Iracionali individualių investuotojų elgsena

ĮVADAS

Temos aktualumas. Per šį laikotarpį finansų rinkos vystėsi kartu su technologine plėtra, o vartotojams prieinama informacija taip pat tapo sudėtingesnė, nes dabar žmonės gali rinktis iš įvairių alternatyvų finansų rinkose (Sahi, 2017; Fang ir Qamruzzaman, 2021). Įprasta finansų teorija teigia, kad žmonės yra racionalūs ir pasirenka tik remdamiesi atitinkamais faktais (Mittal, 2010). Finansų versle investuotojai dažnai priima racionalius ar nelogiškus sprendimus remdamiesi savo žiniomis, apie kurias karštai diskutuojama įprastuose ir elgesio finansuose. Tradiciniai finansai mano, kad investuotojai yra racionalūs ir priima protingus investavimo sprendimus, kad maksimaliai padidintų pelną, pasirinkdami geriausią investavimo variantą, ypač sunkiais laikais (Kumar ir Goyal, 2015). Remiantis efektyvios rinkos hipoteze, akcijų rinka visada yra tobula ir efektyvi, o akcijų kaina atspindi visą bendrą informaciją (Putri ir kt., 2021). Tačiau finansinės ir ekonominės globalizacijos eroje XXI amžiuje investuotojams buvo sunku priimti tinkamus investicinius sprendimus dėl sudėtingų socialinių ir ekonominių reiškinių. Ilgainiui atsirado elgsenos finansavimo koncepcija, siekiant paspartinti investicinį sprendimą, atsižvelgiant į socialinius, politinius, ekonominius ir geografinius reiškinius. Elgesio finansavimas interaktyvioje plėtroje taikant daugiadisciplininį požiūrį, susijusį su psichologija, ekonomika, finansais ir kitais (Andriamahery ir Qamruzzaman, 2022; Ritika ir Kishor, 2022).

Investuotojai yra linkę į iracionalumą ir šališkumą. Dėl investuotojų nepajėgumo šie kognityviniai polinkiai prognozuoja rinkos judėjimą, verčia juos priimti šališkus investavimo sprendimus (Stanovičius ir Westas, 2008). Priešingai nei tradiciniai finansai, elgsenos metodas teigia, kad ne visi investuotojai yra racionalūs. Individualių investuotojų investavimo pasirinkimams didelę įtaką daro nereikšminga informacija ir emociniai rūpesčiai (Arora ir Chakraborty, 2021; Yang ir kt., 2021). Kita vertus, investuotojai ne visada yra racionalūs ir neturi begalės duomenų apdorojimo galios, kad galėtų atsižvelgti į visus įmanomus kintamuosius, priimdami patikimus investicinius sprendimus. Simono (1979) teigimu, žmogaus galimybės suvokti visą informaciją ir priimti tinkamus sprendimus yra ribotos. Tai žmogaus bruožas, žinomas kaip „ribotas racionalumas“. Vadinasi, nelogiškos mintys gali turėti įtakos finansiniams sprendimams. Priimant finansinius sprendimus, reikia atsižvelgti į elgesio šališkumą (Jain ir kt., 2021).

Uždaviniai:

1. 
   

   Apžvelgti autorių tyrinėjusių individualių investuotojų elgseną literatūrą

   
   


2. 
   

   Pateikti individualaus investuotojo elgsenos pavyzdį

   
   


3. 
   

   Nurodyti veiksnius, kurie turi įtakos individualių investuotojų elgesiui.

   
   

Metodai: Darbe taikomi mokslinės literatūros analizės, internetinių šaltinių analizė ir apibendrinimo metodai.

1. 
   

   LITERATŪROS APŽVALGA