IŠŽAGINIMO AUKŲ VIKTIMIZACINĖ CHARAKTERISTIKA

IŠŽAGINIMO AUKŲ VIKTIMIZACINĖ CHARAKTERISTIKA

TURINYS

ĮVADAS…………………………2

1. IŠŽAGINTŲ AUKŲ KRIMINALINIS VIKTIMIZACIJOS BŪKLĖ LIETUVOJE..3

1.1. Pagrindiniai nusikalstamumo statistiniai rodikliai ir jų vertinimas……3

1.2. Asmenų, nukentėjusių nuo seksualinio pobūdžio nusikaltimų, analizė…7

2. IŠŽAGINTŲ AUKŲ VIKTIMIZACIJOS APLINKYBIŲ CHARAKTERISTIKA..9

3. KRIMINALINIS VIKTIMIZACIJOS PREVENCIJA………….10

4. VIKTIMIZACIJOS PREVENCIJOS PERSPEKTYVOS…………10

IŠVADOS…………………………12

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………..14

ĮVADAS

Lietuvai atgavus nepriklausomybę iš esmės pasikeitė nusikalstamumo statistika Kiekvieną savaitę Lietuvoje užregistruojama po 10-15 išžaginimų ar seksualinio prievartavimo atvejų (ar pasikėsinimų įvykdyti tokio pobūdžio nusikaltimus). Daugiausia nusikalstama didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Kaip bebūtų gaila, į policiją kreipiasi tik dalis nukentėjusiųjų &– gana daug nuskriaustų merginų ar moterų apie patirtą prievartą nutyli, niekam nesiskundžia..

Susimąstyti verčiantys skaičiai: pavyzdžiui, prieš trejus metus, 2001-aisiais, šalyje buvo užregistruoti 176 išžaginimai (ar pasikėsinimai išžaginti), o 2003 pranešimų apie tokius nusikaltimus gauta jau net 278! Šiųmečiai duomenys, anot Policijos departamento pareigūnų, irgi pranašauja ne geresnę padėtį – nusikaltimų prieš dailiosios lyties atstoves per pirmąjį pusmetį jau užregistruota beveik pusantro šimto! Ir nors Lietuva, lyginant su kaimyninėmis Latvija ar Estija, šioje srityje dar kiek atsilieka, nėra dėl kko džiūgauti. Juolab kad pareigūnai įtaria, jog Lietuvoje gan nemažai nukentėjėlių taip ir nedrįsta praverti komisariatų durų.

Viktimiškumas – vidinė aukos būsenos charakteristika, vidinė aukos savybė, tikimybės tapti auka išraiška, aukos polinkis tapti auka dėl vienokių ar kitokių jai būdingų ppriežasčių1.

Pažeidžiamiausių socialinių grupių problema didėjant nusikalstamumui tapo ypač aktuali pastaraisiais metais. Nuo 1995 m. iki 2003 m. registruotų nusikaltimų skaičius padidėjo 30 % (nuo 60819 iki 79072). Augant nusikalstamumui, nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų skaičius nepaliaujamai didėja, – 2003 m. nuo nusikaltimų žuvo 973 asmenys, tai 380 (64 %) daugiau nei 2002 m. 2003 m. nuo nužudymų ir pasikėsinimų nukentėjo 389 asmenys, 76 (24 %) daugiau nei 2002 m. Nuo sunki* sveikatos sutrikdymų nukentėjo 503 asmenys, tai 10 % daugiau nei 2002 m.

Faktinė nusikaltimo aukų skaičiai Lietuvoje (ypatingai apie išžaginimo aukas) yra labai sunku apskaičiuoti, nes tik nuo praėjusių metų pradėta kaupti dalinė informacija apie asmenis nukentėjusius nuo nusikaltimų (t.y. informacija apie asmens amžių asmens užimtumą ir kt.).

