Referatas Kretingos pranciškonų vienuolynas XX a

3 atsiliepimai



Kretingos pranciškonų vienuolynas XX a

-1-

Kretingos pranciškonų vienuolynas XX a. pradžioje buvo vienas iš nedaugelio, patyrusių caro valdžios represijas. Mat pasinaudojant vienuolių dalyvavimo 1831 ir 1863 m. sukilimuose pretekstu, XIX a. Lietuvos katalikų vienuolynai buvo sunaikinti. Iki XX a. pradžios išliko tik 5 legalūs vienuolynai: bernardinų Kretingoje, marijonų Marijampolėje, kotryniečių Krakėse benediktinių Kaune ir Vilniuje. Nei savo vidiniu gyvenimu, nei išorine veikla jie nebebuvo panašūs į vienuolynus, kurie čia gyvavo bent prieš keliasdešimt metų. Tai buvo beišmirštančios bendruomenės, kuriuos caro valdžia stengėsi demoralizuoti ir galutinai llikviduoti.

Kretingos bernardinų vienuolyną XIX a. gale jau tik iš dalies galima vadinti to ordino konventu, nes jame buvo apgyvendinti kunigai ir broliai iš kitų naikinamų vienuolynų: Klovainių karmelitų, Agluonos dominikonų, Kauno augustinų, Kęstaičių rokitų, taip pat tos pačios regulos vienuoliai iš Tytuvėnų, Troškūnų ir Slonimo vienuolynų. Toks skirtingų vienuolijų ir net skirtingų regulų vienuolių įkurdinimas vienuose namuose sujaukė jų gyvenimą, susilpnino klauzūrą. Negana to, vienuolynai buvo paversti įkalinimo ir pataisos namais.

-2-

Kaliniai ir demeritai Kretingos vienuolyne

Kretingos pranciškonų vienuolyne pirmieji caro valdžiai nnusikaltę kunigai buvo atsiųsti, berods, po 1831 m. sukilimo. 1831 ir 1834 m. dvejus metus atgailauti už dalyvavimą sukilime čia buvo uždaryti 6 kunigai72. Už politinius nusikaltimus kunigai paprastai būdavo uždaromi vienuolyne 2 metus jiems uždraudžiama atlikinėti savo dvasines priedermes. VVienuolyno vyresniajam atiteko prižiūrėtojo pareigos. Jis privalėjo kontroliuoti, kad kunigai nedalyvautų viešose bažnytinėse apeigose, išskyrus skaitytines Šv. Mišias, neišeitų už vienuolyno ribų. Vyresniajam buvo pavesta kruopščiai peržiūrėti kunigų gaunamą ir siunčiamą korespondenciją. Susitikti su pašaliniais asmenimis galėjo tik su ypatingu vyresniojo leidimu ir jo stebimi, be to, visi lankytojai turėjo būti įregistruoti specialioje knygoje. Valstybės iždas tokiems kunigams išlaikyti kas keturi mėnesiai skirdavo maždaug po 60 rub. Nors vienuolyno vadovai buvo bauginami, kad vienuolynas bus visai uždarytas, jei jie neatliks šių pareigų, nesilaikys visų taisyklių nebuvo labai griežtai laikomasi. Kunigai uždaroje klausykloje arba zakristijoje klausydavo išpažinčių, paslapčiomis išeidavo į miestą, o susekti išsipirkdavo kyšiais ir vaišėms. Gubernijos valdžia 1898 m. priekaištavo Žemaičių vyskupui, kad Kretingos vienuolyno vyresnysis nekontroliuoja pašalinių lankytojų, kkalinamųjų korespondencijos ir pan. 75 Iš tiesų, vyresnysis pranešdavo konsistorijai ir vietos policijai tik apie ypatingus taisyklių pažeidimo atvejus – kai įkalintieji kunigai visai ignoruodavo minėtas taisykles ir jų įspėjimus arba kai savavališkai išvykdavo iš vienuolyno nežinia kur ir nežinia kuriam laikui. Tokie atvejai būdavo gana dažni, juos slėpti nebuvo prasmės, nes policija pati stebėjo vienuolyną ir buvo gerai informuota apie jo gyventojus.

