Referatas Eksportas: TARPTAUTINIO VERSLO IR EKSPORTO SAMPRATA

9.8 (4 atsiliepimai)

Apimtis
2764 žodžiai (-ių)
Kategorija
Rinkodara

Rašto darbas
Rašto darbas
Rašto darbas
Svarbu! Žemiau pateiktos nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visos kokybės darbą spustelkite parsisiųsti.


Eksportas: TARPTAUTINIO VERSLO IR EKSPORTO SAMPRATA

1. TARPTAUTINIO VERSLO IR EKSPORTO SAMPRATA

Kiekviena šalis ir jos ūkio subjektai yra suinteresuoti, kad šalies ekonomika būtų kuo labiau išvystyta ir subalansuota. Svarbią šalies ekonomikos struktūros dalį sudaro jos ūkio tarptautiniai ekonominiai ryšiai.

Ūkio subjektai, veikiantys rinkos sąlygomis, siekia išlaikyti ir plėsti savo verslą, neapsiribodami veikla tik savo nacionalinėje rinkoje bet ieškodami būdų plėsti verslą užsienio rinkose.

Pasinaudojimo tarptautiniais ekonominiais ryšiais galimybės priklauso nuo šalyje įgyvendinamo ekonomikos politikos tipo. Galimi du kraštutinumai: uždara (autarkinė) ir atvira ekonomika.

Eksportas priklauso nuo šalies eekonomikos tipo:

1) Uždara (autarkinė). Autarkija – valstybės ekonomikos politika, siekiant savo ekonomikos poreikius patenkinti be tarptautinių ekonominių operacijų, vystant uždaro tipo ekonomiką. (ekonomika, kurioje siekiama visus šalies poreikius patenkinti be importo, eksporto operacijų)

Pilnai autarkinėje ekonomikoje jokia BVP dalis nėra eksportuojama ir niekas neimportuojama. (patenkinti gamintojai)

2) Atvira ekonomika. Atvira ekonomika – tai ekonomika, kuri labai priklauso nuo tarptautinių ekonominių ryšių; eksportas ir importas yra didelis, palyginus su tos ekonomikos nacionalinių pajamų dydžiu.

Tai yra teoretinis ekonomikos modelis, kuriame vvisas BVP yra eksportuojamas ir vietinė paklausa patenkinama tik per importą.

Santykis realioje ekonomikoje visada svyruoja tarp šių dviejų kraštutinumų, santykiu, kuris efektyviai optimizuoja nacionalinę ekonomiką.

Nors teoriškai yra galima autarkinė valstybės ekonominė politika, vedanti prie autarkinės (uždaros) ekonomikos sukūrimo, siekiant ssavo poreikius patenkinti be eksporto-importo operacijų, tačiau tai daugiau teorinis, o ne praktinis klausimas, ypač dabartiniu spartaus tarptautinių ekonominių ryšių plėtimo metu.

Bet kurios valstybės vystymasis priklauso ne tik nuo jos pačios vykdomos vidaus ekonominės politikos, bet ir nuo kitų valstybių vykdomos ekonominės politikos. Tarptautiniai ekonominiai santykiai ypač dideliais tempais ėmė vystytis po antro pasaulinio karo.

Bendradarbiavimas tarptautinio verslo srityje šiandien smarkiai plečiasi tiek globaliniu, tiek regioniniu mastu. Jis visapusiškai paveikia šalių ekonomiką, politiką, technologijas, kultūrą ir socialinį gyvenimą.

Tarptautinių ekonominių ryšių atsiradimą ir plitimą galima nagrinėti kaip ekonominę šalių integraciją. Tarptautinį verslą galima apibūdinti kaip nacionalinėmis sienomis neapribotą verslą.