Šiuo metu iišžaginimo aukų viktimizacija Lietuvoje yra ypač aktuali, nes didėjant nusikalstamumui ji paliečia vis didesnį žmonių ratą (ypatingai tai liečia moteris ir vaikus). Seksualinio pobūdžio nusikaltimai Lietuvoje nuolat yra visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio centre ir vis skaudžiau sukrečia visuomenę.

Viktimizacija – tai socialinis procesas, kuriantis bei formuojantis auką. Tai yra išorinė tapimo auka proceso priežastinių ryšių charakteristika, objektyvių ir subjektyvių veiksnių visuma3. Kriminalinės viktimizacijos lygį netiesiogiai rodo registruoto nusikalstamumo statistika.

Šis viktimologinis darbas parengtas remiantis Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento, NNusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro ir kitų duomenų analize apie nusikaltimų aukas.

1. IŠŽAGINIMO AUKŲ KRIMINALINĖS VIKTIMIZACIJOS BŪKLĖ LIETUVOS RESPUBLIKOJE

Apžvelgiant ir analizuojant šį skyrių pateikiami pagrindiniai nusikalstamumo kiekybiniai ir kokybiniai statistiniai rodikliai Lietuvoje bei kitose šalyse, taip atliekama asmenų, nukentėjusiųjų nuo seksualinio pobūdžio nusikaltimų analizė.

1.1. Pagrindiniai nusikalstamumo statistiniai rodikliai ir jų vertinimas

Išanalizavus ir įvertinus nusikalstamumo Lietuvoje statistiką už 2004 metų laikotarpį (žr. 1 lentelė ) galima pastebti, kad beveik trys ketvirtadaliai nusikaltimų užregistruojama didžiuosiuose Lietuvos miestuose miestuose.

Viso buvo užregistruota 260 nusikalstamų veikų ir pradėtas ikteisminis tyrimas pagal LR BK 149 str. Didžiausias nusikalstamumas 2004 metais buvo stebimas Vilniaus mieste – 28 išžaginimai, Kauno mieste – 21, Klaipėdos mieste 14, Šiaulių mieste – 14 ir Panevėžio mieste – 9.

Lentelė Nr. 1

2004 m.

sausis – gruodis Išžaginimai (BK 149 str.)

Nusikaltimų likutis sausio 1 d. Užregistruota nusikaltimų Nusikaltimų lyginamasis svoris Nusikaltimų skaičius 100000 gyv. Ištirta nusikaltimų Ištirta nusikaltimų (%) Nusikaltimų panaudojant šaunamąjį ginklą