Kretingos vienuolyne kalėjo kunigai Aleksandras Dambrauskas (kalėjo 1889 m. keletą mėnesių prieš tremtį, nubaustas už atsisakymą leisti katalikus vvaikus į cerkvę caro šeimos švenčių dienomis), Felicijonas Lialis, Stanislovas Stakelė (čia kalėjęs du kartus: 1890-1892 m. ir 1895-1898 m. už lietuviškų knygų platinimą, slaptos mokyklos įsteigimą), Jurgis Stakauskas (1901 m. įkalintas 2 metams už tikybos mokymą liaudies mokykloje lenkų kalba), Povilas Dogelis (1902-1904 m. kalėjęs už atsisakymą mokyti tikybos Panemunėlio mokykloje rusiškai). Su kai kuriais kunigais vienuolynas turėjo daug vargo. Pavyzdžiui, kun. Stakelė, antrą kartą uždarytas į vienuolyną, iš jo pabėgo net 4 kartus. Paskutinį sykį buvo jį grąžinęs policijos valdininkas. 1896 m. rudenį jo elgesį vienuolyne svarstė dvasinė konsistorija, nes be vyresniojo raportų, telegramų, vyskupas buvo gavęs ir viso Kretingos konvento vienuolių pasirašytą prašymą gelbėti juos nuo nesugyvenamo charakterio kunigo Stakelės (jis savavališkai išeidavo iš vienuolyno, įžeidinėdavo vyresnįjį, grasino jam, triukšmaudavo refektoriume ir pan.) Konsistorija efektyvesnių priemonių, nes tik įspėjo kun. Stakelę, kad jis priklauso nuo vienuolyno gvardijono ir privalo paklusti, taip pat pagrasino, jog apie nusižengimus bus pranešta atestacijoje Vidaus reikalų ministerijai (ja besiremdama, pastaroji prailgino jo įkalinimo laiką. Vieneriais metais jau buvo pratęsusi kun. Lialio ir Stakausko kalėjimą).

Dėl Kretingos puikios geografinės padėties netoli Prūsijos sienos vienuolynas XIX a. pab. – XX a. pradžioje tapo svarbus slaptosios spaudos leidybos organizavimo bei platinimo centras. Tačiau tai buvo nne vienuolyno, bet jame kalintų ir politiškai įsipareigojusių kunigų darbas tautiniam

-3-

atgimimui Kun. Lialis čia redagavo „Tėvynės sargą“, rūpinosi jį pargabenti ir išsiuntinėti, vėliau kunigai Antanas Bizauskas, Dogelis ir Stakauskas buvo įkurdinę lietuviškų knygų ir laikraščių sandėlį. Iš čia, kitų parapijų kunigų bei parapijiečių padedami platindavo spaudą po visą Žemaitiją. Šis darbas, matyt, buvo dirbamas su vysk. Mečislovo Paliulionio žinia, nes jis išdavė kun. Bizauskui leidimą dažnai važinėti į Prūsiją dvasinių patarnavimų ten gyvenantiems Kretingos parapijiečiams suteikimo dingstimi. Kun. Bizauskas perveždavo į Prūsiją rankraščius, organizavo spaudinių korektūrą ir jų pargabenimą į Lietuvą. Žandarai stebėjosi, kad Vokietijoje gali būti Kretingos parapijiečių, įtarė, jog kun. Bizauskas važinėja į užsienį lietuviškos spaudosreikalais, 1903 m. bandė jį sekti, tačiau apkaltinti neįstengė.

Beje, vienuolyno gvardijonas ir kiti jo gyventojai apie šį knygnešystės darbą vienuolyne nieko nežinojo ir vargu ar būtų toleravę tokią grėsmę savo konventui. Antai gvardijonas, norėdamas užbėgti už akių galimoms valdžios represijoms vienuolynui, net kelis kartus buvo apskundęs policijai kun. Lialį.

