Išsamus filosofijos konspektas

1. Filosofijos pradžia ir mitas
Apibrėžimas:
• Mitas (gr. mythos – šneka, žodis, pasakojimas, padavimas): 1. sakmė, perteikianti sen. tautų religines pažiūras apie pasaulio ir gamtos reiškinių kilmę, dievus, legendinius herojus; 2. prasimanymas.
• Logosas (gr. logos – žodis, kalba, mintis, sąvoka, protas) – filosofinė sąvoka, kuri reiškia visuotinę pasaulio tvarką, dėsnį, beasmenį kosminį protą; senovės graikams reiškė svarų pasakojimą renkant žodžius – tai pasakojimas, atsakantis už tai, kas pasakyta (priešingas epui ir mitui).
Pradžioje filosofija buvo glaudžiai susieta su mitu, mokslu, poezija. Tačiau nuo pat pirmųjų filosofų pradeda ryškėti mythos – logos priešprieša.
Viena iš graikiško žodžio mythos reikšmių – paliudijimas. Mitas yra tai, kas pasakyta, sakmė, tačiau kas šioje sakmėje pasakyta, negali būti patirta niekaip kitaip, o tiktai girdėjus sakant. Tačiau iš šios formalios mito sąvokos reikšmės išplaukia ir jos turinys. Mat visa tai, kas iš esmės nesileidžia patvirtinama mūsų pačių proto ir ko negali pateikti mokslas, yra būtent vienkartiniai įvykiai, kurių negalima žinoti niekaip kitaip, kaip tik pasikliaujant mačiusiųjų liudijimais ir jais paremta tradicija.
Mitinio pasaulio aiškinimo bruožai: Mitas remiasi tradicija. Mitui yra būtinas tikėjimas. Yra tikima, kad pasaulis yra kilęs iš dievų ir egzistuoja veikiamas jų įsikišimo. Mitiniai pasakojimai paaiškina daugelį gyvenimiškų aspektų iracionaliai. Mite veikia ir žmogaus likimą lemia su įvairiais reiškiniais tapatinami dievai ir pusdieviai. Mitai davė atsakymus į labiausiai dominusius klausimus: pasaulio prigimtį, tvarką, laiką, amžinybę, žmogaus likimą.
Apie 700 m. pr. Kr. nemažai graikų mitologinės medžiagos užrašė Homeras ir Hesiodas. Kai mitai buvo užrašyti, apie juos buvo galima diskutuoti. Pirmieji graikų filosofai kritikavo Homero mokymą apie dievus, nes šie buvo pernelyg panašūs į žmones, tokie pat savanaudžiai ir nepatikimi kaip žmonės. Mitų kritikos pavyzdžių galima rasti ir filosofo Ksenofano (apie 570 m. pr. Kr.) raštuose. Pasak jo, žmonės susikūrę dievus pagal savo atvaizdą. Tuometinėje Graikijoje vyko žmonių mąstymo perversmas, vyko perėjimas nuo mitinio mąstymo prie mąstymo, paremto patyrimu ir protu. Pirmieji graikų filosofai norėjo paaiškinti gamtos reiškinius gamtiškai.
Šalia mitinio aiškinimo atsirado teorinis  - VII a. pr. Kr. senovės graikai pavadino jį – filosofija. 
Apibrėžimas:
• Filosofijos terminas yra kilęs iš dviejų senovės graikų kalbos žodžių: phileo (myliu) + sophia (išmintis). Taigi filosofija yra išminties meilė arba meilė išminčiai.
Filosofija siekė atsiriboti nuo grynai praktinių žinių, susijusių su materialia žmonių veikla ir nuo mitologinio pasaulio aiškinimo. Graikijoje filosofija tapo savarankiška, teorine mąstymo apie pasaulį ir žmogaus vietą jame forma. Filosofija nagrinėja būties (būties pagrindus), gyvenimo (žmogaus santykis su pačiu savimi) ir pažinimo (žmogaus santykis su pasauliu) pagrindus. Tačiau požiūris į tai, kas sudaro šiuos pagrindus – keitėsi, ...