1 2 3 4 5 6 7

Iš viso 1 185 260 0.3 7.5 138 53.1

Vilniaus m. 2 27 28 0.1 5.1 17 60.7

1-PK 3 7 4 0.1 4 100

2-PK 4 6 6 0.1 4 66.7

3-PK 5 6 6 0.1 1 16.7

4-PK 6 4 3 0.3 3 100

5-PK 7 1 1 0.1 1 100

6-PK 8 2 5 0.2 3 60

7-PK 9 1 3 0.1 1 33.3

Vilniaus TPK 10

Kauno m. 11 13 21 0.2 5.5 10 47.6

Centro 12 2 6 0.3 3 50

Panemunės 13 1 4 0.4

Santakos 14 3 3 0.2 2 66.7

Žaliakalnio 15 2 5 0.2 2 40

Dainavos 16 5 3 0.1 3 100

Kauno TPK 17

Klaipėdos m. 18 7 14 0.2 7.2 5 35.7

1-PK 19 1 7 0.5 3 42.9

2-PK 20 2 0.1

3-PK 21 3 4 0.2 1 25

4-PK 22 3 1 0.1 1 100

Klaipėdos TPK 23

Šiaulių m. 24 8 14 0.4 10.3 4 28.6

1-PK 25 3 6 0.3 3 50

2-PK 26 5 8 0.6 1 12.5

Šiaulių TPK 27

Panevėžio m. 28 1 9 0.3 7.4 2 22.2

1-PK 29 1 5 0.3 1 20

2-PK 30 4 0.3 1 25

Palanga 31 1 2 0.3 11.3 2 100

Druskininkai 32 1 1 0.3 4 1 100

Birštonas 33 1 1 100

Neringa 34

Visaginas 35 1 2 0.4 6.9 1 50

Akmenės r. 36 3 1 0.2 3.3 2 200

Alytaus m.ir r. 37 9 9 0.6 8.6 4 44.4

Anykščių r. 38 1 2 0.3 5.8 2 100

Biržų r. 39 1 3 0.5 8.6 2 66.7

Elektrėnai 40 1 4 1.3 13.8 2 50

Ignalinos r. 41 3 1 100

Jonavos r. 42 1 4 0.3 7.7 1 25

Joniškio r. 43 1 2 0.5 6.3 2 100

Jurbarko r. 44 3 1 100

Kaišiadorių r. 45 2 1 0.2 2.7

Kalvarijos 46 2 0.7 14.7

Kauno r. 47 10 19 1 23.1 11 57.9

Kazlų Rūda 48 1

Kelmės r. 49 1 1 0.2 2.5

Kėdainių r. 50 5 13 0.8 19.6 6 46.2

Klaipėdos r. 51 6 13 1.2 27.9 7 53.8

Kretingos r. 52 2 0.4 4.4 1 50

Kupiškio r. 53 3 0.9 12.3

Lazdijų r. 54

Marijampolė 55 6 7 0.6 9.9 3 42.9

Mažeikių r. 56 8 6 0.7 8.9 3 50

Molėtų r. 57 1 1 0.3 3.9 1 100

Pagėgiai 58 1 1 0.5 8.2 1 100

Pakruojo r. 59 5 1 0.2 3.4 1 100

Panevėžio r. 60 3 3 0.2 7.1 2 66.7

Pasvalio r. 61

Plungės r. 62 1 1 0.2 2.3 1 100

Prienų r. 63 1 2 0.3 5.6

Radviliškio r. 64 4 0.4 7.7 1 25

Raseinių r. 65 3 1 0.2 2.3

Rietavas 66

Rokiškio r. 67 2 1 0.1 2.4 2 200

Skuodo r. 68 2 1.1 7.9 2 100

Šakių r. 69 2 2 0.4 5.2 2 100

Šalčininkų r. 70 1 4 0.8 10.4

Šiaulių r. 71 4 2 0.3 3.9 1 50

Šilalės r. 72 3 1 0.3 3.2 1 100

Šilutės r. 73 2 7 0.5 12.8 2 28.6

Širvintų r. 74 2 0.6 10

Švenčionių r. 75 5 2 0.4 6 1 50

Tauragės r. 76 5 3 0.4 5.7 4 133.3

Telšių r. 77 4 7 0.8 12.1 5 71.4

Trakų r. 78 1 0.3 2.7

Ukmergės r. 79 2 2 0.2 4.1 2 100

Utenos r. 80 1 0.1 2 1 100

Varėnos r. 81 2 7 1.7 22.7 4 57.1

Vilkaviškio r. 82 6 5 0.9 10 4 80

Vilniaus r. 83 10 11 0.5 12.3 9 81.8

Zarasų r. 84 3 0.7 13.3

Išžaginimai (su pasikėsinimais)

Dažniausiai dėl seksualinio pobūdžio veikų nukenčia moterys, t.y. 3,7 procentų visų tirtų moterų. Moterys, nukentėjusios nuo seksualinio pobūdžio veikos, šį viktiminį įvykį vertina taip: 1 – kaip išžaginimą; 4 – kaip pasikėsinimą išžaginti; 2 – kaip nepadorų smurtą; 11 – kaip įžeidžiamą agresyvų elgesį. Iš viso daugiau kaip pusė moterų (t.y. 11 iš 19) seksualinio pobūdžio viktiminį įvykį vadino nusikaltimu, 4 – jo nusikaltimu nevadino, o dar 4 – nežinojo, kaip jį vertinti.

