Konstitucijos egzamino klausimai

KONSTITUCINĖS TEISĖS SAMPRATA
• Konstitucinė teisė – kaip Konstitucijoje įtvirtinta subjektinė žmogaus teisė. Šia sąvoka turima omenyje tai, kad žmogus turi teisę naudotis savo konstitucinėmis teisėmis, reikalauti, kad kiti jas gerbtų, taip pat kreiptis į kompetetingas institucijas, kad šios apgintų asmens teises ir įpareigotų kitus teisinio santykio dalyvius atlikti pareigas.
• Konstitucinė teisė – kaip nacionalinės teisės sritis. Tai sietina su valdžią ribojančio aukščiausios galios dokumento – Konstitucijos reikšmės pripažinimu šiuolaikinės visuomenės gyvenime, su konstitucionalizmo idėjų sąmoningu įtvirtinimu.
• Konstitucinė teisė – kaip teisės mokslo sritis arba studijų disciplina. Tik suprasdami konstitucinės teisės arba teisės be spragų reikšmę, studentai gali mokytis ordinarinės teisės dalykų.
AUKŠČIAUSIOJI IR ORDINARINĖ TEISĖ
• Aukščiausioji arba aukščiausios galios teisė – tai konstitucinė teisė, tai teisinės sistemos stuburas, kuriam negali prieštarauti jokie teisės aktai. Konstitucija įtvirtina pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas ir sudaro ordinarinės teisės leidybos pagrindą.
• Ordinarinė teisė – teisė, kuri yra žemesnės galios už konstitucinę teisę, jai priklauso kitos teisės šakos – civilinė, administracinė, baudžiamoji ir visi įstatymai ir poįstatyminiai aktai.
EKSPLICITINIS IR IMPLICITINIS TEISINIS REGULIAVIMAS
• Eksplicitinis teisinis reguliavimas – kai teisės norma yra tiesiogiai ir aiškiai išreikšta teisės akte tekstine forma.
• Implicitinis teisinis reguliavimas – kai teisės norma nėra tiesiogiai išreikšta teisės akte tekstine forma. Ji yra išvedama iš visų teisės akto normų jas sisteminant.
KONSTITUCINĖS TEISĖS ŠALTINIAI
• Konstitucinės teisės šaltiniai tai 1992 m. LR Konstitucija, jos 150 straipsnyje nurodyti konstituciniai įstatymai ir aktai.
• Konstitucijos viršenybė įtvirtinta pačioje Konstitucijoje ir jos apsaugos mechanizmas – Konstitucinis Teismas, kuris turi galią oficialiai interpretuoti ir vykdyti kitų žemesniosios galios teisės aktų konstitucinę kontrolę.
• KT jurisprudencija yra vienintelis teisiškai įpareigojantis Konstitucijos turinio interpretacijos šaltinis.
• Konstitucijos straipsniuose dažnai yra nuorodos į žemesnės galios aktus. Jie nėra konstitucinės teisės šaltiniai, bet padeda suvokti teisinį reguliavimą:
◦ Konstituciniai įstatymai (nurodyti 150 straipsnyje). Juos nuo žemesnės galios įstatymų galima atskirti teisine galia ir priėmimo tvarka.
◦ Ratifikuotos tarptautinės sutartys. Pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį, tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra LR teisinės sistemos dalis.
◦ Įstatymai. Tai seimo išleistos bendrojo pobūdžio taisyklės, kuriose išreikšta tautos valia įvairiais visuomenės gyvenimo klausimais ir kurios yra privalomos visiems teisinių santykių subjektams.
◦ Poįstatyminiai teisės aktai. Tai įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka kompetetingos institucijos priimti teisės aktai.
KONSTITUCIJOS AIŠKINIMO METODAI (PAGRINDINIAI METODAI IR JŲ APIBŪDINIMAS)
• Pagal Konstitucijos aiškinimo subjektus skirstoma į:
◦ Oficialieji interpretatoriai – tai konstitucinės justicijos institucijos, kurioms pavedama formuluoti oficialiąją konstitucinę doktriną. Lietuvoje tokį įgaliojimą turi tik Konstitucinis Teismas.
◦ Neoficialieji interpretatoriai – šis aiškinimas nėra privalomas, jį atlieka įvairūs subjektai (teisininkai, mokslininkai).
• Aiškinimo metodai:
◦ Lingvistinis – kreipiasi į Konstituciją kaip į rašytinį tekstą, kurio ...