Europos sajunga

Turinys

1. Įvadas ……………………..2 psl ;

1.1 Europos Sąjunga : kilmė ir etapai …………….3 psl ;

1.2 Europizmo idėjos raida iki 20 a. ……………4 psl ;

1.3 Europos Bendrijos susikūrimas …………….7 psl ;

1.4 Mastrichto sutartis ………………….8 psl ;

2. ES , jos sudėtis ………………….9 psl ;

3. ES kaip tarptautinė organizacija …………….11 psl ;

4. ES kaip federacija ………………….13 psl ;

5. ES kaip konfederacija ………………..14 psl ;

6. ES kas tai . Išvados …………………15 psl

7. Literatūra ……………………

ĮVADAS

Bėgant metams tokia sąvoka kaip “Europa” buvo objektas mokslinių ir politinių ginčų , kurie tebesitęsia iki šių ddienų . Sąvoka “Europa” žymi geografinį , istorinį , kultūrinį , bei politinį vientisumą , bendrumą . Net ligi šiolei mūsų pasaulyje yra paplitusi legenda apie Eeropą ir jos atsiradimą . Europa buvo turtingo finikiečių miesto Sidono karaliaus Agenoro duktė . Dzeusas susižavėjo Europa ir nutarė ją pagrobti . Jis pasivertė grąžuoliu baltu jaučiu , įsiviliojo ją į jūrą ,užsimetė ją ant nugaros ir atplaukė į kretos salą . Šis siužetas ir yra vadinamas Europos pagrobimu .

Senovės Graikijoje žžodis Europa reiškė plačiaakę ir plačiabalsę-taigi plačiai žiūrinčią , plačiai teisybę ir neteisybę matančią ir garsiai kalbančią . Apie Europos žemyną kaip geografinę sritį rašė tokie žmonės kaip Heziodas ir Miletietis , Herodotas ir Tukididas , Aristotelis ir Izokratas ,Polibijus iir Ptolomėjus .Graikų filosofas Diogenas pirmasis pavartojo terminą “kosmopolitas” – pasaulio pilietis – priešingą miesto valstybės piliečio sąvokai . Pagal šį filosofą pasaulio pilietis visų pirma buvo Europos pilietis . Dauguma graikų ir romėnų filosofųbuvo tos pačios nuomonės nurodant geografines Europos ribas – Rytuose tarp Azovo jūros ir dono upės , Vakaruose tarp Iberijos ir Atlanto vandenyno . Didžioji Britanija buvo laikoma sala esančia Europoje . Antikinėje epochoje Europa dažniausiai buvo įsivaizduojama kaip teritorija kuri randasi prie viduržemio jūros . Ši sritis ir buvo laikoma Europos branduoliu . Europos geografinė padėtis buvo svarbus faktorius kuris padėjo susiformuoti kultūriniam – istoriniam , politiniam ir ekonominiam bendrumui . Antikinės epochos Europa turėjo įtakos Europizmo idėjos formavimuisi ir vieningos Europos sampratai . Taip bbuvo padarytas milžiniškas žingsnis kuris padėjo žmogui suvokti jį supantį pasaulį . Antikinė Europa paliko savo palikuonims ir kai kuriuos politinio gyvenimo principus . Be to , ten aptinkamos partikuliarizmo ir universalizmo idėjos , kurios reiškėsi Europos istorinės raidos etapuose . Įvairių europinių koncepcijų ir projektų tyrinėtojai savo darbuose dažnai mini amfiktionus – genčių ir polių sąjungas (Achėjiečių sąjunga) .

Viduramžiais europizmo idėjos vystimąsis buvo susijęs su krikščionybe . Būtent krikščionįų bažnyčia ir buvo pagrindinė varomoji jėga kuri stengėsi suvienyti EEuropą .

Tuo laikotarpiu pasirodę pirmieji traktatai ir buvo plėtojamos universalizmo idėjos . Feodalinėje epochoje tarp pasaulietinės ir bažnytinės valdžios vyko intensyvi ir nuolatinė kova dėl dominavimo Europos žemyne . Bažnyčios vaidmuo viduramžių Europoje buvo nepaprastai didelis. Krikščionybė tapo Senojo kontinento dvasinio bendrumo pagrindu ,todėl dauguma filosofų ir politikų kalbėjo apie vieningą krikščioniškąją Europą . Vykstant kryžiaus žygiams bažnyčia prisidengdavo po krikščionybės skleidimo vėliava , taip siekdama užkariauti artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką . Jau netgi 14 – ame amžiuje pasirodė pirmieji klausimai ir projektai kurie buvo skirti politinei integracijai . Bet to meto projektuose ir publikacijose dar negalima pastebėti aiškesnių integracijos sąvokos aiškinimų ir teorijų . Tai būdavo daugiausia valstybių sąjungų ar jų susivienijimų steigimo projektai kurie neanalizavo kada ir kaip prasideda integracija ir kaip ji įvyksta .

