Individo ir visuomenės santykiai literatūroje (kalba)

Individo ir visuomenės santykiai literatūroje.
Individo ir visuomenės santykiai tai kaip žmonės supranta tam tikrą elgesį vienoje ar kitoje situacijoje. Dažnai nestandartinis individo elgesys yra išjuokiamas visuomenės. Visuomenė vadovaujasi laiko patikrintomis elgesio taisyklėmis. Visi žmonės elgiasi daugmaž vienodai, o besielgiantis kitaip yra nesuprastas. Kartais visuomenė nepriima individo, o kartasi individas nepriima visuomenės. Tokia tema rašė Alberas kamiu romane „svetimas‘ ir Juozas Tumas-Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“ koks Visuomenės požiūris į išsiskiriantį individą?
Juozas Tumas-Vaižgantas 20 amžiaus pirmos puses rašytojas savo apysakoje „Dėdės ir dėdienės" rašė apie niekieno nesuprastą, visuomenės atstumtą, Mykoliuką. Mykoliukas buvo uždaras, jam nieko nereikėjo. Niekas jo nelaikė tikru darbininku, nors jis pradėjo dirbti berno darbus būdamas labai jaunas. Nei tijūnui Geišei, nei broliui jis neatrodė tinkamas dirbti sunkius darbus. Visi jį siuntė dirbti lengvus darbus, kuriuos jis dirbo dvigubai ar net trigubai. Jis gyveno pas brolį ir labai mylėjo jo vaikus, rūpinuosi jais kaip savais, jiems duodavo viską nors pats nieko neturėjo. Mykoliukas neturėjo net padorios vietos išsimiegoti. „nei savo lovos, nei šiaip jau jam skiriamos ypatingos vietos gulėti, nei ko pašonėn pasimesti, nei kuo užsikloti jis neturi“ Dažniausiai jis miegojo daržinėje, šiene ar šiauduose. Už jo atliktus darbus niekas jam niekada nėra padėkojąs, ar pagyręs. Niekas į jo pastangas nekreipė dėmesio. Mykoliukas ir pats nereikalavo daug, jam už...