ISPANIJA

ISPANIJA

ŠALIES PAVADINIMAS: STANDARTINĖ ILGA FORMA: Ispanijos karalystė;

STANDARTINĖ TRUMPA FORMA: Spain;

VIETINĖ TRUMPA FORMA: Espana.

PLOTAS 504 750 km2

GYVENTOJAI 40mln.(78 žm./km2)

VALDYMO FORMA Konstitucinė karalystė

SANTVARKA Karalyste

KALBA Ispanų

TIKYBA Katalikų

PINIGINIS VIENETAS Euras(anksciau-pesetas)

SOSTINĖ Madridas (4,0 mln. gyv.)

KITI MIESTAI Barselona, Valensija, Sevilija, Saragosa

ES NARE NUO 1986

GYVENTOJŲ ŪKINĖ VEIKLA

Žemės ūkis 5%

Pramonė 39%

Aptarnavimo sfera 56%

Ispanija yra trečia šalis ES pagal dydį ir penkta pagal gyventojų skaičių.

Ispanija – viena kalnuočiausių valstybių Europoje (pirmoje vietoje yra Šveicarija).

Madridas yra vienintelė Europos sostinė įkurta ne prie upės.

99% gyventojų yra kkatalikai.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, gyvenimas Ispanijoje yra vienas pigiausių.

Ispanų požiūris į užsieniečius imigrantus yra vienas tolerantiškiausių Europoje.

Nacionalinė Ispanijos šventė yra spalio 12 – oji. Tą dieną 1492 metais Christopheris Columbas atrado Ameriką.

Kiparisų alėjos, apelsinmedžiai, žydintys gėlynai, amžinuoju sniegu apdengtos kalnų viršūnės – būdingas Ispanijos kraštovaizdis.

Ispanija – vyno kraštas. Be vyno nesėda prie stalo nė vienas ispanas. Vynas čia pigesnis už pieną ar alų. Ispanija yra viena iš vyno gamybos lyderių pasaulyje, kasmet jo gamybai ssunaudojama 3 mln. tonų vynuogių

300 mln. Planetos gyventojų kalba ispaniškai, o pačioje Ispanijoje – tik 13 %

Fiesta – neatsiejama Ispanijos kultūros dalis. Kasmet švenčiama apie 200 įvairių švenčių. Pamplonoje kasmet vyksta Bulių bėgimo fiesta, Valensijos Bunolio mieste – LLa Tamatina, pomidorų karas.

Tradicinė bulių kova, arba korida, Ispanijoje išpopuliarėjo XVI a. pabaigoje. Korida simbolizuoja paprasto žmogaus (toreadoro) triumfą prieš feodalinį riterį (pikadorą). Bulių kautynių pasaulio sostine laikoma Sevilija, tačiau didžiausia arena yra Madride.

Gera ar bloga žudyti bulių, ispanai nesuka galvos. Aistra koridai įsigėrusi ispanams į kraują ir sielą. Arena – tai varžybų aikštelė, kurioje žmogus demonstruoja drąsą. Net berniukų populiariausias žaislas yra toreadoro špaga ir plastmasinė buliaus galva.

Italijos gamtos stebuklas – Altamyros urvas. Šis urvas tęsiasi daugiau kaip 280 m ir yra sudarytas iš daugybės salių. Archeologai čia rado akmeninių instrumentų, elnio ragų, kaulų liekanose matyti figūriniai atvaizdai. Altamyros urvo tapyba laikoma viena svarbiausių neolito meno paminklų. Čia pavaizduotas priešistorinis bizonas buvo sukurtas tarp 21 000 iir 13 000 metų pr. Kr.

Andalūzija – didžiausia ir romantiškiausia Ispanijos provincija. Tai skambančių gitarų, grakščių flamenko šokėjų, juodas mantilijas dėvinčių sinjorų su raudonais gvazdikais plaukuose miestas Sevilija, kur įsimylėjėliai po langais traukia serenadas.

Flamenkas – improvizacija, solinis šokis. Daugelis, kurie stebėjo flamenką, mano, kad tai ne tik muzika, šokis, bet ir ištisa gyvenimo filosofija.

