Kardomosios priemonės – namų arešto sąvoka ir istorinės ištakos Lietuvoje

KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – NAMŲ AREŠTO SĄVOKA IR ISTORINĖS IŠTAKOS LIETUVOJE

SĄVOKA

Žodis areštas kilęs iš viduramžių lotyniško žodžio arrestum, reškiančio teismo nutarimą. Tokį žodžio areštas apibrėžimą pateikia “Visuotinė lietuvių enciklopedija”. Namų arešto apibrėžimo enciklopedijoje dar nėra dėl labai paprastos priežasties – neišleistas enciklopedijos tomas su raide N, nors nuoroda į tai enciklopedijoje yra. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija žodžio areštas kilmę nurodo esant vokišką, t.y. Arrest išvertus iš vokiečių kalbos reiškia suėmimas.

Reikia pažymėti, kad žodžiai “areštas” ir “suėmimas” lietuvių kalboje vartojami kaip sinonimai, kkalbant apie asmens sulaikymą, t.y. apie laikiną jo laisvės apribojimą. Dėl to logiška būtų daryti išvadą, kad namų areštas yra asmens laisvės apribojimas, jos suvaržymas, kai asmuo negali išeiti iš savo namų, t.y. jam apribota judėjimo laisvė. Panašiai namų areštą apibrėžia ir N.I Kapinus: “ Namų areštas apriboja įtariamojo ar kaltinamojo asmens laisvę su teise gyventi savo būste.”

Baudžiamojo proceso teisėje namų areštas yra viena iš kardomųjų priemonių rūšių. Ši, antra pagal griežtumą po kardomojo kalinimo (suėmimo), kardomoji priemonė Lietuvoje bbuvo įvesta 1994 metais, t.y. jau po Nepriklausomybės atkūrimo, kadangi sovietiniame baudžiamojo proceso kodekse ši kardomoji priemonė nebuvo numatyta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse namų areštą reglamentuoja, o kartu ir sąvoką apibrėžia 101² straipsnis: “Namų areštas – tai įtariamojo ar kkaltinamojo įsipareigojimas nuolat būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir nesilankyti viešosiose vietose. Namų areštas skiriamas motyvuotu tardytojo nutarimu ir tik esant prokuroro sankcijai. Namų arešto sąlygos nustatomos skiriant šią kardomąją priemonę. Įtariamajam ar kaltinamajam pranešama, kad už namų arešto sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirta kita, griežtesnė kardomoji priemonė.” Taip namų areštą apibrėžia dar galiojantis, 1961 m. priimtas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.

Naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, kuris įsigalios 2003 m. gegužės 1 d., namų arešto sąvoką truputį praplečia – įvedamas įpareigojimas įtariamajam nebendrauti su tam tikrais asmenimis, taip pat pakeičiama kardomosios priemonės – namų arešto skyrimo tvarka: namų areštą ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi.

Tačiau namų areštas kaip kardomoji priemonė Lietuvoje po NNepriklausomybės paskelbimo nebuvo naujas reiškinys. Ši kardomoji priemonė buvo ir tarpukario Lietuvos, t.y. 1918 – 1940 m., baudžiamojo proceso teisėje.

NAMŲ AREŠTAS LIETUVOJE 1918 – 1940 METAIS

1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, reikėjo kuo greičiau imtis nacionalinių įstatymų leidybos. Tačiau kol savų įstatymų dar nebuvo, Lietuvoje liko galioti Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Rusijos imperijoje galioję įstatymai.

Rusijos imperijoje dar 1864 m. buvo įvykdyta teismo reforma, kuri nustatė bendrą teismo proceso tvarką, reglamentuotą carinių Rusijos civilinio proceso ir baudžiamojo proceso įstatymų. Rusijos baudžiamasis kkodeksas buvo sukonstruotas pagal Vakarų Europos, pirmiausia Prancūzijos pavyzdį.

Priimti teisės aktai 1885 m. buvo paskelbti papildomai išleistame Rusijos imperijos įstatymų sąvado XVI tome, specialiai skirtame teismo procesui.

Minėti įstatymai tapo pagrindiniais proceso teisės šaltiniais, ...