Klaipeda

Panevėžio Kazimiero Paltaroko vid. mokykla

ISTORIJOS PROJEKTAS

KLAIPĖDA

Referatas

Atliko

8c klasės moksleivis

Laurynas Žaldokas

Klaipėda, 2004

TURINYS

ĮVADAS 3

ISTORIJOS PUSLAPIUS PAVARČIUS 4

SPARTŪS ŽINGSNIAI 6

TURIZMAS IR REKREACIJA 7

LANKYTINOS VIEOS 7

LIETUVOS JŪRŲ MUZIEJUS 7

LAIKRODŽIŲ MUZIEJUS 8

SVARBIAUSI RENGINIAI 9

IŠVADOS 10

NAUDOTA LITERATŪRA 11

ĮVADAS

KLAIPĖDA – senas Lietuvos miestas, išaugęs prie sąsiaurio, jungiančio Kuršių mares su Baltijos jūra. Per trisdešimt Tarybų valdžios metų uostamiestis nepažįstamai pasikeitė, tapo stambus respublikos pramonės ir kultūros centras.

Pagal didumą – tai trečias miestas respublikoje. Jo teritorija užima apie 98,35km2 gyvena 202,5 tūkstančio žmonių 1999-01-01 metų duomenimis. Viename kvadratiniame kilometre gyvena 2058,9 žmonių.

Klaipėda – tautų daugybės miestas. Jame ggyvena ir darniai dirba lietuviai, rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, lenkai ir žydai.

Klimatas (1998m.) oro temperatūra sausio (vidutinė) +2,0OC, liepos (vidutinė) +15,9OC, absoliutus maksimalus (lieps 21d.) +29,9OC, absoliutus minimalus (gruodžio 9d.) -16,0OC, kritulių kiekis per metus 671 mm.

ISTORIJOS PUSLAPIUS PAVARČIUS

Klaipėda – sena lietuvių gyvenvietė. Archeologinių tiriamų duomenimis, jau pirmaisiais mūsų eros amžiais ši vietovė buvo gausiai apgyventa lietuvių protėvių – baltų. Ties Danės žiotimis įsikūrė žvejų kaimelis ilgainiui išaugo į jūrų prekybos centrą. Per jį lietuvių gentys palaikydavo prekybinius ryšius su kkitais kraštais.

VIII – X a.Lietuvos pajūrį ne kartą puldinėjo Normanų vikingai. Bandė jį užgrobti danai. Tačiau tikrasis pavojus lietuviškosioms pajūrio žemėms iškilo tik tada, kai XII a.pradžioje į Pabaltijį pradėjo veržtis vokiečių feodalai, pirkliai ir riteriai.

Lietuviai atkakliai ir drąsiai kovojo pprieš grobikus, gindami savo žemę ir laisvę, bet, Vakarų Europos šalių stipriai remiami kalavijuočiai ėmė sėkmingai veržtis į lietuvių žemes Baltijos pajūryje. 1252 m. Livonijos ordinas nusiaubė Klaipėdą, šioje vietoje pastatydino pilį ir pavadino ją Memelburgu. Ji stovėjo ant nedidelės kalvos, iki šiol primena, jog jau prieš septynetą šimtų metų čia sau lizdą buvo susisukę neprašyti atėjūnai.

Įdomu, kad vokiečiai istoriniuose šaltiniuose ne tik Klaipėdą vadino Memelburgu arba Memeliu, bet ir per Lietuvą tekančią didžiausią upę Nemuną taip pat vadino Memeliu. 1807 metais Klaipėda tapo Prūsijos sostine. Po Pirmojo pasaulinio karo vokiečiai užkariavo Klaipėdą. 1923 m. vykusio sukilimo metu Klaipėda buvo atkariauta ir po metų vėl prijungta prie Lietuvos. Po Antrojo pasaulinio karo Klaipėda garsėjo kaip svarbus žuvininkystės ir industrijos ccentras. Klaipėdos uostas labai svarbus Lietuvos ekonomikai. Uostas yra „jūrų kanalo” teritorijoje. Didžiausias uosto privalumas, tai kad laivai gali juo naudotis ištisus metus.

