Kančios tema lietuvių literatūroje (V.Mykolaitis-Putinas, A.Škėma, V.Krėvė-Mickevičius)
Kiekvienas individas gimsta žemėje be duotų instrukcijų: jis dar nežino savo būties tikslo, laimės recepto, susiduria su sunkumais atskiriant gėrį nuo blogio. Bėgant metams, žmogus bręsta, įgauna patirties ir, rodos, jau jaučiasi saugesnis, gali numatyti tam tikrų įvykių seką, nekartoti tų pačių klaidų. Visgi mūsų egzistencija yra dinamiška ir visiškai kontroliuoti likimo esame nepajėgūs. Pasitaiko situacijų, kada žmogus jaučiasi svetimas ir priešiškas pasauliui, nes pasaulis priešiškas ir nepavaldus žmogui. Kritinėse situacijose išbandoma žmogaus stiprybė, nes atsidūręs streso veikiamoje padėtyje, žmogus elgiasi kontraversiškai – tai lemia jo dvasinio pasaulio ugdymas, aplinka bei asmenys, prie kurių jis augo. Apie atsidūrimą dvasinės kančios akivaizdoje plačiai rašoma lietuvių literatūroje. Taigi, paanalizuokime, kaip lietuvių raštijoje yra plėtojama kančios tema.
Laisvės neturėjimas, bandymas patenkinti svetimus lūkesčius vietoj savųjų gali lemti dvasinę individo kančią. Vienas ryškiausių XX a lietuvių lyrikas, prozininkas, dramaturgas, literatūros profesorius Vincas Mykolaitis-Putinas pirmajame Lietuvoje psichologiniame intelektualiniame romane „Altorių šešėly“ analizuoja individo vidinės kančios priežastis. Jis atskleidžia nenumatytais sunkumais grįstą pagrindinio veikėjo Liudo Vasario kunigystės kelią. Jo gyvenimas skaitytojui pateikiamas statiškai: įsisukusi rutina, vienintelė veiksmo vieta – seminarija. Pirmasis Liudo Vasario reikšmingas gyvenimo žingsnis – įstojimas į kunigų seminariją. Vaikinas, neturėdamas tvirto charakterio, tokį laisva valia priimtą sprendimą teisina save guodžiančiais argumentais: noru užtikrinti artimųjų gerovę ir autoriteto figūros – Maironio – netiesioginiu paskatinimu. Liudas Vasaris elgiasi spontaniškai, bando nuteikti save optimistiškai dėl atlikto pasirinkimo, blaiviai nemąsto apie ateitį. Užsitikrinęs vietą dvasininkų luome, jis nuobodų gyvenimo ritmą bando praskaidrinti širdžiai miela veikla: rašo poeziją, gėrisi gamtos grožiu, domisi kitų kasdienybe, skaito. Tačiau laikas galiausiai atskleidė šio sprendimo neigiamas pasekmes – užsitęsusią dvasinę kančią, kai užsimiršti apie nepaliaujamą norą pabėgti nuo užgyventos kasdienybės nepadėjo net mėgstami užsiėmimai. Bandymas nutildyti vidinį balsą taip pat buvo nesėkmingas. Liudas Vasaris vis ryškiau regi padarytą klaidą, ima svarstyti: ar tęsti širdžiai nemielos profesijos kelią, ar pasitraukti ir mėginti ieškoti laimės kitoje srityje. Tačiau mesti seminariją tais laikais buvo didžiausios nepagarbos užsitraukimas – būtų nukentėjusi ne tik pagrindinio veikėjo, bet ir jo artimiausių giminaičių reputacija, todėl vaikinas bijojo tėvų reakcijos, nenorėjo ...
". XX a. antrosios pusės - XXI a. pradžios lietuvių poeto, dramaturgo, vertėjo bei akademiko Justino Marcinkevičiaus kūryba yra išskirtinė ir labai gausi. Vienu geriausių, įdomiausių ir vertų dėmesio kūrinių laikau istorinę dramą „Mindaugas”. Ši...
·ANTANO VAIČIULAIČIO KŪRYBA BIOGRAFIJA • A.Vaičiulaitis – prozininkas, poetas, literatūros kritikas, vertėjas, pedagogas. • Gimė 1906 m. birželio 23 d. Didžiųjų Šelvių kaime prie Vilkaviškio, valstiečio šeimoje. • Tėvai tikėjosi, kad Antanas bus kunigas...
·2. Svarbiau mylėti ar būti mylimam? Rekomenduojami pasirinkti autoriai: Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Krėvė Meilė yra teigiama žmogaus savijauta kurią žmonės jaučia savo artimiesiems. Skirtingais žmogaus gyvenimo tarpsniais meilė įgyja skirtingas prasmes. Jaunystėje ji yra dažnia...
·Martynas Mažvydas Biografija • 1510 m. - 1563 m. ( XVI amžius ) • Tai Renesanso epochos humanistinio išsilavinimo žmogus • Mokėsi Karaliaučiųje – vienintelis lietuvis baigęs Karaliaučiaus universitetą • Pradėjęs studijuoti pateikė „Katekizmą“...
·Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje Santykiai- tai psichologinis ryšys ir neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Santykiai praturtina mūsų kasdienybę, suteikia džiaugsmo, padeda mums augti ir geriau pažinti save. Žmonių tarpusavio ryšys niekada nebūna tobulas, jie gali...
·Tėvynės tema lietuvių literatūroje Kas yra Tėvynė? Tėvynė- tai tautos gyvenamoji vieta, kurioje piliečiai gimsta, tai vieta, kurioje žmogus praleidžia savo vaikystę, tai vieta, kurioje piliečiai gyvena. Literatūroje tėvynės tema rašė romantizmo laikotarpiu XIX ir XX a. kun...
·KALBĖJIMAS Velnias -lietuvių tautosakoje vaizduojamas kur kas plačiau ir įvairiapusiškiau, nei kitos mitinės būtybės. Velnių pasitaiko beveik visų pasakojamosios tautosakos žanrų kūriniuose. Velnias lietuvių tautosakoje yra žmonėms labai artima mitinė būtybė, besisukiojan...
·Kas suteikia žmogaus sielai sparnus? Altruistiškam, nesavanaudiškam žmogui sielos sparnus suteikia pagalba kitiems. Kartais individai negali patys pasirūpinti savimi ar savo artimaisias dėl tam tikrų įvairių priežasčių, todėl reikia, jog šiame pasaulyje atsirastų to...
·Ar pasauliui reikalingi maištininkai? Maištininkas tai žmogus pažeidžiantis įstatymą, bet gali būti tokio tipo maištininkai kurie eina prieš įstatymą garbingu, geru tikslu. Taip, pasauliui reikalingi maištininkai, bet tik tuo atveju, jei jie turi garbingą tikslą, o kiti maištauja...
·Ką žmogus atranda prarasdamas? Žmogaus gyvenimas pripildytas tiek atradimais, tiek praradimais. Mus nuo pat pirmų dienų lydi atradimų džiaugsmas, naujos patirtys, emocijų kupini nuotykiai, tačiau su jais koja kojon eina ir praradimai. Tačiau prarasdami mes galime ir atrasti – prarasda...
·. Ignas Šeinius - lietuvių literatūros klasikas, publicistas, diplomatas ir kultūros veikėjas - gyveno ir kūrė XX.a. pradžioje, Švedijoje. Nedaug kas žino, kad jo tikroji pavardė- Jurkūnas, o Šeinius- tai literatūrinis slapyvardis, atsiradęs iš meilės vaikystės pasauliui- Šein...
·Metamorfozė (nuo gr. 'keitimasis, virsmas') – gyvūnų vystymosi etapas, kai organizmas kardinaliai pakeičia savo formą, gyvenimo būdą ir/ar maitinimąsi. Gregoras Zamza vieną rytą prabunda iš neramaus miego ir jaučiasi lyg nesavas, pavirtęs baisingu vabalu. Jis guli lovoje ant...
· Dabartinis lietuvių kalbos žodynas žodį dvasia apibrėžia, kaip neapčiuopiamą, neamaterialų, plika akimi neregimą reiškinį kurį sudaro žmogaus valia, sąžinėir viskas kas nematoma akimi, tačiau jaučiama širdimi. Taigi kas sudėtingose gyvenimo situacijose žmogui padeda išs...
· Vytauto Mačernio, modernios filosofinės poezijos pradininko, sonetų ciklo "Metai" lyrinis subjektas yra nuolat ieškantis tiesos, svarstantis būties klausimus žmogus. Mačernis buvo tylus, užsidaręs, susimąstęs, pasak jo motinos, mylėjo knygą, per dienų dienas skaitydavo. Būdamas...
· Viešasis kalbėjimas Dieviškoji komedija – viduramžių Italų poeto Dantės Aligjerio sukurta poema. Kūrinį autorius baigė rašyti prieš pat savo mirtį. Vėliau poema buvo nominuota šedevru ir priskiriama prie svarbiausių pasaulio literatūros kūrinių. Dieviškojoje komedij...
·Lyginamoji analizė Vilniaus getas A. Juzėno filme ,,Vilniaus getas" ir I. Mero romane ,,Lygiosios trunka akimirką" Holokaustas – Antrojo pasaulinio karo metu nacių vykdytas etninių grupių genocidas. Jo metu buvo nužudyta apie 5 mln. žydų tautybės žmonių. Adolfas Hitleris teig...
· Kiekviena vertybė yra skirtingas žmonių prioritetas žvelgti į gyvenimo situacijas ir visuomenės teikiamas specifikas. Klausimas “Ar šeima vis dar yra vertybė” šiomis dienomis kyla ypač dažnai dėl socialinio ir kultūrinio nuosmukio pasaulyje. Įvairūs įvykiai priverčia apgal...
·Faustas ir Margarita • ,,Gatvė”- Faustas pirmą kartą pamato Margaritą ir ja iškart susižavi, trokšta ją pažinti, su ja būti. ,,Kokia jauna, kokia graži”. Faustą žavi Margaritos jaunatviškumas, tyrumas, skaistumas, kuklumas. ,,Drovi, kuklutė / Ir tartum šelmiška truput...
·