Kalbėjimas apie šeimą

 Šeima yra pagrindinė aplinka, kurioje žmogus turi išmokti daryti gerą. Yra žmonių, kurie neprisitaikę prie šeimyninio gyvenimo, kuriems svetima sąvoka „šeima“. Silpnesnės moralės žmonėms labai svarbu šeimos narių parama ir palaikymas visais gyvenimo momentais. Kitokią moralę turintiems žmonėms gerokai paprasčiau yra su viskuo tvarkytis vieniems, be jokio artimųjų indėlio. Ar šie du labai skirtingi žmonių tipai per gyvenimą eidami skirtingomis vėžiomis gali pasiekti tą patį tikslą?
Parama vieni kitiems yra svarbus aspektas išlaikyti darnią šeimą ir neleisti nei vienam šeimos nariui jaustis nereikalingam. Dažnai kiekvieno gyvenime būna pakylimų ir prarajų. Pagrindinė figūra situacijoje būna pats asmuo, tačiau labai svarbu artimųjų indėlis. Atrodo, jog šeima turėtų besąlygiškai palaikyti bet kokioje situacijoje, tačiau kartais ji gali ir atsukti nugarą. F. Kafka užaugo turtingoje šeimoje, su valdingu tėvu, kuris pripažino tik materialine sėkmę. Tėvas rašytojui buvo didelis autoritetas, kita vertus, Kafka laikė tėvą atsakingu už tai, kad, priešiškai žiūrėdamas į jo norą tapti menininku, įdiegė jam kaltės ir netikrumo jausmus. Žydų kilmės prozininko, modernizmo pradininko F. Kafkos novelėje „Metamorfozė“ veikėjas Gregoras Zamza virsta vabalu ir iš karto matoma kaip kinta šeimos santykiai su juo. Kol Gregoros buvo žmogaus pavidale ir išlaikė visą šeimą, jam buvo rodoma pagarba ir rūpestis. Jis padeda materialiai, jaučiasi atsakingas už šeimą, turi kilnių tikslų padėti seseriai. Po įvykusios metamorfozės mama savo transformavusio sūnaus bijo ir elgiasi su juo kaip su svetimkūniu. Sesuo vienintelė, kuri juo rūpinosi, bandė padėti ir nepamiršo, kad tai yra šeimos narys, jos brolis, tačiau po kiek laiko ir sesuo nuleido ...