Kalbėjimas. Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje

Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje

Santykiai- tai psichologinis ryšys ir neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Santykiai praturtina mūsų kasdienybę, suteikia džiaugsmo, padeda mums augti ir geriau pažinti save. Žmonių tarpusavio ryšys niekada nebūna tobulas, jie gali būti tiek teigiami, tiek neigiami. Literatūroje yra nagrinėjami įvairūs santykiai su skirtingais žmonėmis, bet dažniausiai yra aptariami tėvų ir vaikų santykiai. Dažnai tėvus su vaikais jungia glaudūs, šilti santykiai. Vaikai išauga mylimi tėvų ir mamų. Lietuvių literatūros rašytojai bando perteikti tėvų ir vaikų santykius, vertybes, meilę vienas kitam bei rūpestį. Kiekvienas rašytojas vis kitaip vaizduoja vaikų santykius su tėvais. Kaip V. Mykolaičio Putino ,,Altorių šešėly” ir J. Savickis ,,Kova” pavyzdžiai, kurie atskleidžia skirtingus šeimos santykius. Taigi kokie tėvų ir vaikų sanktykiai vaizduojami lietuvių literatūroje?
Pirmojo kūrinio ,,Altorių šešėly” autorius V. Mykolaitis Putinas buvo XX a. Vidurio rašytojas, kuręs filosofinę lyriką, prozininkas, parašęs pirmąjį lietuvių psichologinį intelektualinį romaną. Geriausiai žinomas vienas pirmųjų lietuvių psichologinių intelektualinių romanų ,,Altorių šešėly’’, kuriame nuosekliai gilinamasi į pagrindinio veikėjo mintis, išgyvenimus ir psichologiją. Viena iš pagrindinių temų, kuri vaizduojama kūrinyje yra Liudo Vasario ir jo tėvų santykiai. Pagrindinis romano veikėjas Liudas Vasaris yra jaunas, bręstantis ir augantis tarp šaltų, tamsių ir geležine dienotvarke suvaržančių seminarijos sienų. Jaunuolis turėjo jautrią asmenybę, kuri visko norėdavo ir eidavo ten kur širdis vesdavo. Liudui Vasariui buvo sunku pasirinkti savo gyvenimo kelią, nes niekada neturėjo autoriteto į ką galėtų lygiuotis. Visus savo sprendimus priimdavo klausydamas tėvų nuomonės. Tėvai jam teigė, jog yra labai verta stotį į kunigų seminariją ir tapti kunigu. Taigi „Pabaigęs 5 klases, jis, tylus ir klusnus 16 metų jaunuolis, nė mėginti nemėgino priešintis gelež...