Remiantis vienuolyno archyvu, spaudoje rašyta, kad 1858-1914 m. Kretingos vienuolyne buvo 68 atgailaujantys kunigai.

Nuo 1886m., uždarius Kęstaičių rokitų vienuolyną, prie kurio gyvavo kunigų prieglauda, ir jo gyventojus perkėlus į Kretingą, čia pradėti siųsti ir psichiniai ligoniai bei demeritai – dvasinei drausmei nnusižengę kunigai. Daugiausia pasauliečių kunigų į vienuolyną būdavo uždaroma dėl silpnybės alkoholiui ir pamišimo. Jie vienuolynų vyresniesiems kėlė daug rūpesčių, nes vien moraliniu poveikiu neįstengta gydyti ligų. Nepasitaisantys kunigai ilgai likdavo vienuolyne ir drumsdavo jo ramybę. Antai 1896 m. Kauno diecezijos vienuolynų vizitatorius savo pranešime vysk. Paliulioniui siūlė du Kretingos vienuolyne gyvenančius ir be perstojo girtaujančius kunigus arba iš jo išleisti, arba sumažinti maisto davinį ir visam laikui uždaryti „į tamsiąją“, nes nėra jokios vilties, kad jie pasitaisytų.

-4-

Vienuolyno materialinė padėtis

1841 m. katalikų vienuolynų, kaip ir seminarijų, vyskupijų kapitulų, o vėliau ir parapijų, žemės nuosavybė buvo sekuliarizuota. Kaip kompensacija dvasininkams ir vienuoliams vyriausybė pradėjo mokėti algą grynaisiais pinigais, kurios dydis vienuolynams priklausė nuo jų vietos gana sudėtingoje klasifikacijos lentelėje. Kretingos bernardinų vienuolynas 1842 m. caro vyriausybės įsaku tapo etatiniu 1 klasės vienuolynu, kuriame galėjo gyventi mažiausiai 22 vienuoliai. Amžiaus gale ir XX a. pradžioje tiek vienuolių Kretingoje jau nebebuvo, tačiau biurokratinis aparatas nereagavo ir išmokėdavo visą 1 klasės vienuolynui priklausiusią algą.

XX a. pradžioje Kretingos vienuolynas buvo turtingiausias iš visų, tuo metu Lietuvoje gyvavusių. Jo finansinės padėties stabilumą garantavo ne tik kasmet reguliariai iš valstybės iždo gaunama 3185 rub. suma, bet ir parapijiečių paprotys per šv. Antano, šv. Pranciškaus ir

kitus atlaidus aukoti vienuolynui gyvulius, paukščius, grūdus, vilnas, linus ir kt. Aukų pakakdavo per ištisus metus vienuolyno stalui, o perteklius būdavo viešai parduodamas ir taip žymiai papildoma kasa. Be to, Kretingos vienuolynas buvo įsigijęs vertybinių popierių (Vilniaus žemės banko akcijų ir bilietų, Kuršo kredito bendrovės bilietų ir kt.), už kuriuos gaudavo dividendų. 1904 m. vienuolyno kasoje buvo 8447,26 rub. vertės vertybinių popierių, 1905 m. – 8147,75 rub. 85 XIX a. pab. vienuolynai jau turėjo teisę priimti geradarių testamentu paliktas aukas, nnors grynieji pinigai į vienuolyno kasą nepatekdavo, į ją būdavo persiunčiami tik procentai. Dar apie 200 rub. pajamų kasmet vienuolynui duodavo ūkis.

