Japonijos mokėjimų balanso krizė

Įvadas

Temos aktualumas: Pasak Lietuvos ekonomistės Rūtos Vainienės, mokėjimų balansas - statistinė

ataskaita, kuri parodo atitinkamo laikotarpio šalies ekonominių operacijų su kitomis šalimis vertę.

Ekonominės operacijos susideda iš prekių perdavimo, paslaugų teikimo bei kapitalo objektų

pervedimų. Šis rodiklis padeda stebėti prekių ir paslaugų mainus su kitomis šalimis bei vertinti šalies

finansų stabilumą. Be to, stebint mokėjimų balansą galima numatyti galimus ekonominius pokyčius.

Mokėjimų balansą sudaro dvi sąskaitos: einamoji, kuri apima sandorius prekėmis, paslaugomis,

investicijų pajamas ir einamuosius pervedimus, bei finansinė, kuri apima sandorius finansinėmis

priemonėmis ir centrinio banko rezervus. Mokėjimų balansas parodo šalies tarptautinių ekonominių

ryšių subalansuotumo lygį. Taigi, norėdama geriau suprasti kokią įtaką turi mokėjimų balansas šalies

ekonomikai, pasirinkau išanalizuoti Japonijos mokėjimų balanso krizę.

Darbo objektas - mokėjimų balanso krizė Japonijoje.

Darbo tikslas – išsiaiškinti, dėl Japonija patyrė mokėjimų balanso krizę bei kokių priemonių ėmėsi,

norėdama stabilizuoti mokėjimų balanso svyravimus.

Darbo uždaviniai:

• Įvertinti priežastis, kurios nulėmė Japonijos mokėjimų balanso krizę;

• Išsiaiškinti, kokių priemonių ėmėsi Japonija norėdama suvaldyti mokėjimų balanso

svyravimus;

• Išanalizuoti Japonijos mokėjimų balanso pagerėjimą.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, sisteminimas, grupavimas, lyginimas,

interpretavimas, statistinių duomenų analizė.

6

1. Japonijos mokėjimų balanso pablogėjimas

Japonija - pirmoji šalis, kuri patyrė mokėjimų balanso krizę bei recesiją. Šios šalies mokėjimų

balansas pradėjo svyruoti pokariu – 1953 m., kai staiga perėjo į deficitą. Japonija susidūrė su konfliktu

tarp besitęsiančios ekonomikos plėtros ir mokėjimų balanso pusiausvyros išlaikymo. Ekonomika

sparčiai plėtėsi nuo 1950 m. 1950–1958 m. vidutinis metinis gamybos augimo tempas siekė daugiau

nei 8 procentus. Tačiau 1954 m. augimas sulėtėjo per pusę, o 1958 m. – maždaug iki ketvirtadalio,

taip atsitiko dėl priemonių, kurių valdžia ėmėsi, siekdama suvaržyti vidaus plėtros tempą. Šių

priemonių buvo imtasi dėl didelių išorės mokėjimų sunkumų.

Remiantis 1 pav. duomenimis matoma, kad Japonijos mokėjimų balansas patyrė svyravimus. 1953

m. Japonijos bendras mokėjimų balanso deficitas buvo 256 mln. USD, priešingai nei 1955 m., kai

bendras mokėjimų balansas buvo 207 mln. USD pertekliaus. Tačiau padėtis blogėjo, perteklius buvo

žymiai sumažintas ir 1957 m. buvo pasiektas didž...