Referatas Jaunimo politika Lituvoje

3 atsiliepimai



Jaunimo politika Lituvoje

ĮŽANGA

Jaunimas – tai socialinė grupė, kuri užtikrina perimamumą ir raidą visuomenėje. Jaunimo įtaka visuomenės pokyčiams didžiulė. Kiekvienai naujai kartai tenka spręsti konkrečios socialinės realybės padiktuotas problemiškas situacijas. Sparčiai vykstant žymiems visuomenės socialiniams pokyčiams, vertybiniai kartų skirtumai Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų tapo akivaizdesni: bendrąja prasme jaunimas yra liberalesnis, labiau palaiko ekonomikos reformas, daugiapartinę politinę sistemą, atviresnis kultūriniams pokyčiams, tolerantiškesnis naujoms įtakoms ir patirčiai nei vidurinioji ir vyresnioji karta

Jaunimo politikai įtakos turi tai, kad nėra vieningo konceptualaus jaunimo kaip socialinės grupės aapibrėžimo ir nėra sisteminių priemonių spręsti jaunimo problemoms visuomenėje. Remiantis valstybine jaunimo politikos koncepcija, jaunimas apibūdinamas kaip 16-29 metų amžiaus visuomenės narių grupė, apimanti asmenybės formavimosi bei perėjimo prie savarankiško gyvenimo visuomenėje laikotarpį gyvenančius asmenis. Tačiau Lietuvos jaunimas menkai integruotas dabartinėje visuomenėje. Jis dažnai jaučiasi ignoruojamas ar nepasirengęs konkuruoti dabartinėje rinkoje, tačiau ir pats nerodo didesnių pastangų šiai socialinei atskirčiai įveikti. [1] Reikalingas valstybės paskatinimas, geresnių sąlygų sukūrimas, kad jauni žmonės dalyvautų sprendžiant jaunimo bei globalias problemas.

Valstybinėje jaunimo politikos kkoncepcijoje formuluojami pagrindiniai valstybinių institucijų veiklos tikslai, principai ir kryptys, sprendžiant jaunimo problemas. Ši koncepcija buvo apsvarstyta ir jai buvo pritarta diskusijoje jaunimo politikos klausimais, kuri Seime įvyko 1995 m. gruodžio mėnesį. Šiuo klausimu 1996 m. sausio 23 d. buvo priimtas specialus nutarimas Nr. I-1182, o 1996 m. vasario 6 d. Seimo nutarimu buvo sudaryta Seimo jaunimo reikalų komisija. Ši komisija surengė pasitarimą, kuriame dalyvavo jaunimo organizacijų ir suinteresuotų valstybės institucijų atstovai. Pasitarimo dalyviai iš esmės pritarė valstybinei jaunimo reikalų koncepcijai ir pasiūlė ją pateikti svarstyti Seime. [2]

Įgyvendinant šią Koncepciją Vyriausybė turėjo sudaryti Valstybinę jaunimo reikalų tarybą, patvirtino jos nuostatus bei parengė jaunimo politikos įgyvendinimo programą.

VAIKŲ IR JAUNIMO SITUACIJA LIETUVOJE

Vaikai ir jaunimas

Vaikų ir jaunimo teisių apsauga yra sudėtinė visos žmogaus teisių sistemos dalis. Vaikų (asmenų iki 18 metų (pagal Jungtinių Tautų vaiko tiesių konvenciją)) ir jaunimo (asmenų iki 29 metų (pagal Valstybinę jaunimo politikos koncepciją)) teisių įtvirtinimas ir jų įgyvendinimas turi keletą specifinių, visuomenės požiūriu svarbių aspektų:

• Vaikai ir jaunimas yra llabiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Intensyvių politinės, socialinės ir ekonominės kaitos procesų laikotarpiu priimant politinius sprendimus nepakankamai skiriama dėmesio išteklių perskirstymo, investicijų ir infrastruktūros plėtros, atsižvelgiant į vaikų ir jaunimo interesus, klausimus. Nors vaikų ir jaunimo teisės neretai tampa politinio rungimosi priemonėmis, tačiau realų jų įgyvendinimą užgožia ekonominiai, finansiniai, politiniai, saugumo, užsienio politikos ir kiti šalies „makrointeresai“. Kitaip tariant, kai pažeidžiamiausia visuomenės grupė susiduria su daugybe naujų problemų ir kai jai labiausia reikia dėmesio ir paramos, šalies politikos akcentai būna sudėti kkitur. Šiuo atžvilgiu Lietuva irgi ne išimtis.

• Vaikai yra bene vienintelė visuomenės amžiaus grupė, kurios teisės, jų apimtis bei realus įgyvendinimas visiškai priklauso tik nuo kitos socialinės grupės – suaugusiųjų. Šiuo požiūriu vaikų teisės, kaip sudėtinė žmogaus teisių sistemos dalis, skiriasi, pavyzdžiui, nuo moterų, kalinių, žmonių su negalia, tautinių mažumų ir kitų socialinių grupių teisių įgyvendinimo, nes daugeliu atvejų šioms grupėms priklausantys asmenys savo teisėmis gali atstovauti patys, jas ginti, protestuoti, kai jų yra nepaisoma, arba įgyvendinti savo interesus savarankiškai, politinėmis priemonėmis. Tuo tarpu vaikų teisės yra tik suaugusiųjų supratimo ir malonės reikalas.

• Tiek vaikų, tiek jaunimo teisių užtikrinimas sietinas su ypatinga žmogiškojo orumo patirtimi, kurios neturintis jaunas žmogus nebus linkęs pripažinti jo ir kitam žmogui.

• Vaikai ir jaunimas sudaro žymią visuomenės dalį (43,2 proc. 2001 m. pradžioje), todėl pagal šios gyventojų grupės gyvenimo kokybę galima daug ką pasakyti ir apie visą visuomenę, ypač apie jos perspektyvas. [3]

Vaikų ir jaunimo teisių įtvirtinimas

Vaikų ir jaunimo teisės įtvirtinamos tiek specialiai tam skirtais tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, tiek ir teisės aktais, kurių tikslas yra reguliuoti plataus pobūdžio teisinius santykius. Vaikų ir jaunimo teisės taip pat reglamentuotos civiliniais, baudžiamaisiais, darbo, socialinės apsaugos ir kitais įstatymais.

Lietuva 1992 m. sausio 5 d. prisijungė prie 1959 mm. Jungtinių Tautų Organizacijos vaiko teisių deklaracijos ir prie 1989 m. Vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1992 m. liepos 3 d. 1996 m. kovo 14 d. buvo priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

Pagrindinis teisės aktas, įtvirtinantis Lietuvos valstybės poziciją įgyvendinant jaunimo politiką, yra 1996 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtinta Valstybinė jaunimo politikos koncepcija. Jos Preambulėje teigiama, jog „jaunystė yra amžiaus tarpsnis, kai formuojasi žmogaus asmenybė, kai jis savarankiškai pradeda dalyvauti gyvenime ir daryti jam įtaką. Šiuo laikotarpiu žmonėms iškyla daug problemų, kurių jie dažnai nesugeba įveikti vien savo jėgomis. <.> Visuomenė per valstybės institucijas gali ir turi prisidėti prie jaunimo problemų sprendimo, daryti teigiamą įtaką jaunos asmenybės formavimuisi bei perėjimo prie savarankiško gyvenimo visuomenėje procesui ir visavertei integracijai į visuomenės gyvenimą“. [3]

VALSTYBINĖ JAUNIMO POLITIKOS KONCEPCIJA

Pagrindines Lietuvos jaunimo politikos kryptis šiuo metu reglamentuoja 1996 m. LR Seimo priimta Valstybinė jaunimo politikos koncepcija. Koncepcija, inicijuota pačių Lietuvos jaunimo organizacijų, apibrėžia valstybinę jaunimo politiką kaip valstybinių institucijų veiklą, kuria siekiama sudaryti palankias sąlygas jaunos asmenybės vystymuisi ir dalyvavimui pilnavertiškame visuomenės gyvenime. Šis dokumentas taip pat numato valstybinės valdžios institucijas, besirūpinančias šios koncepcijos įgyvendinimu: LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, savivaldybės, LR Vyriausybė ir ministerijos. [4] <

LR Seimas, vertindamas diskusijos jaunimo politikos klausimais dalyvių nuomones, taip pat stengdamasis geriau spręsti jaunimo problemas ir sudaryti palankias sąlygas jauno žmogaus asmenybės formavimui bei integracijai į visuomenės gyvenimą, nutarė teigiamai įvertinti jaunimo organizacijų tarybos valdybos parengtą Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos projektą. Taip pat įkurti Seime Jaunimo reikalų komisiją ir pavesti jai: aptarti ir suderinti Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos projektą su jaunimo organizacijomis bei visomis suinteresuotomis žinybomis ir pateikti ją Seimui, koordinuoti visus su jaunimo politika susijusius klausimus ir vykdyti šių klausimų sprendimo parlamentinę kontrolę. [5]