Ispanai – paprasti, darbštūs, kultūringi žmonės. Jie mėgsta dirbti vėlai vakare ir naktimis. Mat dieną labai karšta. Dėl šios priežasties jie ir kitaip maitinasi. DDidžiausią maisto dalį suvalgo vėlai vakare, nes vėlai, tiksliau anksti rytą, eina miegoti.

Ispanijos virtuvei būdinga daug kiaulienos (keptos, troškintos) ir lašinių. Tradicinėje virtuvėje dominuoja alyvuogių aliejus, alyvuogės, aštrūs prieskoniai iš pomidorų bei česnakų.

Ispanija davė pasauliui nemažai žymių menininkų – tai Miguelis de Servantesas, Salvadoras Dali, Pablas Picassos.

Ispanija – antra pagal dydį Europos valstybė po Prancūzijos. Šalis užima didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio. Jos krantus skalauja Atlanto vandenynas ir Viduržemio jūra. Ispanijos jūros kranto linija vingiuoja 3144 kilometrus. Į šalies teritoriją įeina Balearų salos Viduržemio jūroje, Kanarų salos Atlanto vandenyne, Seutos ir Melilijos miestai Šiaurės Maroke.

Ispanija – antra pagal kalnuotumą Europos valstybė po Šveicarijos. Didžiumą žemyninės Ispanijos teritorijos sudaro Centrinis Mesetos plokščiakalnis; jį kerta ir juosia kalnų virtinės, kurių žymiausia – šiaurėje stūksantys didingi, sniegu padengti Pirėnų kalnai, atskiriantys Pirėnų pusiasalį nuo Prancūzijos ir likusios Europos.

Kadangi tarp ispanų protėvių buvo finikiečių, graikų, kartaginiečių, romėnų, keltų, maurų ir žydų, ispanai tapo viena iš labiausiai įvairialypių Europos tautų. Daugelis šalies sričių turi savitus papročius, tradicijas ir kalbą. Kelios sritys išsaugojo stiprų nepriklausomybės troškimą. Daugelis baskų ir ypač katalonų nelaiko savęs ispanais. Tad oficialiai Ispanijoje yra 17 autonominių sričių, tai: Andalūzija, Aragonas, Astūrija, Balearų salos, Baskija, Ekstremadūra, Galisija, Kanarų salos, Katalonija, Leonas, MMadrido apskritis, Mursija, Naujoji Kastilija, Navara, Riocha, Senoji Kastilija, Valensija.

Katalonija – viena iš 17 Ispanijos autonominių sričių Viduržemio jūros pakrantėje, užimanti rytinę ir šiaurinę Pirėnų pusiasalio dalį. Šiaurėje ši sritis ribojasi su Prancūzija ir Andora, pietuose – su Valensija, o vakaruose su Aragonu. Katalonija driekiasi 580 km palei Viduržemio jūrą, jos plotas dukart mažesnis už Lietuvos – 32 tūkst. km², o gyventojų – 6 mln. Sostinėje Barselonoje ir jos priemiesčiuose gyvena daugiau kaip 2 mln. žmonių.

Centrinei Katalonijos daliai būdingas kontinentinis, o pakrantėms – Viduržemio jūros klimatas. Žiemos čia švelnios, retkarčiais palyja, o vasaros saulėtos ir sausos.

Šiaurinė Viduržemio jūros pakrantė Katalonijoje yra uolėta, turinti daug jaukių mažyčių įlankėlių, todėl yra vadinama Kosta Brava (Laukiniu Krantu), šalia – Kosta Maresmė, o pietuose – pakrantė, garsėjanti plačiais, auksiniais paplūdimiais, ji vadinama Kosta Dorada (Auksiniu Krantu).

Katalonija – tai puiki vieta atostogoms. Nepaprasto grožio gamta, geri viešbučiai, saulėti paplūdimiai pritraukia tūkstančius turistų kiekvienais metais.

Kurortas Tossa de Mar (Kosta Brava)

Šis miestelis ne veltui vadinamas Kosta Bravos pakrantės perlu. Jūra, smėlis ir uolos suteikia kraštovaizdžiui nepakartojamą žavesį.

Tossos istorija mena graikų ir romėnų laikus. Ant vienos iš uolų stovi viduramžių pilis, iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas į miestą ir įlanką. Tossoje gyveno ir kūrė dailininkas Markas ŠŠagalas.

Jo kūrinių ekspoziciją galima pamatyti miestelio muziejuje.

Dabar Tossa de Mar – modernus turizmo centras, mėgstamas poilsiautojų dėl puikių paplūdimių, jaukaus ir romantiško senamiesčio, kuriame gausu barų ir tavernų.

Čia nėra didiesiems kurortams būdingo šurmulio ir erzelynės.

Kurortas Lloret de Mar (Kosta Brava)

Lloret de Mar – didžiausias ir populiariausias Kosta Bravos kurortas, garsėjantis puikiais paplūdimiais ir švelniu klimatu. Apie 1950 metus šį ramų žvejų ir laivų statytojų kaimelį atrado užsienio poilsiautojai, kurie iškart pamėgo šią pakrantę.

Mieste vyksta korida, yra kazino. Jūros pakrantės promenada – puiki vieta pasivaikščiojimams.

Lloret de Mar – labai gyvas, judrus, išlaikęs ispaniško gyvenimo koloritą, kurortas.

Čia galima mėgautis visais atostogų Dabar čia daugybė viešbučių, apartamentų, barų, restoranų, diskotekų. teikiamais malonumais ir linksmintis iki pat ryto.

Gal todėl šis kurortas yra labai populiarus jaunimo tarpe.

Kurortas Salou, Cambrils ir La Pineda (Kosta Dorada)

Salou – nedidelis kurortinis miestukas už 100 km į pietus nuo Barselonos. Tai vienas populiariausių kurortų Kosta Dorados pakrantėje.

1229 m. karaliaus Chaime vadovaujami laivai iš Salou uosto išplaukė Maljorkos link. Šiam pergalingam žygiui ir Maljorkos prijungimui prie Aragonos karalystės atminti Salou miestelyje pastatytas paminklas karaliui, jo vardu pavadinta viena

gražiausių Salou palmių alėjų.

Nuolatiniams piratų antpuoliams atremti XVI a. buvo pastatytas gynybinis bokštas, šiandien tapęs parodų ir kultūrinių renginių centru.

Nuo XX a. pradžios prasidėjo pirmieji bandymai urbanizuoti Salou.

Puikus 3 km ilgio smėlio paplūdimys, vaizdingos įlankėlės, palmių alėjos suteikia puikias galimybes pailsėti, o parduotuvės, barai, diskotekos, naktinio gyvenimo šurmulys, įvairios šventės, festivaliai bei pramogos paįvairina paplūdimio ir jūros malonumus.

Čia judru, gyva ir galima linksmintis iki pat ryto.

Į pietus nuo Salou – miestukas Cambrils, buvęs žvejų kaimelis, ddabar garsėjantis žuvies ir jūros gėrybių restoranais. Tai ideali vieta visoms vandens sporto rūšims ir vaikams.

Šiauriau – nedidelis, šiek tiek ramesnis La Pinedos kurortas.

Šalia La Pinedos kurorto yra įsikūręs pramogų parkas Port Aventura, populiarumu nusileidžiantis tik Disneyland Park Paryžiuje, ir vandens atrakcionų parkui Aquapolis.

Kurortas Malgrad de Mar ir Santa Susanna (Kosta Brava)

Malgrad de Mar ir Santa Susanna sudaro didelį kurortinį centrą, vadinamą Costa Maresme. Miestas skiriamas į dvi zonas – senamiesčio ir poilsio.

Poilsio zonoje – viešbučiai, kempingai, pparduotuvės ir restoranai, išsidėstę palei Viduržemio jūros pakrantę. Gamtos ir architektūros harmonija, erdvūs paplūdimiai, įvairios pramogos užtikrina turiningas atostogas prie jūros.

Geras susiekimas traukiniu su Barselona (iki Barselonos apie 50 km).

Tuometinis Ispanijos vyriausybės vadovas José Maria Aznar prisatė trijų skirtingų nnacionalinių dizainų monetų seriją, ant kurių pavaizduota žymūs Ispanijos žmonės bei architektūra.

• 2 €

1€ ir 2€ monetos: ant jų pavaizduotas karaliaus Juan Carlos I de Borbón y Borbón portretas. Raidės ant 2 € monetos: šešis kartus pakartotas fragmentas 2 * * (kas antras apverstas).

• 1 €

• 50 centų

10, 20, ir 50 centų monetos: ant šių monetų pavaizduotas Ispanijos literatūros tėvas Miguel de Cervantes. Šis atvaizdas simbolizuoja „žmogaus ir jo kūrinio universalumą“.

• 20 centų

• 10 centų

• 5 centai

1, 2, ir 5 centų monetos: ant šių monetų pavaizduota Santiago de Compostela katedra, Ispanijos romaniškojo meno perlas ir viena žinomiausių piligrimų lankomų vietų pasaulyje. Ant jų pavaizduota Obradoiro monumentinis fasadas – puikus ispanų baroko statybos pavyzdys, kurį 1667 m. pradėjo JJose del Toro ir Domingo de Andrade. Šį statinį 18 a. užbaigė Fernando Casas y Novoa.

• 2 centai

• 1 centas

•

Apžvalga

XVI – XVII a. buvusi galingiausia pasaulio valstybė užleido pirmenybę jūrose Anglijai. Vėliau, nesėkmės bandant atlikti prekybines ir industrines revoliucijas nusviedė šalį pagal ekonominę ir politinę galią už Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Ispanija liko neutralia I ir II pasauliniuose karuose, bet iškentėjo alinantį 1936 – 1939 m. pilietinį karą. XX a. antroje pusėje Ispanija vedė atsigavimo politiką VVakarų tarptautinėje bendrijoje. Į Europos Sąjungą įstojo 1986 m. Tęsiasi sunkumai, turint galvoje organizacijos Baskų Tėvynė ir Laisvė (ETA) terorizmą ir pastangas, mažinant nedarbą.

Šalies pavadinimas: Standartinė ilga forma: Ispanijos karalystė;

Standartinė trumpa forma: Spain;

Vietinė trumpa forma: Espana.

Plotas: Bendras: 504 782 kv. km;

Vandenys: 5240 kv. km;

Sausuma: 499 542 kv. km.

Pastaba: Yra 19 autonominių bendrijų, tame tarpe Balearų salos ir Kanarų salos ir trys nedidelės ispaniškos valdos Maroko pakrantėje – Islas Chafarinas, Penon de Alhucemas ir Penon de Velez de la Gomera.

Palyginimas: Beveik lygus Prancūzijos plotui.

Gyventojai: 40 280 780 (2004 m., birželis, nust.).

Etninės grupės: Viduržemio jūros ir šiaurietiškų tipų mišinys.

Religija: Romos katalikai 94 %, kiti 6 %.

Kalba: Kastilų ispanų 74 %, katalonų 17 %, galisų 7 %, baskų 2 %.

Pastaba: kastilų kalba yra oficiali šalies mastu; kitos kalbos yra oficialios regioninės.

Pinigai: Euras (EUR).

Pastaba: 1999 m. sausio 1 d. Europos Monetarinė Sąjunga įvedė eurą, kaip bendrąją valiutą šalių narių finansinių institucijų naudojimui. 2002 m. sausio 1 d. euras tapo vienintele valiuta kasdieniams atsiskaitymams tarp šalių narių.

Norėdami sužinoti šios dienos kursą, spauskite čia

Nepriklausomybė: Iberijos pusiasalyje iki VIII a. pradžios musulmonų užkariavimo, kuris tesėsi beveik 700 metų, vyravo daugybė nepriklausomų kunigaikštysčių. Nedidelės krikščioniškos tvirtovės iš šiaurės pradėjo aatkariavimą beveik nedelsdamos. Kulminacija buvo Granados užėmimas 1492 m. Šiuo įvykiu buvo baigtas kelių karalysčių suvienijimas ir data tradiciškai sutapatinama su šiuolaikinės Ispanijos sulydymu.

Nacionalinė šventė: Spalio 12 d. Kolumbas atrado Ameriką.

UNESCO paveldo sąraše: Kultūros:

Granados Alhambra, Cheneralifė ir Albaičinas (1984);

Altamiros urvas (1985);

Aranchueso (Aranjuez) kultūrinis kraštovaizdis (2001);

Meridos archeologinis ansamblis (1993);

Tarako (Tarraco) archeologinis ansamblis (2000);

Atapuerkos (Atapuerco) archeologinė vietovė (2000);

Burgo katedra (1984);

Vall de Boj Katalonijos romaninės bažnyčios (2000);

Sevilijos katedra, Alkazaras ir Indijos archyvas (1987);

Kordobos istorinis centras (1984);

Istorinis Toledo miestas (1986);

Istorinis Kuensos (Cuenca) sienomis apsuptas miestas (1996);

La Lonja de la Seda de Valencia (1996);

Las Médulas (1997);

Eskorialo vienuolynas ir vietovė, Madridas (1984);

Oviedo ir Asturijos karalystės paminklai (1985);

Aragono mudechar architektūra (1986);

Salamankos senamiestis (1988);

Avilos senamiestis su jos už sienų esančiomis bažnyčiomis (1985);

Kasere (Caceres) senamiestis (1986);

Segovijos senamiestis ir akvedukas (1985);

Elche Palmeralas (2000);

Gvelio parkas, Gvelio rūmai ir Mila namas (Casa) Barselonoje (1984);

Poble (Poblet) vienuolynas (1991);

Ubedos ir Baesos renesansinių paminklų ansambliai (2003);

Iberijos pusiasalio Viduržemio jūros baseino uolų menas (1998);

Lugo romėnų sienos (2000);

Maršrutas į Santjagą de Kompostelą (1993);

Santa Maria de Guadalupe karališkasis vienuolynas (1993);

San Cristóbal de La Laguna (1999);

San Millan Yuso ir Suso vienuolynai (1997);

Santiago de Compostela (senamiestis) (1985);

Barselonos Palau de la Musica Catalana ir Hospital de Sant Pau (1997);

Alkala de Henares Universitetas ir istorinė miesto dalis (1998);

Įvairūs:

Ibiza, ggamtos įvairovė ir kultūra (1999);

Pirėnai – Perdu kalnas (1997);

Gamtos:

Donana Nacionalinis Parkas (1994);

Garajonay Nacionalinis Parkas (1986).

Krepšinis

Komandos

Alikantės Etosa

Ikurta 1994m.

Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis

[cm] Svoris

[kg] Amžius

[m]

Berni Hernandez

4 įžaidėjas 189 82 29

Ignacio Rodriguez

5 įžaidėjas 186 84 34

Lucio Angulo

7 lengvas kraštas

atakuojantis gynėjas 198 83 31

Axel Weigand

8 sunkusis kraštas 202 – 20

Hector Garcia

13 lengvas kraštas 194 85 26

Oriol Junyent

14 vidurio puolėjas 208 112 28

Ignacio De Miguel

15 sunkusis kraštas

vidurio puolėjas 205 110 31

Luis Felipe Gruber

16 lengvas kraštas 202 93 19

Fran Cano

17 atakuojantis gynėjas 189 86 20

Quincy Lewis

24 lengvas kraštas

atakuojantis gynėjas 202 98 27

Roberto Morentin

33 sunkusis kraštas 204 – 24

Larry Lewis

40 lengvas kraštas 201 102 35

Badalonos Joventut

Ikurta 1930m.

Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis

[cm] Svoris

[kg] Amžius

[m]

Martin Cattalini

– sunkusis kraštas 202 104 31

Rodolfo Fernandez

5 atakuojantis gynėjas 196 80 19

Carles Marco

6 įžaidėjas 180 77 30

Suleyman Drame

9 lengvas kraštas 202 97 24

Alfons Alzamora

14 sunkusis kraštas

vidurio puolėjas 205 105 25

Francisco Vazquez

19 atakuojantis gynėjas

įžaidėjas 191 90 30

Albert Roma

21 vidurio puolėjas 209 109 26

Jamie Arnold

23 sunkusis kraštas 202 103 29

Alain Digbeu

24 lengvas kraštas

atakuojantis gynėjas 195 90 29

Stephane Dumas

44 įžaidėjas 189 79 26

Josep Maria Guzman

55 įžaidėjas 188 70 20

Panchi Barrera

55 atakuojantis gynėjas 192 – 19

Barselonos Barcelona

Ikurta 1926m.

Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis

[cm] Svoris

[kg] Amžius

[m]

Vlado Ilievski

6 įžaidėjas 190 82 25

Gregor Fucka

7 sunkusis kraštas 215 103 33

Jordi Trias

8 sunkusis kraštas

vidurio puolėjas 207 – 24

Christian Drejer

9 lengvas kraštas 203 83 22

Dejan Bodiroga

10 lengvas kraštas 205 110 31

Juan Carlos Navarro

11 atakuojantis gynėjas 191 79 24

Roberto Duenas

12 vidurio puolėjas 221 137 29

Alberto Fontet

13 vidurio puolėjas 206 – 18

Rodrigo De la Fuente

14 atakuojantis gynėjas

lengvas kraštas 200 96 28

Ivan Garcia

17 sunkusis kraštas 203 – 18

Ramon Espuna

18 sunkusis kraštas 206 – 20

Andrija Zizic

25 sunkusis kraštas 207 106 25

Remon Van de Hare

30 vidurio puolėjas 218 113 22

Victor Sada

32 įžaidėjas 192 89 20

Marc Gasol

33 vidurio puolėjas 212 120 20

Devin Davis

42 lengvas kraštas 200 104 30

Roger Grimau

44 įžaidėjas 196 91 26

Granados CB Granada

Ikurta 1988m.

Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis

[cm] Svoris

[kg] Amžius

[m]

Alessandro Abbio

– įžaidėjas

atakuojantis gynėjas 193 95 33

Andrea Pecile

– įžaidėjas 187 84 24

William Eley

– vidurio puolėjas 209 112 30

Aaron McGhee

13 lengvas kraštas 202 100 25

Danya Abrams

24 sunkusis kraštas 201 114 30

Las Palmo Gran Canaria

Ikurta 1963m.

Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis

[cm] Svoris

[kg] Amžius

[m]

Eduardo Hernandez

– vidurio puolėjas 212 110 21

Ime Udoka

– atakuojantis gynėjas

lengvas kraštas 198 97 27

Patricio Reynes

4 įžaidėjas 181 70 35

Jason Klein

5 atakuojantis gynėjas

lengvas kraštas 200 93 28

Javier Alvarado

7 įžaidėjas 180 74 19

Roberto Guerra

11 vidurio puolėjas

atakuojantis gynėjas 196 96 21

Alexis Montas

13 sunkusis kraštas

vidurio puolėjas 202 100 25

Jim Moran

20 atakuojantis gynėjas

lengvas kraštas 200 103 26

Gonzalo Martinez

22 įžaidėjas 178 69 30

Victor Baldo

45 sunkusis kraštas 200 102 27

Leidos Plus Pujol

Ikurta 1997m.

Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis

[cm] Svoris

[kg] Amžius

[m]

Gabriel Fernandez

– vidurio puolėjas 204 114 28

Johnny Rogers

– sunkusis kraštas 203 108 41

Aaron Jordan Bramlett

– sunkusis kraštas

vidurio puolėjas 208 106 28

Sergio Ramos

4 lengvas kraštas 200 100 29

Berni Alvarez

5 lengvas kraštas 195 96 33

Jaume Comas

6 įžaidėjas 186 77 30

Derrick Alston

8 sunkusis kraštas

vidurio puolėjas 208 102 32

Jose Ignacio Rodilla

11 įžaidėjas

atakuojantis gynėjas 192 93 30

Roger Esteller

14 įžaidėjas

atakuojantis gynėjas 192 89 32

Alberto Angulo

15 atakuojantis gynėjas 194 90 34

Lugo Leche Rio

Ikurta 1966m.

Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis

[cm] Svoris

[kg] Amžius

[m]

Charlie Bell

– atakuojantis gynėjas

įžaidėjas 191 88 25

Duro

Ostojic

– vidurio puolėjas 207 110 28

Adrian Nunez

– atakuojantis gynėjas 190 88 20

Xavi Terren

7 atakuojantis gynėjas 190 89 21

Danny Lewis

8 įžaidėjas

atakuojantis gynėjas 185 80 34

Cesar Sanmartin

9 lengvas kraštas

atakuojantis gynėjas 198 95 29

Esteban Lopez

11 įžaidėjas 186 80 20

Jose Ignacio Biota

13 sunkusis kraštas 202 100 29

Ricardo Gonzalez

14 sunkusis kraštas 196 104 29

Fernando Vidal

16 lengvas kraštas 197 91 20

Pedro Fernandez

31 vidurio puolėjas 208 109 26

Joseph Gomis

33 įžaidėjas 180 76 26

Madrido Real

Ikurta 1902m.

Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis

[cm] Svoris

[kg] Amžius

[m]

Moustapha Sonko

5 įžaidėjas

atakuojantis gynėjas 192 97 32

Elmer Bennett

6 įžaidėjas 183 77 35

Mario Stojic

7 atakuojantis gynėjas

lengvas kraštas 198 95 24

Antonis Fotsis

9 sunkusis kraštas

lengvas kraštas 206 99 23

Alberto Herreros

11 lengvas kraštas

atakuojantis gynėjas 200 95 35

Antonio Bueno

12 sunkusis kraštas

vidurio puolėjas 208 113 24

Felipe Reyes

14 vidurio puolėjas

sunkusis kraštas 206 100 24

Mickael Gelabale

15 lengvas kraštas 200 – 21

Axel Hervelle

17 sunkusis kraštas 206 – 21

Louis Bullock

22 įžaidėjas 185 88 28

Pat Burke

31 vidurio puolėjas 208 112 31

Troy Bell

32 įžaidėjas 185 81 24

Jose Angel Antelo

33 sunkusis kraštas 203 105 17

Faktai

Namų apranga: balta; išvykos apranga: tamsiai mėlyna.

Pozicijos šalies čempionate: 1990 metais – 3 vieta, 1991-5, 1992-2, 1993-2, 1994-2, 1995-3, 1996-5, 1997-1, 1998-2, 1999-3, 2000-1, 2001-2, 2002-3, 22003-10, 2004-5.

Europos lygose:

2000-2001: ULEB Eurolyga: 2 vieta C grupėje (7-3), ketvirtfinalyje nusileido Bolonijos Paf (Italija) ekipai

2001-2002: ULEB Eurolyga: 2 vieta C grupėje (9-5), 3 vieta F grupėje (3-3)

2002-2003: ULEB Eurolyga: 6 vieta C grupėje (6-8)

2003-2004: ULEB taurė: 2 vieta A grupėje (7-3), finale nusileido Jeruzalės Hapoel (Izraelis) krepšininkams

2004-2005: ULEB Eurolyga

Ispanijos lygos čempionas 1957, 1958, 1960-1966, 1968-1977, 1979, 1980, 1982, 1984-1986, 1993, 1994, 2000 metais

Ispanijos taurės laimėtojas 1951, 1952, 1954, 1956, 1957, 1960-1962, 1965-1967, 1970-1975, 1977, 1985, 1986, 1989, 1993 metais

Europos ttaurės laimėtojas 1964, 1965, 1967, 1968, 1974, 1978, 1980, 1995 metais

Saportos taurės laimėtojas 1984, 1989, 1992, 1997 metais

Koračo taurės laimėtojas 1988 metais

Tarpžemyninės taurės laimėtojas 1976-1978 metais

Pasaulio klubų čempionas 1981 metais

Malagos Unicaja

Ikurta 1977m.

Žaidėjas Numeris Pozicija Ūgis

[cm] Svoris

[kg] Amžius

[m]

Francisco Perujo

4 atakuojantis gynėjas 195 – 24

Bernardo Rodriguez

5 atakuojantis gynėjas 197 92 24

Stephane Risacher

6 lengvas kraštas

atakuojantis ggynėjas 203 89 32

Jesus Lazaro

8 įžaidėjas 185 83 33

J.R. Bremer

9 įžaidėjas

atakuojantis gynėjas 188 84 24

Carlos Cabezas

10 įžaidėjas 186 92 24

Zan Tabak

11 vidurio puolėjas 212 112 34

Kaspars Berzins

14 vidurio puolėjas

sunkusis kraštas 211 – 19

Jorge Garbajosa

15 sunkusis kraštas

vidurio puolėjas 207 103 27

Pavel Ermolinski

16 atakuojantis gynėjas

lengvas kraštas 200 – 18

Juan Ignacio Sanchez

20 įžaidėjas

atakuojantis gynėjas 193 83 27

Florent Pietrus

22 lengvas kraštas

atakuojantis gynėjas 200 100 24

Walter Herrmann

23 lengvas kraštas 204 102 25

Fran Vazquez

24 vidurio puolėjas 210 112 21

Faktai

Namų apranga: žalia; ...