Kriminalistinis vaizdo fiksavimas

KRIMINALISTINIS VAIZDO FIKSAVIMAS

Kriminalistinės fotografijos pradininku laikomas prancūzų kriminalistas A. Bertiljonas (A. Bertillon).

• Jis pasiūlė fotografuoti nusikaltėlius pagal tam specialiai parengtas taisykles;

• sukonstravo keletą stambiagabaričių fotokamerų ir sukūrė jų panaudojimo būdus įvykio vietai ir lavonams fotografuoti;

• parengė matuojamosios fotografijos taisykles.

KRIMINALISTINIS VAIZDO FIKSAVIMAS Tai kriminalistikos technikos šaka, tyrinėjanti vaizdo fiksavimo dėsningumus ir rengianti kriminalistiškai reikšmingų objektų vaizdų fiksavimo, įrašymo, saugojimo, katalogizavimo bei tyrimo metodus, būdus bei priemones.

Kriminalistinio vaizdo fiksavimo sistema ❑ KRIMINALISTINĖ FOTOGRAFIJA, kuri pagal informacijos įrašymo būdą gali būti skirstoma į analoginę ir skaitmeninę. ❑ KRIMINALISTINIS FILMAVIMAS, kuris pagal informacijos įrašymo būdą gali būti skirstomas į kriminalistinę kinematografiją, kriminalistinį vaizdo įrašą ir kriminalistinį skaitmeninį vaizdo įrašymą. ❑ KRIMINALISTINĖ HOLOGRAFIJA (erdvinės informacijos apie objektą fiksavimo ir atkūrimo metodas). ❑ KRIMINALISTINĖ TERMOGRAFIJA (infraraudonojo spinduliavimo registravimas šilumai jautriose medžiagose).

KRIMINALISTINĖ FOTOGRAFIJA - tai moksliškai pagrįstų

❑ specialių fotografavimo metodų,

❑ būdų,

❑ taisyklių ir priemonių kriminalistiniams objektams fiksuoti ir tirti sistema.

Kriminalistinės fotografijos objektais gali būti:

• vieta, jos aplinka ir kitos aplinkybės, priežastiniu ryšiu susijusios su nusikalstamu įvykiu;

• bandomųjų veiksmų metu atkurta aplinka ir aplinkybės;

• objektai ir pėdsakai, rasti arba panaudojami atliekant tyrimo eksperimentą, o taip pat tiriami atliekant objektų užduotis ir ekspertizes;

• lyginamieji pavyzdžiai naudojami identifikaciniams tyrimams;

• gyvi asmenys;

• lavonai ir jų dalys;

• gyvūnai ir jų lavonai bei jų dalys.

Specialieji kriminalistinės fotografijos uždaviniai:

• užfiksuoti aplinkos ir objektų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai ištirti, bendrą vaizdą ir jų tarpusavio išsidėstymą;

• užfiksuoti objektų individualius požymius jų individualizavimo ir atpažinimo tikslais;

• išryškinti objektų požymius, būtinus lyginamajam tyrimui ir klausimui apie tapatumą išspęsti;

• paryškinti tyrimo objekto mažai matomas ir išryškinti nematomas detales bei požymius.

KRIMINALISTINĖS FOTOGRAFIJOS PRINCIPAI:

❑ nenaudojamas retušas; ❑ vaizdas perteikiamas stengiantis neiškraipyti perspektyvų (proporcijų); ❑ objektyviai perteikiama šviesa; ❑ taisyklės, kurios padeda nustatyti užfiksuoto objekto dydį ir vėliau išmatuoti užfiksuotus objektus; ❑ būtinas fotografavimo proceso, jo sąlygų, naudojamų priemonių dokumentavimas (aprašymas).

KRIMINALISTINĖ FOTOGRAFIJA (pagal sprendžiamus uždavinius ir taikomus metodus )

Rūšys: • FIKSUOJAMOJI FOTOGRAFIJA • TIRIAMOJI FOTOGRAFIJA

FIKSUOJAMOJI FOTOGRAFIJA - Apima fiksuojančius fotografavimo metodus, būdus, taisykles bei rekomendacijas, taikomas atliekant procesinius veiksmus, vykdant kitas teisėsaugos institucijų funkcijas, siekiant atskleisti, išsiaiškinti ir ištirti nusikalstamas veikas.