Kančios tema lietuvių literatūroje (V.Mykolaitis-Putinas, A.Škėma, V.Krėvė-Mickevičius)
Kiekvienas individas gimsta žemėje be duotų instrukcijų: jis dar nežino savo būties tikslo, laimės recepto, susiduria su sunkumais atskiriant gėrį nuo blogio. Bėgant metams, žmogus bręsta, įgauna patirties ir, rodos, jau jaučiasi saugesnis, gali numatyti tam tikrų įvykių seką, nekartoti tų pačių klaidų. Visgi mūsų egzistencija yra dinamiška ir visiškai kontroliuoti likimo esame nepajėgūs. Pasitaiko situacijų, kada žmogus jaučiasi svetimas ir priešiškas pasauliui, nes pasaulis priešiškas ir nepavaldus žmogui. Kritinėse situacijose išbandoma žmogaus stiprybė, nes atsidūręs streso veikiamoje padėtyje, žmogus elgiasi kontraversiškai – tai lemia jo dvasinio pasaulio ugdymas, aplinka bei asmenys, prie kurių jis augo. Apie atsidūrimą dvasinės kančios akivaizdoje plačiai rašoma lietuvių literatūroje. Taigi, paanalizuokime, kaip lietuvių raštijoje yra plėtojama kančios tema.
Laisvės neturėjimas, bandymas patenkinti svetimus lūkesčius vietoj savųjų gali lemti dvasinę individo kančią. Vienas ryškiausių XX a lietuvių lyrikas, prozininkas, dramaturgas, literatūros profesorius Vincas Mykolaitis-Putinas pirmajame Lietuvoje psichologiniame intelektualiniame romane „Altorių šešėly“ analizuoja individo vidinės kančios priežastis. Jis atskleidžia nenumatytais sunkumais grįstą pagrindinio veikėjo Liudo Vasario kunigystės kelią. Jo gyvenimas skaitytojui pateikiamas statiškai: įsisukusi rutina, vienintelė veiksmo vieta – seminarija. Pirmasis Liudo Vasario reikšmingas gyvenimo žingsnis – įstojimas į kunigų seminariją. Vaikinas, neturėdamas tvirto charakterio, tokį laisva valia priimtą sprendimą teisina save guodžiančiais argumentais: noru užtikrinti artimųjų gerovę ir autoriteto figūros – Maironio – netiesioginiu paskatinimu. Liudas Vasaris elgiasi spontaniškai, bando nuteikti save optimistiškai dėl atlikto pasirinkimo, blaiviai nemąsto apie ateitį. Užsitikrinęs vietą dvasininkų luome, jis nuobodų gyvenimo ritmą bando praskaidrinti širdžiai miela veikla: rašo poeziją, gėrisi gamtos grožiu, domisi kitų kasdienybe, skaito. Tačiau laikas galiausiai atskleidė šio sprendimo neigiamas pasekmes – užsitęsusią dvasinę kančią, kai užsimiršti apie nepaliaujamą norą pabėgti nuo užgyventos kasdienybės nepadėjo net mėgstami užsiėmimai. Bandymas nutildyti vidinį balsą taip pat buvo nesėkmingas. Liudas Vasaris vis ryškiau regi padarytą klaidą, ima svarstyti: ar tęsti širdžiai nemielos profesijos kelią, ar pasitraukti ir mėginti ieškoti laimės kitoje srityje. Tačiau mesti seminariją tais laikais buvo didžiausios nepagarbos užsitraukimas – būtų nukentėjusi ne tik pagrindinio veikėjo, bet ir jo artimiausių giminaičių reputacija, todėl vaikinas bijojo tėvų reakcijos, nenorėjo ...
Martyno Mažvydo gyvenimas Mažvydas gimė pietų Žemaitijoje. Kada gimė ir kokiam luomui priklausė – nežinoma. Spėjama, kad bus gimęs apie 1520 m. miestelėno šeimoje. Mažvydas buvo nepasiturintis, stodamas į universitetą, jis įmokėjo mažiausią imatrikuliacijos mokėstį, studijav...
·". XX a. antrosios pusės - XXI a. pradžios lietuvių poeto, dramaturgo, vertėjo bei akademiko Justino Marcinkevičiaus kūryba yra išskirtinė ir labai gausi. Vienu geriausių, įdomiausių ir vertų dėmesio kūrinių laikau istorinę dramą „Mindaugas”. Ši...
·KALBĖJIMAS Velnias -lietuvių tautosakoje vaizduojamas kur kas plačiau ir įvairiapusiškiau, nei kitos mitinės būtybės. Velnių pasitaiko beveik visų pasakojamosios tautosakos žanrų kūriniuose. Velnias lietuvių tautosakoje yra žmonėms labai artima mitinė būtybė, besisukiojan...
·2 ĮVADAS Šekspyro laikų teatras – tai Elžbietos epochos kultūros reiškinys, turėjęs didžiulę įtaką Europos scenos menui. XX a. teatras išsiskyrė savo architektūra, spektaklių organizavimo tvarka bei žiūrovų įsitraukimu. Šis laikotarpis buvo teatro meno suklestėjimo laik...
·Kas būdinga krikščioniškajai meilei? Meilė yra žmonėms būdinga emocija ir jausmas. Kiekvienas ją supranta ir išreiškia savaip. Viena iš gražiausių šio jausmo rūšių yra krikščioniškoji meilė. Jos mokomas visas krikšč...
·Poetas Rimvydas Stankevičius yra pasakęs, kad kūryba – tai pėdsakai, liekantys po gyvenimo. Vadinasi, kiekvienas kūrėjas – poetas, muzikantas, dailininkas – per savo gyvenimą išmina ne vieną taką, išliekantį ir po jo mirties. Tiesa, dauguma menininkų kuri...
·Ką žmogus atranda prarasdamas? Žmogaus gyvenimas pripildytas tiek atradimais, tiek praradimais. Mus nuo pat pirmų dienų lydi atradimų džiaugsmas, naujos patirtys, emocijų kupini nuotykiai, tačiau su jais koja kojon eina ir praradimai. Tačiau prarasdami mes galime ir atrasti – prarasda...
· Gyvenime žmonės susiduria su daugybe problemų. Yra du tipai žmonių: vieni bėdoms pasiduoda, tampa silpnais, o kiti, kurie kovoja, nepraranda drąsos, noro dorai gyventi. Pasiduoti blogiui yra lengviau, negu su juo kovoti, tačiau tik kovodami su juo žmonės neparodo savo abejingumo iš...
·Egzistencija yra žmogaus būtis, buvimas. Egzistencija galime suvokti vien fiziškai – tai yra žmogaus gyvenimo laikotarpis nuo gimimo iki mirties. Žmogaus gyvenimas, tai labai trumpas laiko tarpsnis, per kurį žmogus turi kuo daugiau padaryti, pasiekti ir palikti kažkokį atsiminimą ateitie...
·Jonas Biliūnas Jonas Biliūnas - (1879-1907) XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių prozininkas, publicistas, lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje, visuomenės veikėjas. Jį veikė modernistinės reliatyvizmo idėjos, pasak kurių, nieko tikra nežinome apie mus supančius daiktus ir...
· Moralė apibūdina autoritetingas gero ir blogo žmonių elgesio normas, kurias nustato visuomenė. Yra žmonių, kurie tam pritaria, ir yra tokių, kurie tam prieštarauja. Tačiau yra ir neapsisprendusių asmenų. Kai žmogus dorovės srityje yra neutralus, jis gali elgtis nepadoriai, nes j...
·Ar charakteris lemia žmogaus likimą? Žmogaus charakteris yra išties svarbus, nes būtent jis lemia jo pasirinkimus. Bet dažnai dėl charakterio ir principų mes priimam neteisingus pasirinkimus, lemiančius mūsų likimą: „Neduok savo charakteriui valios, nes pats būsi nevalioj“ – sako...
· Kūrejams visuomet įdomu tai, kas nesuprasta ir mistiška, todėl žvilgsnis yra nukreipiamas į visuomenės atstumtąjį. Šie žmonės daugialypiai, lengvai nepritampantys savo aplinkoje, nesuprantami kitų. Literatūroje paribio žmogų su šiuolaikiniam pasauliui būdinga ironija nagrinė...
·Doriano Grėjaus charakteristika Aš šiandien pristatysiu O.Vaildo romano „Doriano Grėjaus portretas“ pagrindinį veikėją – Dorianą Grėjų. Knygoje šis vaikinas yra aprašomas, kaip nuostabaus grožio, jaunas, savimi pasitikintis žmogus. Tačiau, aš aptarsiu šio veikėjo charakteris...
·Viešoji kalba Kiekvienas asmuo į klausimą ,,Kas yra meilė?“ atsako savaip, nes neįmanoma tiksliai apibrėžti šios sąvokos. Galime teigti, kad tai yra švelnūs jausmai arba, atvirkščiai – skausmas. Visi galvoja, jaučia skirtingai, todėl meilės samprata taip pat skiriasi. Meilės te...
·,,Lietuvių rašytojų biografijos atspindžiai jų kūryboje“ Lietuvių literatūroje gana dažnai pasitaiko kūrinių, vienaip ar kitaip panašių į juos parašiusių rašytojų biografijas: sutampa gyvenimo įvykiai, veikėjų charakterio savybės. Kadangi, nevisi...
·Justinas Marcinkevičius Turinys Biografija Veikla Žmonių atsiliepimai apie poetą Kūrybos bruožai Kūryba Atminimas Biografija Gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų rajone. Mirė 2011 m. vasario 16 d. Vilniuje. Gimė Motiejaus Marcinkevičiaus ir Ievos Kvainauskaitės...
·Kaip žmogus tampa asmenybe? (V. Šekspyras, V. M. Putinas, V. Kudirka) Asmenybė formuojasi visą gyvenimą. „Žmonės negimsta asmenybe, jie tampa asmenybe“, – rašė žinomas mokslininkas ir psichologas A. N. Leontjevas. Sunku nesutikti su šiuo mokslininko teiginiu. Asmenybes formavimui...
·