Žemės ūkio darbams, kasdieniams buities reikalams tvarkyti vienuolynams reikėjo nemažai samdomų ir padienių darbininkų. XVIII-XIXa. nieko nestebino, kad tarnų skaičius vienuolynuose keletą kartų buvo daugiau nei vienuolių, tačiau po 1863 m. sukilimo Rusijos valdžia pradėjo kontroliuoti, kiek darbininkų dirba, stengėsi iki minimumo juos sumažinti, t. y. sudaryti vienuoliams kuo didesnį diskomfortą, kad jie patys išsiskirstytų iš savo vienuolynų. 11912 m. rudenį Katalikų dvasinei kolegijai pareikalavus žinių apie vienuolynų tarnus, Žemaičių vyskupijos kurija pranešė, kad Kretingos bernardinų vienuolyne (jame tuo metu buvo 8 gyventojai: 4 vienuoliai ir 4 psichiniai ligoniai) dirbo 15 žmonių: zakristijonas (gavęs 100 rub. metinį atlyginimą), jjo pagalbininkas (50 rub.), vargonininkas (300 rub.), taip pat su pagalbininku (100 rub.), ūkvedys (120 rub.) su pagalbininku (75 rub.), virėjas (75 rub.), 2 liokajai (po 50 rub.), vežikas (90 rub.), skalbėja (100 rub.), naktinis sargas (50 rub.), 3 varpininkai (po 30 rub.).

Šie duomenys yra oficialūs, nes buvo pateikti Dvasinės kolegijos reikalavimu. Jie greičiausiai parodo tik valdžios nustatytų etatų užpildymą, o iš tiesų vienuolynuose dirbo žymiai daugiau žmonių. Remiantis Mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne esančia knyga, kurioje įrašyti nuo 1880 m. iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios Kretingos vienuolyne dirbę žmonės, kasmet būdavo samdoma apie 34-39 žmonės (patarnavo vienuolyne, bažnyčioje, dirbo virtuvėje, palivarke).

-5-

Vienuolyno buitis

Gera materialinė padėtis leido vienuolynų gyventojams sočiai maitintis. Kaip savo atsiminimuose apie Kretingos vienuolyną rašė kun. Dogelis, buvo mmėgstama pasakoti: kai padėdavo ant stalo porciją, vienas bernardinas klausdavo kitą: „Broli, ar matai mane už porcijos?“,- tokia ji būdavo didelė. Vėliau porcijos sumažėjo, tačiau vienuolyne valgyta sočiai, po pietų norintys galėdavo ...


Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 1647 žodžiai iš 3294 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Kretingos pranciškonų vienuolynas XX a

-1- . pradžioje buvo vienas iš nedaugelio, patyrusių caro valdžios represijas. Mat pasinaudojant vienuolių dalyvavimo 1831 ir 1863 m. sukilimuose pretekstu, XIX a. Lietuvos katalikų vienuolynai buvo sunaikinti. Iki XX a. pradžios iš...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Rytų religijos

Prieš pusantro tūkstančio metų romėnai vadino Rytus “tekančios saulės” (sol oriens) šalimi.Vėliau buvo kalbama apie “Rytų žemę” kaip priešingybę “Vakarų žemei”.Nėra paprasta apibrėžti sritį, vadinamą Rytais....

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Jėzaus gyvenimas

Apie Kristų,kaip krikščionijos pradininką,yra rašę bent keli I-IIa.nekrikščionys rašytojai:žydas Juozapas Flavijus,romėnai Plinijus Jaunesnysis,Svetonijus ir Tacitas.Daug tikslesnes žinias apie Kristų pateikia Jo mokinių rašta...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Didieji filosofai

PANEVĖŽIO „ŽEMYNOS“ VIDURINĖ MOKYKLA DIDIEJI FILOSOFAI Aristotelis, Sokratas, Platonas Darbą parengė: Ineta Mikeliūnaitė, 12e kl. Panevėžys, 2004 SOKRATAS Tuo pačiu metu ir tuose pačiuose Atėnuose, kur klestėjo sofistika,...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Didziausios pasaulio religijos

Budizmas VI a. pr. m. e. pasaulyje vyko galingas religinis sąjūdis. Atsirado įtakingos religijos: zoroastrizmas, judaizmas, budizmas, džainizmas, konfucionizmas, vedantinis induizmas, daosizmas. Šis judėjimas, matyt, prasidėjo Pers...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti