Referatas Finansai

2 atsiliepimai



Finansai

Įvadas ………………………2

1. Kas yra finansų valdymas? …………..3

1.1 Finansų valdymo esmė ir funkcijos ………..

1.2 Finansų valdymo tikslas …………….

1.3 Finansų sistemos apžvalga ir finansų rinkos ……..

2. Finansimės ataskaitos ir jų turinys ……….

2.1 Sąskaitų balansų lentelė ……………..

2.2 Pelno ir pinigų srautų ataskaita ………….

3. Trumpalaikio turto ir skolų finansinis valdymas …

3.1 Pinigų finansinis valdymas ……………

3.2 Finansinis prognozavimas …………….

3.3 Trupalaikio turto valdymas ……………

3.4 Trumpalaikio turto finansavimas …………..

4. Ilgalaikio turto ir nuosavybės finansinis valdymas ..

4.1 Ilgalaikio tturto finansinis valdymas …………

4.2 Investicinių projektų įvertinimo būdai ………..

4.3 Nuosavybės kaštai ……………….

4.4 Dividendų politika ……………….

Išvados ……………………..

Literatūros sąrašas ………………..

Įvadas

Rinkos sąlygomis įmonių finansų valdyms nulemia veklos sekmę. Ilgainiui mūsų įmonių finansų tvarkytojai, nepasikliau-dami savo patyrimu ir intuicija, darydami finansinius sprendi-mus analizuos turto, nuosavybės (1 akcijos) uždirbamą pelną, nuosavybės struktūrą, pelno „kokybę“ ir kitus veiklą apibūdi-nančius rodiklius. Be abejo, analizei, sprendimams teks naudo-tis rinkos šalyse pripažintomis metodikomis. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje ir per paskutiniuosius du dešimtmečius finansų teorijos llabai sumodernėjo. Darant finansinį sprendimą jau nebe taip svarbi yra retrospektyvi analizė. Svarbiau yra rizika ir būsimi pinigų srautai.

Įmonių finansai yra finansų sistemos sudėtinė dalys. Jie pinigine forma apibūdina ekonominius santykius, atsirandan-čius pagrindinių ir apyvartinių lėšų apytakos, produkcijos, darbų iir paslaugų gamybos bei realizacijos, jų piniginių išteklių sudarymo ir panaudojimo procese. Taigi įmonių finansai apibūdina jų gamybinės-komercinės veiklos finansinę pusę.

Teigiama, jog visoje finansų sistemoje įmonių finansų vaidmuo yra svarbiausias. Butent įmonių-gamybos, transporto, statybos, komercijos, prekybos ir panašių rūšių – ūkinės-komercinės veiklos procese yra sukuriamas bendrasis vidinis produktas. O jį skirstant yra formuojami centralizuoti piniginių lėšų fondai. Tai yra nemaža dalis įmonių pelno ar pajamų ar išlaidų yra sumokama į nacionalinį biudžetą ir valstybinio socialinio draudimo biudžetą.

1.Kas yra finansų valdymas?

1.1 Finansų valdymo esmė ir funkcijos

Norint suvokti, kas yra finansų valdymas pirmiausiai, reikė-tų suprasti šios sąvokos ir „finansų“ skirtingumą. Finansai – tai finansų rinkos. Tačiau konkrečios įmonės finansų tvarkytojas negali būti atsiestas nuo finansų rinkų. Jis veikia naudodamasis vidine(įmonės) iir išorine(rinkų) informacija. Be to, juk finansų rinkose pasireiškia finansų valdymo rezultatai. Tačiau finansų rinkos veikla pagal savus dėsningumus nepriklausomai nuo įmonės finansų tvarkytojų.

Pagrindinė įmonių finansų tarnybos funkcija – turto investi-cijos ir pinigų reikalingų, sumokėti už šias investicijas, paješka. Finansų vadūnas atsako už tai, kad ši veikla būtų vykdoma geriausiu būdu. Vykdantys finansų valdymo funkcijas finansi-ninkai naudojasi informacija, kuria parengia apskaitininkai. Jeigu apskaitininko uždavinys yra kuo rūpestingiau ir teisingiau parengti finansinę informaciją, tai finansininkas pasinaudoja informacija finansiniam sprendimui padaryti. TTaigi finansų vadūno svarbiausias veklos bruožas – finansiniai sprendimai. Finansinis sprendimas – tai sąmoningas pasirinkimas vienos alternatyvos iš daugelio galimų. Visus finansinius sprendimus galima apibendrinti taip:

Investavimo sprendimai: Kokį turtą įmonė turi turėti?

Finansavimo sprendimai: Kokiu būdu turi būti finansuoja-

mas įmonės turtas?

Finansinis sprendimas – viena svarbiausių finansų valdymo funkcijų. Po to seka veiksmas. Pagaliau reikia įvertinti sprendi-mo efektyvumą – tai jau kontrolinė valdymo funkcija.

Finansiniai sprendimai būna dviejų tipų: strteginiai ir opera-

tyviniai (gamybiniai). Strateginius sprendimus įtakoja situacija, susidariusi tarp įmonės ir jos ekonominės aplinkos. Jeigu įmonės ekonominės aplinkos situacija keičiasi, finansų tvarky-tojas padaro strateginį sprendimą. Operatyviniai (gamybiniai) sprendimai iš esmės būna trumpalaikiai. Jie dažniausiai susiję su vidinių išteklių racionaliu paskirstymu.

Taigi finansų funkcija siaurąja prasme – aprūpinti versla pinigais. Plačiąja prasme – didinti įmonės vertę.

1.2 Finansų valdymo tikslas

Finansiškai suinteresuotųjų įmone asmenų yra kelios grupės: tai savininkai (akcininkai), samdomi darbuotojai, kreditoriai. Šiuolaikinės finansų teorijos skelbia, kad svarbiausias finansų valdymo tikslas – tenkinti įmonės savininkų interesus. Taigi koks yra įmonės savininkų tikslas? Akcinėse bendrovėse – tai visų paprastųjų akcijų savininkų turto dalinimas. Jeigu didėja akcininkų turtas, kiekvienas akcininkas turi naudą – kyla jo turimų akcijų kaina.

Akcininkų turtas = Turimų akcijų sk. ´ Vienos akcijos kaina.

Akcininkų turimų akcijų skaičių ggalima padidinti skiriant akcinius dividendus arba suskaidant akcijas į smulkesnius vienetus, tačiau vienos akcijos rinkos kainos didėjimas visada yra susijęs tik su akcininkų turto didėjimu įmonėje. Todel finansų valdymo tikslas įmonėje – maksimizuoti akcininkų turtą.

Tačiau ne taip paprasta suderinti akcininkų ir samdomų darbuotojų interesus. Didesnėse akcinėse bendrovėse savininkai nesikiša į kasdieninius finansininkų darbus. O finansininkai, darydami sprendimus, gali pasirinkti tokia alternatyvą, kuri yra susijusi su maža rizika, bet ir su gerokai mažesniu pelnu. Todėl jeigu finansų tvarkytojų ir įmonės savininkų interesai labai skirsis, nebus pasiektas svarbiausias tikslas – maksimizuoti akcininkų tutrą.

Sprendžiant tokias konfliktiškas problemas, negalima užmiršti, kad įmonės valdytojai yra atsakingi ne vien prieš savininkus, bet ir prieš pirkėjus, tiekėjus, visuomenę. Atsako-mybės veiksmai priklauso nuo aplinkybių, negali būti visada vienodi.

Kadangi finansų valdymo tikslas yra maksimizuoti savininkų turtą, tai svarbiausi veiksniai darant finansinį sprendimą, yra rizika ir planuojamas pelningumas. Rizika ir planuojamas pelningumas – tai kintamieji, nulemiantys ir akcijų kainą. Investorius, prieš pirkdamas arba parduodamas akcijas, nustato investicijų rizikos laipsni bei pelningumą ir tada paaiškėja akcijų kaina. Planuojamą pelningumą apibūdina pinigų srautai, kuriuos investorius tikisi gauti iš investicijų, o riziką – šių pinigų srautų tikimybė.

Santykis tarp planuojamo pelningumo ir rizikos yra labai svarbus visų finansų rodiklis. JJuk išmintingas investorius visuomet vengia rizikos, todėl, darydami finansinius sprendi-mus, žmonės tikisi, kad didėjant pelningumui didėja ir rizika. Kuo didesnio pelningumo tikisi investorius, tuo didesnė ir rizika. Finansų tvarkytojams gana sudėtinga išspręsti šias problemas. Jie susiduria su informacijos apie būsimus dalykus problemomis. Juk visi finansiniai sprendimai turi būti daromi remianties ateities požiūriu, o ne retrokspektyva.

1.3 Finansų sistemos apžvalga ir finansų rinkos

Finansų sistemos tikslas – sudaryti sąlygas susitikti dviems dalyviams: pinigų savininkams ir tiems, kurie stokoja pinigų ir nori jų nusipirkti. Paprastai verslo įmonės atstovauja pinigų stokojančiai pusei, o gyventojai, norintys savo santaupas investuoti, – antrajai pusei. Dažnai šias pinigų turėtojų ir jų pirkėjų grupes rinkoje suveda draugėn finansiniai tarpininkai: bankai, investicijų kompanijos ir kitokios įstaigos. Taigi finansų rinkos, kurios susideda iš įvairių tarpininkų, gali žymiai greičiau „perpumpuoti“ pinigus iš juos sutaupiusių, tiems, kam jų trūksta.

Pinigų skolininkai – pirkėjai turi tikslą padidinti savo pelną įsigydami papildomai turto. Turto įsigijimo finansavimui rekalingi pinigai. Skolininkai nori, kad jų laikinai laisvi pinigai taip pat sugrįžtų su atlyginimu. Finansų rinkos ir sudaro galimybes pinigams transformuoti greičiausiai ir efektyviai. Pinigai iš skolintojų gali patekti pas skolininkus tiesioginiu ir netiesioginiu būdu. Tiesioginio būdo pavyzdys – akcinių bendrovių akcijos arba obligacijos yra parduodamos tiesiai investoriams.

Tačiau jų santykiose gali atsirasti ir tarpininkas, atnešdamas naudą abiem pusėm.

Finansų rinkos – tai vieta, kur prekiaujama finansiniu turtu. Finansų rinkų tikslas – efektyviai paskirstyti santaupas pinigų naudotojams. Rinkos sudaro galimybę įsigyti ir investuoti pinigus, skatina nuosavybės finansavimą. Rinkoje pasireiškia rinkos kainos. Finansų rinkos apima:

– pinigų rinkas,

– nuosavybės rinkas.

Pinugų rinka – tai trumpalaikių (iki vienerių metų) vyriausybi-nių ir korporacijų skolų vertybinių popierių rinka, o taip pat finansinių investicijų rinkos. Pinigams, kaip investicijoms, turi būti būdingas greitas jjų grąžinimas, didelis jų saugumo laipsnis, likvidumas bei pelningumas. Pasaulio pinigų rinkose prekiau-jama: valstybės iždo vertybiniais popieriais, depozitais, komerciniais popieriais.

Nuosavybės rinkos – tai ilgalaikių finansinių investicijų rinkos. Jos dar yra vadinamos ir kapitalo rinkomis. Šiose rinkose yra skolinami pinigai ilgam laikui, už investuotus pinigus perkamas ilgalaikis turtas – fabrikai, įrenginiai. Pasauli-nėse nuosavybės rinkose yra prekiaujama: obligacijomis, privilegijuotomis ir paprastosiomis akcijomis, konvertuojamai-siais verybiniais popieriais.

Visos finansų rinkos taip pat yra dar skirstomos į pirmines ir antrines. Pirminės – tai naujai iišliaistų į apyvartą vertybinių popierių rinkos. Todėl pirminių rinkų dalyviais dažniausiai būna akcinės bendrovės, norinčios išleisti į apyvartą vertybinių popierių, taip pat ir investoriai, pasiruošę pirkti naujus vertybinius popierius.

Antrinė rinka – tai vertybinių popierių prekyba tik tarp inves-

torių. Vieną ssykį pardavusi pardavusi savo išleistus vertybinius popierius akcinė bendrovė paprastai nedalyvauja tolesnėje jų apyvartoje, išskyrus atvejus, kai sąmoningai superka juos turėdama specifinius tikslus. Šiaip, antrinė rinka yra reikalinga, jeigu investorius nori greitai ir be didelių kaštų parduoti arba nusipirkti finansinį turtą.

2. Finansinės ataskaitos ir jų turinys

2.1 Sąskaitų balansų lentekė

Sąskaitų balansai – tai įmonės finansinis vaizdas tam tikru jos veklos momentu (paprastai paskutinę finansinių metų dieną). Sąskaitų balansų lentelė yra parengiama pagal klasinkinę apskaitos lygbę:

Turtas = Skolos(skolintojų nuosavybė) + Savininkų nuosavybė.

Kairėje lygybės pusėje yra išvardijamas visas turtas – kaip buvo panaudoti savininkų pinigai. Dešinė pusė parodo, iš ko buvo gauti pinigai, kas yra jų savininkai.

Turtą sudaro įmonei priklausančios prekės, gamybinės atsargos, nekilnojamas turtas ir įmonės teisė gauti tturto (pirkėjų, klientų įsiskolinimas). Skolintojų nuosavybė – tai skolos, kurias ši įmonė privalės sumokėti ateityje. Tai jos finansinis įsiparei-gojimas, garantuojamas turtu. Iš pateiktos formulės matyti, kad skolintojams suteikta pirminė teisė į akcinės bendrovės turtą. Turto savininkams pagal įstatymus gali atitekti tik korporacijos turtas, likęs grąžinus skolas. Jeigu kreditorių interesų nesaugos valstybe, tada skolinti pinigus bus didelė rizika, o tai ekonomikos vystymosi stabdys.

Turtas įsigijamas tam, kad, jį naudojant, ateityje būtų uždirbtas pelnas. Turtas gali būti įvairių formų – materialus (pastatai, žžemė, įrenginiai, prekės) ir nematerialus (juridinė teisė), ilgalaikis ir trumpalaikis. Balanse turtas taip ir grupuoja-mas. Tik tos vertybės gali būti vadinamos įmonės turtu, kurios turi vertę.

Trumpalaikis turtas. Juo paprastai yra laikomi pinigai, jų ekvivalentai ir toks turtas, kuris artimiausiu metu gali būti paverstas pinigais. Pinigai – tai lengviausiai suvokiamas turtas. Tačiau įmonėje pinigais yra laikomi ne tik pinigai kasoje, bet ir banko čekiai, piniginės perlaidos ir kitokie analogiški atsiskai-tomieji dokumentai. Tai irgi pinigai, nes bankas juos pripažįsta ir jais remdamasis daro įrašus indėlininkų sąskaitose.

Pirkėjų įsiskolinimas. Komercinių įmonių turto sudėtyje yra pirkėjų įsiskolinimas už prekes arba neprekinis (nekomer-cinis) įsiskolinimas. Tai pinigai, kurių dar negavo įmonė iš savo klientų už jiems pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas. Tai reiškia, kad yra paskesnis apmokėjimas už prekes ir paslaugas. Pirkėjams paprastai nustatomas 30, 60 arba 90 dienų apmokėjimo terminas. Pirkėjų įsiskolinimą gali sudaryti ir tokios skolos, už kurias yra mokamos palūkanos. Pinigai privalo uždirbti pajamas kasdien, nes laikomasi principo – šiandien gauti pinigus yra naudingiau negu rytoj, o šiandien padaryti išlaidas yra naudingiau negu rytoj.

Gamybinės atsargos prekes ir paslaugas gaminančiose įmonėse paprastai sudaro nemažą turto dali. Tai žaliavos ir medžiagos, pusgaminiai ir gatavi gaminiai, tinkami parduoti. Gamybinių atsargų apskaičiavimas ir įkainojimas yyra labai svarbus ir atsakingas darbas. Juk visos įsigytos materialinės vertybės arba sunaudojamos per ataskaitinį laikotarpį pajamoms uždirbti ir virsta išlaidomis, arba įrašomos į balansą kaip dar ne-

sunaudotas turtas. Gamybinių atsargų sudėtis priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Prekybinėse įmonėse didžiausią gamybinių atsargų dali sudaro prekės. Prekes gaminančiose įmonėse gamybinių atsargų sudėtyje dažniausiai apskaitomi gatavi arba pusiau pagaminti gaminiai, medžiagų atsargos.

Ilgalaikis turtas. Ilgalaiki turtą galima sugrupuoti į gamybi-nes priemones, finansines investicijas ir nematerialųjį turtą. Gamybines priemones sudaro nekilnojamas turtas: žemė, pastatai, mašinos ir įrenginiai, transporto priemonės, baldai ir vidaus įranga, gamtos ištekliai ir nematerialusis turtas (paentai), naudojamas įmonės veiklai.

Nuo gamybinių priemonių panaudojimo efektyvumo labiau-sisiai priklauso ir įmonės finansiniai rezultatai. Sąskaitų balansų lentelėje gamybinės priemonės yra ikainojamos įsigijimo kaš-tais: prie pirkimo kainos pridėdamos montavimo ir kitokios įsigijimo išlaidos. Kartu balanse įrašoma ir iki balanso rengimo dienos susikaupusi nusidėvėjimo suma. Ta ilgalaikio turto dalis, kuri virs išlaidomis, vadinama nusidėvėjimu (įrenginių,pastatų), išsekimu, ...


Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 2140 žodžiai iš 4280 žodžių.

Kiti mokslo darbai

DEMENTIA

AŠ- Katrina, – moteris gyvenanti su savo dukra sename Anglijos mieste. Aš – Katrina, – moteris, atradusi šią šalį kaip ramybės uostą po antro pasaulinio karo, nuniokojusio Eurpą ir sudaužiusio likimus tūkstančiams nekaltų ...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Egzaminų autoriai 2

Henrikas Radauskas Henrikas Radauskas – lietuviško eilėraščio meistras. Jo eilėraštis – sudėtingos struktūros, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Eilėraščio struktūra siejasi su mitais, kultūros, meno vaizdais. Meta...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
Jonas Jablonskis

Vaikystė. gimė 1860m. gruodžio 30d. Kubilėlių kaime, netoli Kudirkos Naumiesčio. Jo tėvai Juozas ir Agnieška (prieš ištekėdama – Šipailiūtė) turėjo 40 margų ūkį. Sodyba buvo labai gražioje vietoje: gal nė už varsnos r...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
Neoromantizmas. Salomeėja Nėris

Terminas ,,neoromantizmas” lietuvių literatūros tyrinėtojų vartojamas apibūdinti dviem reiškiniams – XX amžiaus pradžios literatūrai, visų pirma prozai (Vaižganto, Vinco Krėvės, Šatrijos Raganos, Sofijos Čiurlionienės-Kym...

4 atsiliepimų
Parsisiųsti
M.K.Čiurlionis

„Kiekviena siela turi akį, kuri žiūri vidun, nukreipta į nematomąją naktį. Visos meno šakos yra sąlygotos to antrojo regėjimo patirties. Muzika prabyla kalba, kupina simbolių, kurių kiekvienas žodis grįžta iš gelmių šimta...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti