FEMINIZMO FILOSOFIJOS ANALIZĖ
Pastaruoju metu pasaulis ne kartą keitėsi, sukurdamas vis naujas taisykles, moralės normas ir prioritetus, kurie sukėlė didžiulį pasaulio feminisčių dėmesį.
Dėl tų nuolatinių pokyčių feministės intensyviai tyrė pasaulio politiką bei pasaulyje vykusius globalizacijos procesus, analizuodamos skirtumus, lyginant skirtingų lyčių teises ir pareigas visuomenėje. Šių moterų domėjimasis paskatino feminizacijos procesų atsiradimą pasaulyje. Vykstanti globalizacija iškėlė tokią problemą kaip darbo jėgos feminizavimu, kai dauguma darbuotojų buvo perkeliami į “laikinuosius darbus”, kurie anksčiau buvo laikomi “moteriškais darbais” bei užkrovė dar vieną problemą moterims formaliosios ir neformaliosios ekonomikos srityse.
Kai atsiradęs ekonominis neoliberalizmas paskatino naujus rinkos procesus, netgi socialdemokratinių ir socialistinių valstybių viešajame sektoriuje atsirado “susitraukimo” pojūtis, kuris pasireiškė moterų užimtumo socialinėje srityje mažinimu ir ribojimu, bei tokių socialinių paslaugų kaip sveikatos priežiūra ar netgi švietimas, mažinimu ir ribojimu. Dėl šių pokyčių ir moterų diskriminavimo, atsirado moterų migracija, kai jos dėl prarasto darbo ir pajamų turėjo migruoti ir palikti namus.
Kalbant apie feminizavimo sampratą, galima paminėti, kad tai reiškia daug daugiau, nei moterų pasiekimai ir laimėjimai tam tikroje srityje. Kaip kalba Moghadam (2005), darbo feminizmo sąvoka reiškia moterų skaičiaus augimą darbo rinkoje, pablogėjant darbo sąlygoms, kai atsiranda laikinas darbas, reikalaujantis daugiau lankstumo, pastebimas mažėjantis darbo užmokestis bei atsiranda darbuotoją žeminanti padėtis.
Analizuojant migracijos feminizavimą, galima sakyti, kad jis apima ne tik transnacionalinį moterų judėjimą, bet ir tai, kad šios moterys jaučiasi nesaugiai, netekusios politinių ir socialinių teisių, fizinio ir socialinio saugumo bet kurioje srityje. Kai kurių mokslininkų nuomone, užsienio darbininkai kartu su savo šeimomis yra tarsi “pilietybės feminizmo” pavyzdys, kuris parodo nepilnos pilietybės tipą, kai žmogus turi prievolę mokėti valstybinius mokesčius, tačiau neturi jokios politinės teisės balsuoti, yra suvaržytos laisvės, susijusios su asmens ar šeimos judėjimu, darbo sąlygomis ir kokybe, santuoka ir šeimos kūrimu (Parrenas 2001, 2001; Rodriguez 2002; Barker 2003).
Feminizmas vis dar yra gana neaiški sąvoka, sukelianti daug prieštaravimų. Moterys laikomos kaip pilnavertės visuomenė...
1. Filosofijos pradžia ir mitas Apibrėžimas: • Mitas (gr. mythos – šneka, žodis, pasakojimas, padavimas): 1. sakmė, perteikianti sen. tautų religines pažiūras apie pasaulio ir gamtos reiškinių kilmę, dievus, legendinius herojus; 2. prasimanymas. • Logosas (gr. lo...
· Absurdas yra vienas iš svarbiausių temų filosofijoje. Šis terminas dažnai yra susijęs su egzistencializmu. Egzistencializmas gali būti vadinamas žmogaus egzistencijos būtis, buvimas, jos prasmės ir galimybių apmąstymui. Jis būdingas dar antikos filosofams, tačiau pats terminas n...
·. Įvadas. Darbo tikslas: • Įvardinti kas yra dorovė, jos esmę ir kokią problemą kelia dorovinės vertybės žmogaus gyvenime. • Įvardinti filosofų mintis dorovės klausimu ir jas palyginti. Dorovė. Kas tai? • Dorovė (moralė) – žmonių elgesį reguliuojan...
· §Trečiasis seminaras MAKIAVELIS „VALDOVAS“ Nr. eA-73-822/2021 Kilnūs tikslai pateisina bet kokias priemones. Žmonės geidžiantys įgyti valdovo palankumą, stengiasi jam įsiteikti tuo, ką turi brangiausia arba tuo, ką, jų manymu, šis labiausiai mėgsta. • Koki...
·FEMINIZMO FILOSOFIJOS ANALIZĖ Pastaruoju metu pasaulis ne kartą keitėsi, sukurdamas vis naujas taisykles, moralės normas ir prioritetus, kurie sukėlė didžiulį pasaulio feminisčių dėmesį. Dėl tų nuolatinių pokyčių feministės intensyviai tyrė pasaulio politiką bei pasaulyje...
·ĮVADAS Šiame trumpame referate, noriu pakalbėti apie tobulą visuomenę, tikliau kaip ji yra kuriama ir iš ko susideda. Rašydama šį darbą pagrinde rėmiausi John Stuart Mill kūriniu ,,Apie laisvę“. Žinoma paskaičiau tik ištrauką šio kūrinio. Tačiau, kalbėti apie tobul...
·Alain Badiou Alain Badiou (1937 m. sausio 17d.) Prancūzų filosofas, Europos aukštųjų mokyklų (EGS) filosofijos profesorius, Paryžiaus VIII universiteto Filosofijos fakulteto įkūrėjas kartu su Gillesu Deleuzeu, Micheliu Foucault ir Jeanu-Francois Lyotardu. Marksizmo atstovas. Biogr...
·