Tarp pirmūjų sudaromų projektų būtina paminėti Prancūzijos karaliaus prokurorą P.Diubua (14a.). Jis pateikė projektą vietoj pasaulinės valstybės (Romos imperijos) sukurti Europos kraštų sąjungą . Tai turėjo būti savotiška Europos federacija , turinti bendras institucijas ir kelianti svarbiausią tikslą išsaugoti taiką kontinente . Praėjus dar 100 metų ,1462-aisiais , Čekijos karalius Jiržy Podiebradas paskelbė “Taikios Europos konfederacijos” projektą . Kai kurių tyrinėtojų nuomone šis projektas laikomas pirmąja politine Europos iniciatyva . JJis siekė suvienyti visas krikščioniškas Europos jėgas kovai prieš turkus . Šiame projekte taikos Europoje įtvirtinimas buvo tiesiogiai siejamas su Europos valstybių ir tautų susivienijimu į naują salygą bei reikalingų tam tikslui institucijų sukūrimu . Skirtingai nuo P.Diubua projekto šiame buvo siūloma , kad bendrus europiečių ir krikščionių reikalus imtųsi tvarkyti ne kuri nors stipriausia valstybė , o kad tame procese dalyvautų visos šalys lygiais pagrindais . Bet nepaisant visų šių pastangų vienyti Europos kraštus , pati didžiausia to laikotarpio problema buvo ne tarpvalstybiniai santykiai ir pati integracija , o suverenios valstybės formavimosi ir stiprėjimo problema . 19-a. Europa buvo vienijama po Jungtinių Europos Valstijų šūkiu , kuris iš karto tapo aštrios politinės ir idėjinės kovos tarp valstybių objektu . Šį lozungą labai dažnai naudodavo savo tikslams įvairios to laikotarpio pacifistinės organizacijos . Prasidėjęs pacifistinis judėjimas ypač pasireiškė taikos kongresuose . Pirmasis taikos kongresas buvo sušauktas Londone 1843 m. Žymiausi to laikotarpio pacifistiniai veikėjai buvo Madzinis , D.Garibaldis , V.Hugo , L.Blanas . Sąvoką “Jungtinės Europos Valstijos” pirmasis panaudojo žymus italų respublikos istorikas ir ekonomistas Karlas Kataneo . Giliu jų įsitikinimu , Europos vienybei reikia 4 padrindinių simbolių:

1. valdžios vienybės (imperatoriaus);

2. vieningų įstatymų (Romos teisės);

3. vieno tikėjimo (krikščionybės);

4. vienos kalbos (lotynų).

Nepaisant jų didelio ddarbo jų veikla neturėjo realaus pagrindo . Vieningos Europos idėjos daug kas tada nesuprato ir ji buvo atmesta . Europoje neišnyko ir kariniai konfliktai . Europos susivienijimo idėja vėl suvešėjo po Pirmojo pasaulinio karo . Ją propagavo austrų grafas R.Kudenhove , parašęs knygą “Kova už viską apimančią Europą” , kuri buvo išleista dideliu tiražu . Knygos autorius teigė , jog muitų tarifais suskaidyta Europa nepajėgi konkuruoti , pavyzdžiui su JAV ir tik vidinė rinka gali garantuoti jai sėkmingą pramonės ir žemės ūkio vystimąsi . Tačiau jis buvo ne vienintelis būsimos Europos ekonominės sąjungos pranašas . 1926m. spalio mėn.Vienoje posėdžiavo pirmasis Pan (apimantis viską , visuma) Europos kongresas . Jame dalyvavę delegatai iš 24 šalių įkūrė įtakingą sąjungą , propaguojančią Europos susivienijimo idėjas . Naujoji organizacija žurnalą “Pan Europa” leido keliomis kalbomis . 1927 metais šios sąjungos garbės pirmininku buvo išrinktas Nobelio premijos laureatas , Prancūzijos užsienio reikalų ministras A.Brianas . Vokietijoje tam aktyviai pritarė šios valstybės užsienio reikalų ministras O.Štrazemanas . Jų iniciatyva Europos valstybių vyriausybėms buvo išsiuntinėtas mamorandumas kuriame buvo siųloma sudaryti Europos federacinę sąjungą . 1929 metais šios sąjungos planus svarstė Tautų sąjunga . Buvo sudarytos net kelios komisijos planams įgyvendinti . Europos susivienijimo idėjai pritarė ir kiti

to meto žymūs veikėjai :L.Bliumas ir Ė.Erio (Prancūzija) , L.Emeri ir V.Čerčilis (Anglija). Ją rėmė Prancūzijos bei Vokietijos pramonininkai ir finansininkai , tačiau nepavyko įgyvendinti net minimalių Europos susivienijimo planų . Tam dirva nebuvo pakankamai paruosta ,trukdė politinė situacija . A.Brianas 1932 metais rašė: “Bijau kad kurdami Pan Europą mes netekome politinės iniciatyvos ir Europos sąjungą dabar kuria Vokietijos armija”. Netrukus sekė 2-asis pasaulinis karas .