LR Seimas 1996 m. birželio 27 d. Nr. I-1413 nutarimu pritarė Valstybinei jaunimo politikos koncepcijai ir pasiūlė LR Vyriausybei patvirtinti Valstybinės jaunimo reikalų tarybos nuostatus, Valstybinio jaunimo fondo sudarymo ir naudojimo tvarką, sudaryti Valstybinę jaunimo reikalų tarybą, parengti Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos įgyvendinimo programą, formuojant 1997 m. valstybės biudžetą numatyti biudžeto asignavimus Valstybiniam jaunimo fondui ir pasiūlyti savivaldybėms suformuoti komisijas, koordinuojančias jaunimo politikos klausimus. [6]

Valstybinė jaunimo politikos koncepcija preambulėje teigiama, jog „Jaunimas yra visuomenės ateitis. Sąlygų intelektualios, pilietiškos, demokratiškos asmenybės formavimuisi sudarymas, jaunimo aktyvaus dalyvavimo politiniame, pilietiniame ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame visuomenės gyvenime skatinimas yra svarbiausios valstybinių institucijų veiklos kryptys, garantuojančios stabilų ir sėkmingą visuomenės vystymąsi. Aktyvus jaunosios kartos, galinčios perimti laikmečio reikalavimus atitinkančias vertybes

ir efektyvius veikimo būdus, įsijungimas į visuomenės gyvenimą ypatingai aktualiu tampa visuomeninių permainų laikotarpiu, kai keičiasi visuomenės vertybės ir poreikiai, žmonių elgesio normos ir gyvenimo stilius“. [7]

Valstybine jaunimo politika siekiama sudaryti palankias sąlygas jauno žmogaus asmenybės formavimuisi bei integracijai į visuomenės politinį, pilietinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą. Pagrindiniai valstybinės jaunimo politikos principai:

• Valstybinės institucijos turi skatinti jaunimo iniciatyvą, dalyvavimą visuomenės gyvenime ir prisidėti prie savo problemų sprendimo, taip pat ugdyti atsakomybę už savo veiklą ir savo problemų sprendimą;

• Valstybės institucijos turi sskatinti ir prioritetiškai remti nevyriausybines organizacijas, prisidedančias prie jaunimo problemų sprendimo ir ...


Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 1349 žodžiai iš 2697 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Vykdomųjų bylų apskaita

TURINYS ĮVADAS 3 1.GREITAS DUOMENŲ ĮVEDIMAS 4 2.DUOMENŲ KOREGAVIMAS IR ŠALINIMAS, BYLŲ SĄRAŠO SPAUSDINIMAS IR SIUNTIMAS Į EXEL’Į 5 2.1. Duomenų koregavimas ir šalinimas 5 2.2 Bylų sąrašo spausdinimas 7 2.3.Duomenų eksportav...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Kardomosios priemonės – namų arešto sąvoka ir istorinės ištakos Lietuvoje

KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – NAMŲ AREŠTO SĄVOKA IR ISTORINĖS IŠTAKOS LIETUVOJE SĄVOKA Žodis areštas kilęs iš viduramžių lotyniško žodžio arrestum, reškiančio teismo nutarimą. Tokį žodžio areštas apibrėžimą pateikia ...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ SISTEMA IR JOS REFORMA

TURINYS ĮŽANGA 3 1. MOKESČIŲ SISTEMA 4 1.1 MOKESČIŲ ELEMENTAI 5 1.2 MOKESČIŲ SISTEMOS PRINCIPAI 9 2.MOKESČIŲ RŪŠYS 12 3. MOKESČIŲ SISTEMOS REFORMA 22 (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); 3.1 MOKESČIŲ SIST...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
KARO NUSIKALTIMŲ SAMPRATA IR RŪŠYS

Turinys Turinys 2 Įžanga 4 Karo nusikaltimų atsiradimas ir raida 7 Karo įstatymų ištakos 7 Tarptautinės teisės aktai, susiję su karo nusikaltimų problemomis 9 Karo nusikaltimų baudžiamumo raida Lietuvos Respublikos teisėje 11...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
APSKRIČIŲ VALDYMAS

TURINYS TURINYS 1 ĮŽANGA 2 1. Vietos valdymas LR 3 2. Vietos valdymo raida Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę 4 3. Apskrities viršininkas ir jo administracija 4 4. Apskrities viršininko įgaliojimai įvairiose valdymo srityse 4 (ads...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti