin...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
Atsisiųsti šį darbą