Jungtinėms lietuvių – lenkų – rusų jėgoms Žalgirio mūšyje sutriuškinus Kryžiuočių ordiną, Žemaitija atiteko Lietuvai, o dėl Klaipėdos krašto ir toliau vyko ginčas su ordinu. Vokietijos orbitas Lietuvos ir ordino byloje, 1413 m. gegužės 3 d. sprendime skelbė: „.Nustatėme, jog Klaipėdos pilis buvo pastatyta Žemaitijos žemėje, ir magistras bei ordinas nepajėgė įrodyti priešingo teigimo“. Tačiau ordinas nesirengė geruoju KKlaipėdos krašto atiduoti.

Ordino valstybėje kilus vidaus nesutarimams ir prasidėjus Lenkijos karui su kryžiuočiais, 1455 m. žemaičiai buvo dar kartą trumpam laikui užėmę Klaipėdą. Negavę stipresnės paramos, jie iš ten turėjo trauktis.

Galutinai nukariauta Klaipėda ir užgrobtos lietuviškos žemės Baltijos pajūryje buvo smarkiai vokietinamos. Į šias vietas kėlėsi vokiečių dvasininkai, pirkliai, smuklininkai, dvarininkai, tuo tarpu lietuviams nebuvo leidžiama verstis nei prekyba, nei amatais, jiems visaip trukdyta apsigyventi mieste. Už tokių įstatymų nepaisymą buvo grasinama kalėjimų ir bausmėmis. Senąjį lietuvių miestą vokiečiai vadino savaip – Memelburgu arba Memeliu, bet šio krašto tikrųjų šeimininkų – lietuvninkų – lūpose šimtmečiais išsilaikė ir tikrasis Klaipėdos vardas.

Iš dokumentų žinoma, kad 1525 – 1527 m. šiame krašte įsiliepsnojo valstiečių sukilimas. Deja, trokštamos laisvės jis neatnešė. Prūsijos feodalai sukilėlius žiauriai numalšino.

Naujos nelaimės Klaipėda užgriuvo XVII a. pradžioje. 1629 m.miestas su aplinkinėmis gyvenvietėmis ir Kuršių nerija šešeriems metams atiteko švedams, kurie kraštas smarkiai nuniokojo.

1757 m. birželio mėnesio pabaigoje ties Klaipėdos uostu bei miesto sienomis pasirodė Rusijos karo laivynas ir kariuomenė. Vos kelias dienas pajėgęs priešintis, miestas pasidavė ir daugiu kaip penkerius metus išbuvo rusų kariuomenės rankose. Klaipėdos komendantu buvo paskirtas A. Suvorovas, vėliau tapęs įžymiu karvedžiu ir generalisimu.

XIX a. pradžios politinei Europos įvykiai neaplenkė ir Klaipėdos. 1802 m. čia susitiko PPrūsijos karalius Fridrichas Vilhelmas III su Rusijos caru Aleksandru I. Prancūzu armijai užėmus Berlyną, 1807m. tolimas Vokietijos užkampis netiktai tapo laikinąja Prūsijos sostine. Šiandien Prie Danės upės stovintis baltas statybos tresto administracinis pastatas ištisus metus buvo karališkosios poros – F. Vilhelmo III ir Luizos – rezidencija. Čia karalius išleido įsaką apie baudžiavos panaikinimą.

Po to kai 1871 m. buvo įkurtas Vokietijos reichas – centralizuota vokiečiu karalystė , –Klaipėdoje, kilo nauja vokietinimo banga. Vokietijos valdžia ypač žiauriai ėmė pulti lietuvių kalba mokyklose ir sueigose: „Lietuvei neturi teisės būti Lietuviais“.

Lietuviškoji Klaipėda vokiečių buvo valdoma iki pat pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Vokietijai karą pralimėjus, sąjungininkai 1919 m. Klaipėda ir Klaipėdos kraštą atskyrė nuo jos ir Versalio taikos sutartimi perdavė Antantės valstybių žinion.

Ypač įžūliai vitiniai fašistai ėmė elgtis po 1933 m., Hitleriui paėmus valdžią Vokietijoje. 1934 m. Klaipėdos nacistai ruošė ginkluota ...