Užpuolimo-grasinimo atvejais viktiminį įvykį nusikaltimu laikė 66 (67,4 proc.) nukentėjusieji; 18 (18.2 proc.) jo nusikaltimu neįvardijo; 13 (13.3 proc.) nežinojo kaip įvertinti.

Nuo 2003 m. gegužės 1 dienos įsigaliojo naujieji Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas, Baudžiamojo proceso kodeksas ir Bausmių vykdymo kodeksas, tačiau nuo 2003-05-01

ištirtų nusikalstamų veikų dalis skaičiuojama pagal naują metodiką. Tai ištirtų ir ataskaitiniu laikotarpiu užregistruotų nusikalstamų veikų santykis.

lentelė Nr. 2

Metai 1995 1996 1997 1998 1999

Užregistruota nusikalstamų veikų

200 168 166 166 225

Nusikalstamų veikų sk. 100 000 gyventojų

5,5 4,7 4,6 4,7 6,4

Metai 2000 2001 2002 2003

Užregistruota nusikalstamų veikų

183 176 188 278

Nusikalstamų veikų sk. 100 000 gyventojų

5,2 5,1 5,4 8,1

Nusikalstamumo kiekybiniai pokyčiai. Per pastaruosius Lietuvos nepriklausomybės metus (1995-2003 m.) padidėjo kiekybiniai nusikalstamumo rodikliai: užregistruotų išžaginimų skaičius padidėjo nuo 0.21 procentų iki 0.33 procentų.

Lyginamoji dalis visų užregistruotų nusikalstamų veikų atžvilgiu, %

Lentelė Nr. 3

Metai 1995 1996 1997 1998 1999

Lyginamoji dalis, %

0,33 0,25 0,22 0,21 0,29

Metai 2000 2001 2002 2003 <

Lyginamoji dalis, %

0,22 0,22 0,26 0,33

Išanalizavus ištirtas išžaginimo veikas už 1995-2003 metus matome, kad išaiškintų šių nusikalstamų veikų kaip bebūtų gaila, vis mažėja.

Ištirta nusikalstamų veikų

lentelė Nr. 4

Metai 1995 1996 1997 1998 1999

Ištirta nusikalstamų veikų, %

84,9 79,9 74,5 81,1 82,4

Metai 2000 2001 2002 2003

Ištirta nusikalstamų veikų, %

79,6 77,6 81,8 39,2

Diagrama Nr. 5

Duomenų šaltiniai:

1. Smaliukas J., Urbelienė J. Nusikalstamumo raida Lietuvoje 1918-1993 m. / Vilnius, 1994, p. 20, 24.

2. VRM ataskaitos – Duomenys apie nusikalstamumą per 1990, ., 2003 metų 12 mėnesių Lietuvos Respublikoje (Forma 1-Ž).

3. VRM ataskaita „Duomenys apie užregistruotus ir išaiškintus nusikaltimus, padarytus LLietuvos Respublikoje per 2001 m. 12 mėnesių (Forma 2Ž-APSK)“.

4. Lietuvos gyventojai metų pradžioje. Vidutinis metinis gyventojų skaičius. Statistikos departamentas prie LR vyriausybėshttp://www.std.lt/STATISTIKA/Gyventojai/Liet_gyventojai.htm (2002-09-27). Gyventojų skaičius 1989-2001 m. perskaičiuotas, remiantis gyventojų surašymo duomenimis.

1.2 Asmenų, nukentėjusių nuo seksualinio pobūdžio nusikaltimų , analizė

Šioje ddarbo dalyje plačiau kalbama apie smurto prieš moteris paplitimą, tačiau kol kas nėra nei valstybinių programų, nei vieningų visuomenės veiksmų smurto prieš moteris panaikinimui bei prevencijai. Moksliniai tyrimai šioje srityje Lietuvoje pradėti neseniai. Oficialioje statistikoje užregistruota visiškai nedaug smurtinių nusikaltimų. Tačiau yra įrodymų, kad dauguma buitinio smurto atvejų nepatenka į oficialiąją statistiką, nes dažniausiai buitinio smurto aukos niekur nesikreipia. Dar rečiau buitinio smurto nusikaltimai pasiekia teismą. Taigi, kyla klausimas, kaip išmatuoti tikrąjį smurto prieš moteris mastą. Patikimiausią informaciją turėtų suteikti įvairių sociologinių tyrimų duomenys, todėl pirmiausia panagrinėsime tuos tyrimų rezultatus, kurie buvo surinkti prieš pradedant nacionalinį reprezentatyvų viktimologinį tyrimą “Smurtas prieš moteris”.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys į Tarptautinį viktimologinį tyrimą Lietuvoje 1997 m., kurį atliko Teisės institutas ir Visuomenės nuomonės ir rrinkos tyrimų centras “Vilmorus” (Teisės institutas, 1997). Tačiau reikia pastebėti, kad šio tyrimo metodika nepritaikyta išaiškinti buitinio smurto mastą. Pavyzdžiui, apie seksualinių nusikaltimų patyrimą buvo klausiamos tik moterys, lyg vyrams nebūtų jokio pavojaus tapti tokio pobūdžio nusikaltimų aukomis.

Per penkerius metus seksualinius nusikaltimus patyrė 7,9% suaugusių Lietuvos moterų. Žinodami, kad 1% suaugusių moterų sudaro apie 15000, galime įvertinti, kad kasmet tokio nusikaltimo aukomis tampa apie 24000 suaugusių Lietuvos moterų. Tuo tarpu nusikaltimų statistikoje (Moterų informacijos centras, 1998) nurodyta, kad iiš viso 1997 m. tik 6728 moterys tapo visų rūšių nusikaltimų aukomis. Taigi, šio tyrimo rezultatai suteikia mums aiškių įrodymų, kad moterys praneša tik apie nedidelę dalį nusikaltimų prieš jas.

Viktimologinio tyrimo “smurtas prieš moteris” pagrindiniai rezultatai

– 63,3% suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 m., bent kartą patyrė vyrų fizinį, seksualinį smurtą arba grasinimus;

– 42,4% šiuo metu ištekėjusių arba gyvenančių neregistruotoje santuokoje moterų bent kartą patyrė savo dabartinio sutuoktinio/partnerio fizinį, seksualinį smurtą ar grasinimus;

– savo buvusio vyro ar partnerio fizinį, seksualinį smurtą ar grasinimus patyrė 53,5% praeityje santuokinius ryšius turėjusių moterų;

– 11% suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 m., bent kartą patyrė nepažįstamų vyrų fizinį, 8,2% – draugų ir 14,4% – pažįstamų ar giminių seksualinį smurtą arba grasinimus;

– 71,4% suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 m., bent kartą patyrė nepažįstamų vyrų, o 43,8% – pažįstamų vyrų seksualinį priekabiavimą;

– 26,5%suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 m., bent kartą patyrė nepažįstamų vyrų, o 18,2% – pažįstamų vyrų lytinę prievartą; 17% – jų susitikimų partneriai bandė priversti lytiškai santykiauti, kai jos to nenorėjo;

– tik 3,4% smurtą patyrusių moterų teigė, kad išpuolis jų visiškai nepaveikė; absoliuti dauguma jautė pyktį, bejėgiškumą, lliūdesį bei kitas neigiamas emocijas;

– policijai apie patį baisiausią išpuolį pranešė tik 10,6% visų nukentėjusių;

– 75,3% suaugusių moterų nesijaučia saugios įvairiose situacijose, susietose su užpuolimu;

– 79% suaugusių Lietuvos moterų galvoja, kad saugiausia vieta moterims ir vaikams yra jų namai.

Daugiausiai moterų patyrė fizinį smurtą (38,1%) bei grasinimus (33,5%). Seksualinį sutuoktinių smurtą patyrė 9,9% gyvenančių santuokoje moterų. Tyrimo rezultatai taip pat patvirtino faktą, kad tik nedidelė smurtinių aktų dalis patenka į policijos akiratį: tik 10,6 % moterų pranešė policijai apie patį baisiausią smurto atvejį.

Lytinė prievarta

Žvelgiant į nusikaltimų statistiką, atrodo, kad lytinių nusikaltimų Lietuvoje nėra daug, pastaraisiais metais išžaginimų ir pasikėsinimų išžaginti skaičius neviršydavo 260. Bet visų sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos moterys gana dažnai kenčia nuo lytinės prievartos. Tyrimo “Moteris Lietuvos visuomenėje” duomenimis (Purvaneckienė 1995), 20% suaugusių moterų ir 3,6% suaugusių vyrų bent kartą gyvenime buvo patyrę pasikėsinimą išprievartauti. Vilniaus universiteto Moterų studijų centro (1997) atlikto tyrimo “Smurtas prieš moteris ir vaikus Lietuvoje” duomenimis, 59% apklaustųjų suaugusių moterų buvo patyrusios lytinį smurtą. 15-25 m. jaunų moterų apklausoje buvo gauti panašūs rezultatai – 51% apklaustųjų buvo patyrusios lytinį smurtą. Pastaruosiuose tyrimuose buvo nagrinėjamas ir prievartos aukų ryšis su prievartautoju. Jaunų moterų apklausos duomenimis pusė lytinę prievartą patyrusių merginų nepažinojo ssavo skriaudėjo. Remdamasi pastarosios apklausos rezultatais R.Mikalajūnaitė (1999, P. 75) daro išvadą, kad “.15-25 metų merginos turi didesnę fizinės ir seksualinės prievartos patirtį nei vyresnio amžiaus moterys. Tai leidžia teigti, kad smurto prieš moterį (ypač fizinio ir seksualinio) lygis mūsų visuomenėje auga.”

Nacionalinio reprezentatyvaus viktimologinio tyrimo “Smurtas prieš moteris” tyrimo rezultatai taip pat patvirtina, kad lytinis smurtas yra žymiai labiau paplitęs, nei būtų galima spręsti iš statistikos duomenų. Šiame tyrime lytiniu smurtu mes vadinome prievartinius lytinius santykius (t.y. išžaginimą), o lytine prievarta – lietimą, grabaliojimą, bučiavimą ar glamonėjimą nepageidaujamu būdu prieš moters valią, o taip pat vertimą moters lytiškai santykiauti prieš jos valią. Moterų klausėme apie lytinį smurtą ir šeimoje, ir už šeimos ribų, o apie lytinę prievartą – tik už šeimos ribų. Lytine prievarta paremti santykiai su tais vyrais, su kuriais moterys susitikinėja, taip pat gana dažnas reiškinys. 17% moterų pasisakė, kad jų susitikimų partneris kada nors yra bandęs priversti su juo lytiškai santykiauti, kai moteris to nenorėjo.

Žymiai mažiau moterų pasisakė apie patirtą lytinį smurtą (5 lentelė), ir reikia atkreipti dėmesį, kad tikimybė būti išprievartautai savo šeimoje yra didesnė negu už šeimos ribų.

Akivaizdu, kad įvairių tyrimų duomenys apie lytinio smurto ir prievartos paplitimą skiriasi. Jie skiriasi

dėl to, kad įvairūs tyrinėtojai skirtingai apibrėžia lytinį smurtą, priklausomai nuo jo sunkumo laipsnio. Tačiau iš visų tyrimų išplaukia ta pati išvada: lytinis smurtas ir prievarta yra žymiai labiau paplitę mūsų visuomenėje, nei būtų galima spręsti iš oficialios statistikos. Taip yra todėl, kad lytinio smurto aukos retai pasiskundžia policijai. Jos taip elgiasi iš dalies dėl tų pačių priežasčių, kaip ir buitinio smurto atvejais – gėdos ir baimės dėl visuomenės pasmerkimo. Be to, baudžiamasis procesas paprastai būna ilgas ir žeminantis aukos oorumą. O ir pasiskundusios jos dažnai atsiima ieškinius ar pakeičia parodymus, neišlaikiusios aplinkinių spaudimo ar grasinimų.

...