Intelektas

ĮVADAS Intelektas yra vienas iš svarbiausių žmogaus psichinių gebėjimų, leidžiančių spręsti problemas, mokytis, adaptuotis ir komunikuoti. „Intelektas - (la intellectus - protas) - gebėjimų suprasti gaunamą informaciją, mokytis iš patirties, prisitaikyti prie aplinkos, spręsti iškylančius uždavinius ar sunkumus visuma“ (Bagdonas, Bliumas, 2019, p. 128). Ši sąvoka, kuri yra nagrinėjama daugelyje psichologinių teorijų, sukelia daug diskusijų dėl jos kilmės ir struktūros. Vienas iš pagrindinių klausimų intelekto tyrimuose yra, ar intelektas yra įgimtas, ar daugiau nulemtas aplinkos. Šio darbo problema yra suprasti, kaip intelekto teorijos ir testai atskleidžia žmogaus intelektą bei kokie veiksniai (įgimti ar aplinkos) turi didžiausią įtaką jo raidai.

Darbo tikslas – analizuoti intelekto sampratą per psichologijos prizmę, nagrinėjant skirtingas teorijas, testus ir veiksnius, turinčius įtakos intelektui.

Darbo uždaviniai:

1. 
   

   Apžvelgti pagrindines intelekto teorijas.

   
   


2. 
   

   Aprašyti intelekto testus ir jų taikymą.

   
   


3. 
   

   Išnagrinėti įgimtų ir aplinkos veiksnių įtaką intelektui.

   
   

1. INTELEKTO TEORIJOS

Charlesas Spearmanas (1863–1945), plėtodamas faktorių analizę, manė, kad egzistuoja bendrasis intelektas, vadinamas „g veiksniu“ („general“), kuris yra kitų konkrečių intelekto veiksnių pagrindas. Jis pripažino, kad žmonės gali turėti specifinių gebėjimų, tačiau pastebėjo, kad tie, kurių vieno gebėjimo įvertis yra aukštas, dažnai gauna gerus įverčius ir kitose srityse. Tai rodo, jog yra tam tikras ryšys tarp skirtingų gebėjimų, kuris liudija bendrojo intelekto buvimą (Myers, 2000).

L.L. Thurstone buvo vienas pirmųjų Spearmano kritikų, teigęs, kad intelektą sudaro keli atskiri gebėjimai, įskaitant skaičiavimo, verbalinius, erdvinius gebėjimus, atmintį, samprotavimą bei greitą objektų panašumų ir skirtumų suvokimą. Ši teorija pabrėžia, kad žmogus nėra gabus viskam – kiekvienas turi skirtingų išlavintų gebėjimų rinkinį, kuris lemia efektyvumą tam tikrose gyvenimo srityse. J.P. Guilfordas dar labiau išplėtė šią sampratą, išskirdamas net 120 skirtingų intelekto gebėjimų, pabrėždamas, kad mūsų gebėjimai yra individualūs ir priklauso nuo konteksto bei veiklos srities (Jusienė, Laurinavičius, 2007).

Howardas Gardneris (1983) išplėtė Thurstone požiūrį į intelektą ir įrodinėjo, kad intelektą sudaro įvairūs dėmenys. Jis teigė, kad smegenų pažeidimai gali paveikti tik tam tikrus gebėjimus, o kiti išlieka nepakitę. Gardneris tyrinėjo skirtingų gebėjimų svarbą skirtingose kultūrose ir amžiais bei analizavo duomenis apie žmones, turinčius išskirtinių gebėjimų. Žmonės, turintys vadinamąjį „specialisto“ sindromą, gali turėti silpną bendrą intelektą, tačiau jų specifiniai gebėjimai, tokie kaip muzikinė atmintis ar skaičiavimo sugebėjimai, ...