Konstituciniai įstatymai

 1. Konstituciniai įstatymai yra sudedamoji Konstitucijos dalis. Konstituciniai įstatymai yra nenuginčijami. Tai aukščiausios teisinės galios aktas (sudedamoji konstitucijos dalis), kuriame nustatyta konstitucijos priėmimo ar įsigaliojimo tvarka, taip pat konstitucijos nuostatas papildantis (keičiantis ar panaikinantis) konstitucinis teisinis reguliavimas. Šie konstituciniai įstatymai yra mažesnės teisinės galios negu Konstitucija, tačiau jų teisinė galia didesnė negu paprastųjų įstatymų. Konstituciniais įstatymais papildoma, keičiama konstitucija, jie pagal savo galią prilygsta  konstitucijai. Tai yra įstatymai tiesiogiai nurodyti Konstitucijoje ir priimti Konstitucijos 69str. 3d. nustatyta tvarka. Jie yra įrašyti į konstitucinių įstatymų sąrašą ir priimti Konstitucijos 69 str.3 d. nustatyta tvarka. Teisės aktų hierarchijoje turi žemesnę galią nei pati Konstitucija. Jais negali būti apribota Konstitucijos nuostatų galia.

Konstitucinio įstatymo priėmimo tvarka nurodyta Konstitucijos 69 straipsnio 3 skirsnyje: Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas. Taigi pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį konstitucinių įstatymų sąrašą nustatantis konstitucinis įstatymas turi būti priimamas didesne nei kiti konstituciniai įstatymai Seimo narių balsų dauguma. Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje. Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos gali būti priimamos ir referendumu.
Konstituciniai įstatymai negali būti keičiami ar panaikinami įstatymais, taigi užtikrinamas konstituciniais įstatymais reguliuojamų visuomeninių santykių stabilumas.
Konstitucijos 69 straipsnyje nurodyta, jog konstituciniai įstatymai keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas.
2. Konstitucinis paprotys- reguliuoja visuomeninius santykius susijusius su valstybės valdymu. Toks paprotys susiformuoja ilgalaikėje valstybės institucijų praktikoje, jį pripažįsta kiti subjektai. Valstybės sankcionuotas paprotys tampa pakankamai reikšminga teisinio reguliavimo forma. Per ilgą laiką susiformavusios visuomenėje nerašytos taisyklės, sankcionuotos valstybės ir pripažįstamos oficialiu teisės šaltiniu. Valstybė  pripažįsta tik tuos papročius, kurie atitinka valstybiškai organizuotos visuomenės  bendrus interesus.
Teisės moksle skirtingai suprantama teisinio papročio reikšmė, vieni priskiria svarbiems teisės šaltiniams, kiti mano, kad tai neturintis teisinės reikšmės šaltinis, pagrindiniu teisės šaltiniu laikomas teisės norminis aktas. Konstitucinis paprotys Lietuvos teisėje dar tik formuojasi ir dar nėra pakankamai plačiai diskutuojamas teisės moksle. Konstitucinis paprotys Lietuvos teisėje dar tik klostosi, dar nėra pakankamai plačiai diskutuojamas teisės moksle. Atrodo, kai kurias konstituciniø papročiø užuomazgas jau galima apžvelgti. Tačiau kitose teisės srityse jis jau įgauna oficialaus teisės šaltinio statusą, pvz.: naujajame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodoma, kad įstatymø ar sutarčių nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal papročius; papročiai netaikomi, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms arba sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams.
Šie principai įtvirtinti istoriškai susiklosčiusioje bendrojoje teisėje ir Anglijos Konstitucijoje, kuri yra įkūnyta tokiose dokumentuose kaip, 1215 m. Didžioji laisvių ...