Baigiantis 2-ąjam pasualiniam karui , kai Vokietijos karinė galia silpo ir buvo palaužta ,, Europoje vėl atgijo judėjimas už valstybių susivienijimą .Valstybių vadovai susimąatė kaip išsaugoti tauką , gilinti politinę ir ūkinę integraciją .Judėjimą už susivienijimą sugojo daugybė įvairiausių motyvų iš kurių svarbiausi buvo:

1. poreikis sparčiau plėtoti pokario ekonomiką;

2. prekybos Europoje liberalizavimas;

3. naujo ginkluoto konflikto baimė;

4. efektyvios atsvaros rytų blokui sukūrimas;

5. būtinumas gražinti Europai prarastą jos ekonominį ir politinį statusą tarptautinėje bedrijoje .

Europos susivienijimo idėja turėjo šalininkų tiek tarp kairiūjų , tiek tarp dešiniūjų . Ir vieni , ir kiti buvo įsitikinę , kad po dviejų Europos ppilietinių karų žemyną galima atstatyti tik bendromis jėgomis . Galingosios Europos valstybės be jas skiriančių nesutarimų turėjo daug daugiau bendrų interesų ir siekių . Vis tvirtesnis buvo įsitikinimas kad šiolaikiniame pasulyje , ypač ekonomikos ir prekybos srityse , maža nacionalinė vvalstybė kaip nepriklausomas vienetas jau nėra gyvybinga . 20a. pradžioje visos valstybės savo rinkas gynė muitais , nes vidinės rinkos sugebėdavo užtikrinti pakankamą ekonominį augimą . Po Antrojo pasaulinio karo išryškėjo naujos tendencijos . Buvo prieita prie išvados , kad , norint užtikrinti socialinę-ekonominę pažangą reikia pradėti kurti tarpnacionalines rinkas .

1946 m. Ciuriche Didžiosios Britanijos Premjerministras V.Čerčilis pareiškė , jog būtina nauja iniciatyva , kuri padėtų Europos žemynui užimti deramą vietą kituose junginiuose . Jo nuomone to meto Europa buvo tik žaisliukas išorės jėgų rankose . Susivienijusi ji galėtų įveikti vidaus sunkumus ir vėl tapti jėga pasaulyje . V.Čerčilis savo kalboje pakvietė sukurti Jungtines Europos Valstijas .

Atsirado nemažai tarptautinių oranizacijų kurios integracijos idėją realiai bandė įgyvendinti per 11948 m. įkurtą Beneliukso šalių uniją (muito) , kurios pagrindu buvo panailinti muitai ir vykdoma bendra jų politika .Tam kad būtų užkirstas kelias naujam karui buvo numatyta įkurti sąjungą , kurios dėka būtų kontroliuojama pagrindinė ginklavimosi industrija.Prancūzijos politika Ž.monė pasiūlo įsteigti bendrą Prancūzijos bei Vokietijos anglių bei plieno gamybos susivienijimą .Tai buvo pagrindas kurtis Europos bendrijai.

Praėjus dviem metams po V.Čerčilio kalbos Ciuriche , 1948 m. gegužės mėnesį , Hagoje susirinko Europos judėjimo kongresas , kuriame dalyvavo daugiau nei 700 ppolitinių grupuočių atstovų iš 15 šalių . Jame buvo suformuotas centrinis Europos susivienijimo komitetas , kurio garb4s pirmininkais buvo paskirti tokie politiniai veikėjai kaip : V.Čerčilis , P.A.Spaakas , A.de Gasperi ir kiti . Europos kongreso dalyviai , iniciavo Europos tarybos , tarptautinio Europos judėjimo bei būsimosios Europos sąjungos įkūrimą .

Pokario laikotarpiu integracija buvo plėtojama trijose srityse:

1. gynybinėje ;

2. politinėje ;

3. ekonominėje .

Gynybinės srities tikslas buvo taikos Europoje iišsaugojimas .Ekonominės srities tikslas- skatinti ekonominį bendradarbiavimą , politinės srities tikslas – sukurti laisvą ir demokratinę Europą tokiomis priemonėmis kaip Europos žmogaus teisių konvencija . Didžiausią įtaką politinei integracijai turėjo 1949 m. įkurta Europos Taryba kuriai priklausė 10 Europos valstybių . Antrasis pasaulinis karas įtikino valstybių vadovus , kad reikia kurti laisvą ir vieningą Europą kur būtų gerbiami visų interesai .Valstybė kuri norėjo tapti Europos Tarybos nare turėjo pasižadėti laikytis demokratijos , žmogaus teisių ir įstatymų viršenybės principų . Šios vertybės turėjo atsispindėti neprklausomų valstybių konstitucijose ir tapti pagrindiniais teisingos visuomenės principais . Tačiau neimanoma šiais principais ir vertybėm vadovautis paraidžiui ,netgi ir dabar kyla daug dilemų ir nesutarimų . Siekdama šias vertybes apginti Europos Taryba sudarė Europos Žmogaus teisių konvenciją . Ši konvencija ne tik skelbia teises ir laisves visiems , kurie ggyvena valstybėse narėse , bet ir garantuoja , kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ir Europos Žmpgaus Teisių komisija (EŽTK) prižiurės , kaip šių teisių bei laisvių yra laikomasi .Vėliau Europos Taryba žmogaus teisių konvenciją papildė kitais dokumentais:

1. Europos socialine chartija ;

2. Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų , nežmonišką ar žeminantį elgesį ir bausmes .

Šuio metu Europos Tarybai priklauso 40 valstybių .Tarybos būstinė randasi Strasbūre .

Naujo ginkluoto konflikto baimė ir efektyvios atsvaros rytų blokui sukūrimas vertė Europos valstybes pradėti bendradarbiauti gynybos srityje . 1949 m. JAV ir Kanada kartu su kai kuriomis Europos valstybėmis įkūrė NATO organizaciją . Dar po kelių metų buvo įkurta jau grynai Europietiška gynybos organizacija – Vakarų Europos Sąjunga . Tačiau vis dėlto didžiausias dėmesys buvo skiriamas Europos ekonominiam bendradarbiavimui . Europos valstybės netgi buvo skatinamos JAV iniciatyva . Tai buvo JAV sekretorius G.Maršalas (Maršalo planas) .Tai buvo keturių metų planas teikti paramą Europos valstybėms , o tuo pat metu ir išvaduoti JAV nuo pastovios ekonominės pagalbos Europai tiekimo naštos . Maršalo planą rengė prezidento H.Trumeno ekonomikos patarėjų taryba . Pagal šio plano apskaičiavimus , Vakerų Europai atstatyti pirmaisiais finansiniais metais buvo siūloma skirti penkis milijardus dolerių ,o iš viso per keturis paramos metus nnet iki 17 milijardų JAV dolerių . Maršalas leido suprasti kad tokia parama galima ir Rusijai , bet Stalinas nedvejodamas to plano atsisakė . Maršalo planui įgyvendinti buvo sukurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (OEEC – organization for European Economic Cooperation ) .

Ją sudarė 16 Europos valstybių .

Europos Bendrija (1950-1986 m.)

Dabartinė Europos Sąjunga buvo kuriama tam tikrais etapais , kurių metu valstybės narės pasirašydavo tam tikras sutartis , kurios šiandien sudaro pirminę bendrijos teisę ir kartu su kitais teisiniais aktais sudaro ir reguliuoja valstybių narių tarpusavio santykius , įpareigoja valstybes nares gerbti šios santykius . Antrinė bendrijos teisė tai būtų Europos Bendrijos institucijų dokumentai : (potvarkiai , direktyvos ) .

Pagrindą susikurti Europos Bendrijai davė du Prancūzai – J.Monė ir R.Šumanas . Abu jie buvo karšti vieningos Europos šalininkai . 1950 m. gegužės mėn. Buvo paskelbta vadinamoji Šumano deklaracija , kurioje buvo išdėstytos vieningos Europos kūrimosi sąlygos ir tikslai .Pagrindinė sąlyga buvo Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymas , nes tik esnt taikai tarp didžiūjų Europos valstybių yra galima politinė ir ekonominė visos Europos sąjunga . Vokiečiai sutiko su šio pasiūlymu . Prie šios deklaracijos prisijungė Italija , Belgija , Olandija bei Liuksemburgas . 1951 m. šios šešios valstybės pasirašė

Paryžiaus sutartį , kuri įkūrė pirmąją vieningos Europos pakopą – Europos anglies ir plieno bendriją (ECSC-European Cooland Steel Comunity) .

1956 m. šių valstybių pastangomis buvo pasirašyta Romos sutartis ir įkurta Europos atominė bendrija .

EB bruožai :

1. EB kūrėsi ...