Infliacijos ir nedarbo sąveika (referatas)

Įvadas

Temos aktualumas. Vienas iš pagrindinių šalių tikslų yra ekonominis augimas, kuriam plėtojantis didėja pramonės plėtra, infrastruktūra, sukuriamos naujos darbo vietos, padidinamas minimalus darbo užmokestis, skatinama technologijų inovacija. Stabiliam ekonominiui augimui pasiekti, valstybių vyriausybės atidžiai stebi makroekonominių rodiklių judėjimus kaip infliacija, nedarbo lygis, bendrasis vidaus bei nacionalinis produktai. Šių rodiklių išmatavimas leidžia valstybei analizuoti ekonomikos našumą, jos rezultatus, taipogi jų stebėjimas gali padėti suprasti depresijos priežastis ir rasti tinkamus sprendimus kaip numatyti ekonomines problemas ateityje. Pastaraisiais metais, dėl įvarių stichinių nelaimių, pandemijos, karo įvykių stipriai iškilo infliacijos lygis, tačiau tuo pačių metu sumažėjo nedarbingumo rodiklis. Šį ryšį tarp dviejų makroekonominių rodiklių: infliacijos ir nedarbo, aptarsiu šiame referate.

Darbo tikslas: Išanalizuoti sąveiką tarp infliacijos ir nedarbo.

Darbo objektai: Infliacija, nedarbas, Filipso kreivė, NAIRU.

Darbo uždaviniai:

1. 
   

   Apibūdinti infliacijos sampratą, jos rūšis bei jos atsiradimo priežastis.

   
   


2. 
   

   Apibūdinti nedarbo sampratą, jo rūšis bei jo atsiradimo priežastis.

   
   


3. 
   

   Išanalizuoti infliacijos bei nedarbo sąveiką.

   
   

Darbo metodai: literatūros šaltinių analizė, kiekybinė analizė.

1. 
   

   Infliacija

   
   

Šiame skyriuje supažindinama su infliacijos samprata, išanalizuojamos jos rūšys bei priežastys.

1. 
   

   Infliacijos samprata

   
   

„Infliacija – ilgalaikis vidutinio bendrojo kainų lygio kilimas, reiškiantis piniginio vieneto perkamosios galios mažėjimą“ (Vilniaus universitetas, 2017, p. 232). Kitokiais žodžiais, infliacija yra toks makroekonominis rodiklis, kuris rodo, kiek prekių ar paslaugų kainos padidėjo per tam tikrą laikotarpį.

1. 
   

   Infliacijos rūšys

   
   

Išnagrinėjus Vilniaus universiteto vadovėlį „Makroekonomika“ (2017, p. 233 – 235) infliacija rūšiuojama atsirenkat skirtingus vertinimo kriterijus. Pagal infliacijos tempo nustatymą ji gali būti skirstoma į: šliaužiančiąją – kuomet infliacija iš lėto didėja, tarkime 2% ar 3 % per metus. Ši infliacija yra manoma reikalinga ekonominio augimo paskatinimui. Šuoliojančioji infliacija – sparčiai plėtojasi, jos eigoje nuvertėja pinigai, ekonomika tampa nestabili. Hiperinfliacija – ji paparastai apibrėžiama kaip kainų padidėjimas daugiau nei 50% per mėnesį. Jos metu tampa beveik neįmanoma vykdyti verslą, nesustabdomu ritmu didėja paslaugų bei prekių kainos.

1. 
   

   Infliacijos priežastys

   
   

Pagal Keith Hirst ir Andrew Redfem „Economics revision guide ...