Konstitucinės teisės samprata (referatas)

1. 
   

   ĮVADAS

   
   

Terminas „constitutio“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio reiškiančio įtvirtinimą, nustatymą. Bendriausiu požiūriu konstitucija – tai sistema teisės normų, paprastai turinčių aukščiausią teisinę galią ir nustatančių žmogaus, visuomenės ir valstybės tarpusavio santykių bei pačios valstybės sutvarkymo pagrindus.

Svarbiausioji kiekvienos šalies teisės šaka yra konstitucinė teisė, kai kur (kartais ir Lietuvoje) dar vadinama valstybine teise.

Konstitucinė teisė svarbiausiąja teisės šaka laikoma todėl, kad jos normos įtvirtina valstybės politinius, socialinius, ekonominius ir administracinės teritorinės santvarkos pagrindus, valstybinės valdžios institucijų organizavimo principus ir funkcionavimo tvarką, valstybinės valdžios įgyvendinimo mechanizmą, teisinę piliečių padėtį ir santykius tarp valstybes, visuomenės ir piliečių.

Konstitucinės teisės normos reguliuoja ypač svarbius visuomeninius santykius, atskleidžiančius:

1) valstybinės santvarkos ir politikos pagrindus, ūkio sistemą, socialinę struktūrą, valstybės pastangas toliau plėtoti demokratiją;

2) žmogaus, visuomenės ir valstybės santykių pobūdį, piliečių konstitucines teises, laisves, pareigas ir garantijas;

3) valstybės organų ir institucijų (įstatymų leidžiamųjų, vykdomųjų, teismo) sudarymo tvarką, jų veiklos principus, tarpusavio santykius.

Konstitucinės teisės normoms būdingi visoms teisės normoms bendri požymiai, tačiau jos turi ir savus ypatumus. Konstitucinės teisės normų ypatumai yra tai, kad jos:

1) reguliuoja specifinę visuomeninių santykių sritį - valstybės organizacijos, valstybės valdžios organizacijos ir funkcionavimo pagrindus, valstybės ir asmens svarbiausius santykius;

2) nustato valstybės valdžios institucijų sistemą ir jų veiklos pagrindus;

3) kurios išdėstytos Konstitucijoje yra aukščiausios teisinės galios ir kitos teisės normos turi atitikti jas;

4) yra teisinio reguliavimo pradmenys, kuriais remiasi kitos teisės šakos (administracinė, civilinė, darbo, baudžiamoji ir kt.);

1. 
   

   1. KONSTITUCINĖS TEISĖS PLAČIOJI IR SIAUROJI SAMPRATA

   
   

1.1. Konstitucinės teisės samprata plačiąja prasme

Jei teigtume, kad kekviena valstybė turi konstitucinę teisę, tai atrodytų, kad mūsų pateiktas tokios teisės apibrėžimas turėtų tikti kiekvienai valstybei, nesvarbu, ar jos pamatinė santvarka turi monarchijos, parlamentinės (prezidentinės) respublikos, autoritarinio valdymo ar vienos partijos diktatūros požymių. Tačiau XX amžiaus istorija rodo, kad vienų valstybių (JAV, VFR ar Prancūzijos) organizavimo pagrindą sudaro demokratiškai priimtos teisės normos, kitų (buvusios TSRS ir Jugoslavijos, Kubos ar kitos „socialistinės" ar „liaudies" valstybės) - ...