Kas yra meilė? (kalbėjimas)

Viešoji kalba

Kiekvienas asmuo į klausimą ,,Kas yra meilė?“ atsako savaip, nes neįmanoma tiksliai apibrėžti šios sąvokos. Galime teigti, kad tai yra švelnūs jausmai arba, atvirkščiai – skausmas. Visi galvoja, jaučia skirtingai, todėl meilės samprata taip pat skiriasi. Meilės tema gana dažna ir graikų bei lietuvių mitologijoje. Mitiniai motyvai atsispindi ir lietuvių rašytojų kūriniuose.

I. Pirmiausia, pasiaukojančios meilės pavyzdį galime rasti eiliuotoje S. Neries pasakoje „Eglė žalčių karalienė“.Visi galvoja, jog labai sena pasaka atskleidė mums ypač tragišką ir liūdną meilės istoriją. Eglė buvo jauna ir džiaugėsi savo gyvenimu, kol bjaurus žaltys neįlindo į jos marškinius. Jeigu būtų palikusi tuos marškinius, jos gyvenimas būtų ir toliau nerūpestingas, bet ji davė priesaiką, nesuvokdama, kad reikės pažadą tesėti: „Eglė net pamiršo: Kas gi betikės, Kad žaltys jai piršos, Kas už jo tekės?“ Seserys verčia Eglę susitarti, o po trijų dienų žalčiai atvyksta pagrobti nuotakos. „Šiandien visą sodžių Galim išvaikyt, Jeigu duoto žodžio Eglė nelaikys.“ Tam, kad žalčiai nebandytų pulti, Eglė pasiaukojo ir sutiko važiuoti su neprašytais svečiais, nes labai mylėjo savo šeimą ir buvo mylima pati. Jos tėvų meilė buvo begalinė. Jie nenorėjo prarasti mylimiausios dukters, norėjo padėti jai išsivaduoti iš duoto pažado žalčiui, todėl bandė pasiuntinius apgauti įvairiais būdais: “Tėvas ją ramina, Glosto petelius Ir apgaut ketina Įkyrius piršlius.“ Suprantama, jog Eglė nemylėjo Žilvino, bet mergina vis tiek paaukojo savo jaunystę, paliko namus - seseris, brolius ir tėvus. Atrodytų, kad prarado savo laisvę ir laimę, bet pasiaukodama atvėrė kelią į kitokį laimės suvokimą. „Saulėje sužibus, Žais ji vandenim – Baltija rami bus, Kol tu su manim.“

Ir Eglė tapo laiminga, nes vietoj šlykštaus žalčio Žilvinas pasirodo Eglei tikruoju savo pavidalu, kaip gražus jaunas vyras. Atšventusi vestuves − pora ...