Tarptautinių ekonominių ryšių atsiradimą ir plitimą galima nagrinėti kaip ekonominę šalių integraciją. Tarptautinį verslą galima apibūdinti kaip nacionalinėmis sienomis neapribotą verslą. Tarptautiniai eekonominiai ryšiai gali būti vykdomi naudojantis šiomis tarptautinio verslo, susijusio su visa verslo veikla vykdant sandėrius už savo šalies ribų, rūšimis:

Pagrindinės tarptautinio verslo rūšys:

1. Užsienio prekyba (eksportas, importas, reeksportas, atsakomoji prekyba).

Užsienio prekyba – tai prekyba su užsienio partneriais, apimanti prekių ir paslaugų

eksporto ir importo operacijas, įskaitant prekių reeksportą bei importą ir atsakomąją prekybą. Užsienio prekyba gali būti dvišalė ir daugiašalė.

Eksportas, tai šalyje pagamintų, užaugintų ar išgautų, taip pat laikinai iš užsienio

įvežtų ir papildomai apdorotų prekių išvežimas iš jos ekonominės teritorijos, bbei paslaugų tiekimas kitų šalių piliečiams ir ūkio subjektams. Atitinkamos šalies įmonę, vykdančią prekių ir paslaugų pardavimą kitos šalies įmonėms, vadiname eksportuotoju.

Reeksporto objektas yra anksčiau įvežtų iš užsienio (importuotų) ir papildomai neapdorotų prekių eksportas; prekių iš laisvųjų ekonominių zonų ir muitinių sandėlių išvežimas į užsienį. Prie reeksporto operacijų priskinamos ir operacijos, atliekamos prekės neįvežant į savo šalį – iš esmės tokios operacijos nepriskiriamos konkrečios šalies eksportui arba importui, nors ir įtraukiamos į muitų statistiką.

Paprastai prekių eksporto ir importo operacijos atliekamos keičiant prekes į pinigus. Tarptautinėje prekyboje už prekes ir paslaugas atsiskaitoma užsienio valiutomis – kartu su prekėmis ar paslaugomis juda ir pinigų srautai. Pinigai iškeliauja iš importo šalies ir sugrįžta į eksporto šalį.

Atsakomoji prekyba – kai vienos prekės yra keičiamos į kitas prekes, šios operacijos vadinamos natūriniais prekių mainais (barteriu) ir yra paprasčiausia užsienio prekybos atmainos forma. PVZ., esant natūriniams mainams, pirmoji šalis eksportuoja prekes, antroji jas įveža savo prekių eksporto sąskaita. Įmonės ir tarpininkai renkasi šia prekybos formą tais atvejais, kai jos turi mažai užsienio valiutos arba kai šalys, susidūrusios su mokėjimų balanso sunkumais, pritaiko valiutos kontrolės įstatymą.

2. Bendra veikla sutarcių pagrindu (gamybos sutartys, licencijavimo, frančizės sutartys).

3. Užsienio investicijos (tiesioginės ir portfelinės investicijos).

Eksporto subjektai – kas gali eksportuoti &– yra įmonės ir kitokios organizacinės struktūros, užmezgančios komercinius ryšius su užsienio partneriais.

Eksporto objektai – ką galima eksportuoti – materialinės gėrybės ir įvairiausios paslaugos.

Eksportuoti galima: prekės, paslaugas ir produktus. (Produktas = Prekė + Paslauga)

Prekių kategorijos: prekė – tai ką galima numesti ant kojų ir pajusti.

1. žemės ūkio produktai ir žaliavos – molis, smėlis, nafta.

2. užbaigtos prekės – drabužiai.

3. tarptautinio vartojimo prekės

4. įrengimai.

Paslaugų kategorijos: paslauga – nesandėliuojama, neapčiuopiama, negalima numatyti kokybės, ją suteikiant būtinas kontaktas tarp pardavėjo ir gavėjo.

1. suteikiama paslauga – jeigu įmonės atstovai išvyksta į užsienį. (statybininkai)

2. gaunama paslauga – kai užsienio klientai atvyksta į mūsų šalį. (turizmas)

Pagrindiniai skirtumai tarp pardavimo vidaus rinkoje ir užsienio prekybos: > Užsienio prekyba vykdoma už valstybės nacionalinių ribų;

> Naudojamos įvairių šalių valiutos;

> Eksporto ir importo apribojimai;

> Skirtingi reikalavimai produktams;

> Papildomos išlaidos;

> Papildoma rizika;

> Skirtingos verslo sąlygos;

> Skirtinga kalba ir verslo etika;

2. MOKĖJIMŲ BALANSAS

Visi šalies tarptautinio verslo sandėriai pateikiami jos mokėjimų balanse. Mokejimų balansas – šalies visų prekybos ir finansinių sandorių su visomis kitomis pasaulio šalimis per tam tikrą laiką, dažniausiai per metus, apskaičiavimas. M.B. apima visų prekių ir paslaugų pirkimą bei pardavimą, kapitalo judėjimą, vyriausybės transakcijas.

Mokėjimų balanse vertine išraiška atitinkamu laikotarpiu apskaitomi visos ekonominio pobūdžio operacijos tarp atskiros valstybės ir kitų pasaulio šalių, kurias aatlieka gyventojai, įmonės ir vyriausybė. Jis sudaromas dvigubo įrašo principu, kai kiekviena ekonominė operacija įrašoma debete ir kredite.

Kreditas – tai vertybės išvežimas iš šalies mainais už tokios pačios vertės įvežimą į šalį. Tai šalies pajamos užsienio valiuta.

Debetas – vertybės įvežimas į šalį mainais už tam tikros vertybės išvežimą iš šalies. Tai šalies išlaidos užsienio valiuta. PVZ. prekių importas yra debetas ir sąlygoja valiutos išplaukimą iš šalies ar įsiskolinimus užsieniui, o prekių eksportas didina šalies valiutines pajamas bei užsienio įsiskolinimus mūsų šaliai.

Užsienio prekybos požiūriu, eksportas apibūdinamas tik kaip prekių ir paslaugų perkėlimas per nacionalines sienas.

Užsienio prekybos balansas – ta valstybės mokėjimų balanso dalis, kuri apibūdina prekių („matomąjį“) importą ir eksportą. Jis apima gatavą produkciją, pusgaminius, tarpinio vartojimo prekes, žaliavas, kurias galima pamatyti ir užregistruoti, joms „peržengiant“ valstybės sienas. Paprastai siekiama teigiamo prekybos balanso arba bent lygių eksporto ir importo apimčių.

Į „užsienio prekybos balansą“ neįeina paslaugos („nematomosios“) prekės. Suteiktų ir gautų paslaugų vertė atsispindi paslaugų balanse.

Jei apimamas „matomasis“ (t.y. prekių) ir „nematomasis“ (t.y. paslaugų) importas ir eksportas, gaunamas mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balansas. Einamosios sąskaitos balansas yra labai atidžiai stebimas, nes jis nulemia valiutos kurso kitimą. Jeigu jo deficitas gilėja, tai galima laukti valiutos kurso kritimo arba

devalvavimo bei importo apribojimų.

Mokėjimų balansas

I. Einamoji sąskaita

1. Prekės

1.1. Eksportas

1.2. Importas

Viso: Užsienio prekybos balansas

2. Paslaugos

2.1. Kreditas

2.2. Debetas

Viso: Paslaugų balansas

Viso 1+2 Einamosios sąskaitos balansas

II. Kapitalo ir finansinė sąskaita

A. Kapitalo sąskaita

B. Finansinė sąskaita

1. Lietuvos investicijos užsienyje

2. Užsienio investicijos Lietuvoje

2.1 Tiesioginės investicįjos

2.2. Portfelinės investicijos

2.3. Užsienio paskolos Lietuvai

3. Paskolų grąžinimas

4. Kiti finansiniai įsipareigojimai

Viso:Kapitalo ir finansinė sąskaita

Bendras balansas (I+II)

Šalies mokėjimų balansas yra svarbi priemonė vyriausybei/politikams, šalies vidaus ir užsienio ekonominei politikai formuoti, įvertinant vietinės pramonės bendrą konkurencingumą, nustatant valiutos kurso ppolitiką ir tikslus; nustatant palūkanų normų politiką ir tikslus; eilei kitų tikslų. Investitoriams mokėjimų balansas padeda įvertinti investicijų būklę šalyje. