Fizinis aktyvumas

Ivadas

Fizinis aktyvumas yra labai svarbus gerinant ir stiprinant žmogaus sveikatą bei mažinant riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Judėjimo aktyvumo ir jo įtakos fizinei būklei masiniai tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų optimali judėjimo norma kasdien yra 3 – 4 val. Šios normos laikosi tik 9 – 16 proc. vaikų.

Tarptautinės moksleivių gyvensenos ypatumų tyrimo programos, kurioje dalyvavo 24 Europos šalys, duomenimis, tarp 11 – 15 m. Lietuvos mergaičių nepakankamai fiziškai aktyvios sudarė 55 proc. (po pamokų sportuoja tik kkartą per savaitę ar rečiau), o tarp berniukų – 29,2 proc. Dėl per mažo fizinio aktyvumo galime susirgti daugeliu „civilizacijos” ligų.

Pradinis amžius yra vienas iš svarbiausių vaiko motorinio aktyvumo ir svarbiausių judėjimo įgūdžių formavimo laikotarpis. Šiame amžiuje prasideda baigiamasis visų organizmo sistemų brendimo periodas. Vaikų gebėjimai suformuoti naujus motorinius įgūdžius yra didžiuliai . Pradinukai tai daro be didesnių pastangų ir mokymų.

Dirbant mokykloje didžiausią judesį galima pastebeti pradinių klasių korpuse. Daugiausia juda pirmų, antrų klasių vaikai. Jie juda ne tik pper pertraukas, bet ir popamokinės veiklos metu. Atrodo nepailstantys ir be paliovos judantys vaikai turi tiek energijos, kad galetų judeti 24 valandas per parą .

Bet daugiausia jie juda per kūno kulūros pamokėles, todel būtina jas tinkamai organizuoti ir pateikti kkuo patraukliau pradinių klasių moksleiviams.

Kūno kultūra- pramoga, aktyvus poilsis, šventė

Fiziniai pratimai yra vienas iš būtinų dienos režimo komponentų. Aktyvus vaikų poilsis, judri ir įdomi veikla: mažina psi¬chinį nuovargį, didina ir palaiko darbingumą, gerina vaiko fizinę būklę. Aktyvus¬ pasivaikščiojimas yra daug efektyvesnis už pasyvų, kurio metu vaikai mažai juda- stovi, sėdi, vaikštinėja. Judria veikla siekiama suaktyvinti vaikus, pakreipti tinkama linkme jų darbo ir poilsio režimą užtikrinti protinės veiklos pusiausvyrą, stiprinti sveikatą, fizinį pajėgumą ir darbingumą.

Negalima pamiršti tokio svarbaus reikalavimo vaiko mankštinimas turi būti ne tik treniruotė, bet ir pramoga. Būtina remtis žaidybiniais pratimais, žaidimais, įdomiomis ir linksmomis užduotimis.Vaikai nuo vienodų pratimų pavargsta ne tiek fiziškai, kiek psichiškai. Žaidybinio pobūdžio pratybos teikia vaikams džiaugsmo, žadina smagią, žvalią nuotaiką, ypač įdomios ir emocingos.¬ MMokiniai džiaugsmingai reaguoja, jeigu mokytoja yra švelni, judri, linksma, domisi jų atliekamais veiksmais, pati žaidžia kartu. Juos džiugina įdomios užduotys, žaislai, įrengimai, erdvė judėti. Vaikams nuobodu, kai jie mažai užimti, ilgai reikia laukti eilės atlikti veiksmus, kai užduotys neįdomios

Svarbiausias tikslas- sustiprinti vaikų sveikatą

Kūno kultūra turi stiprinti vaikų organizmą ir sveikata skatinti normalų augimą ir vystymąsi. Fiziniai pratimai parenkami pagal vaikų fizinį išsivystymą ir pasirengimą atsižvelgiant į anatominius-fiziologinius organizmo vystymosi ypatumus. Kiekviena organizmo sistema vystosi ir auga pagal¬ savus dėsnius. KKad galėtų sėkmingai organizuoti ugdymo procesą ir pasiektų gerų judesių ¬lavinimo ir sveikatingumo rezultatų, mokytoja turi gerai žinoti vaikų amžiaus ypatumus.

Vaikų kaulai, palyginti su suaugusiųjų, yra elastingesni, lankstesni, rečiau lūžta, o lūžę greičiau sugyja. Tačiau, veikiant įvairiems neigiamiems veiksniams, jie greičiau ir iškrypsta. Ypač linkęs iškrypti stuburas, greitai deformuojasi pėdos skliau¬tas. Ilgųjų skeleto kaulų augimo tempai spartėja racionaliai dozuojant fizinius pratimus, ir lėtėja, labai perkraunant skeletą, ilgą laiką maksimaliai įtempiant jėgas.

Vaikų širdies raumenys kur kas jaudresni negu suaugusiųjų, todėl širdis gali pradėti plakti daug dažniau atliekant netgi nesunkų fizinį darbą. Šiame amžiuje taip pat svarbu tinkamai parinkti fizinius pratimus¬, užtikrinančius optimalų fizinį krūvį vaiko organizmui.Laisvai žaisdamas, vaikas pats instinktyviai reguliuoja savo širdies darbą periodiškai sustodamas trumpam pailsėti arba atlieka ne tokius intensyvius judesius. Sistemingas ir saikingas širdies treniravimas stiprina jos raumenis.

Ypač daug dėmesio vadovaujant fiziniams pratimams reikia skirti vaiko organizmo aprūpinimui grynu oru: gerai vėdinti patalpas, organizuoti žaidimus lauke. Labai svarbu, kad pedagogas pratintų derinti judesius su kvėpavimu. iškvepiant galima liepti tarti įvairius garsus : ššš, žžž.

Stiprinant vaikų kvėpavimo aparatą, didžiulę reikšmę turi fiziniai pratimai greičiui ir ištvermei ugdyti. Skiriant vienodus fizinius krūvius, organizmas prie jų prisitaiko, pradeda menkai į juos reaguoti. Dėl to reikia parinkti įvairius pratimus ir žžaidimus, kaitalioti jų trukmę, intensyvumą, daryti juos be poilsio pertraukėlių ir kiek pailsint.

Pagrindinė taisyklingos laikysenos profilaktinė priemonė yra fiziniai pratimai. Reikia parinkti tokius pratimus, kurie stiprina nugaros, pilvo, rankų pečių juostos raumenis. Kad apsaugotume nuo stuburo iškrypimų, reikia laikytis higieninių reikalavimų, kontroliuoti ir koreguoti vaikų laikyseną.

Plokščiapėdiškumo profilaktikai parenkami pėdos ir pirštų raumenis lavinantieji pratimai, vaikai skatinami vaikščioti basomis, nelygiu paviršiumi (briaunota lenta, virve, lygiais akme¬nėliais), vasarą puriu smėliu, žolynėliu. Tinka įvairios ėjimo užduotys, pratimai su nosinaitėmis, gimnastikos lanku, lazda,. kamuoliukų ridenimas pirštais ir kt.

Tenkinti vaiko organizmo poreikį judesiams

Kūno kul¬tūra turi tenkinti vaiko organizmo poreikį judesiams. Vaiko organizmas, jo nervų sistema gali normaliai funkcionuoti ir vys¬tytis tik įgyvendinant genetiškai užkoduotą biologinį būtinumą judėti. Judesiai skatina vaikų motorikos vystymąsi, stiprina svei¬katą, stimuliuoja organizmo augimą, gerina protinį ...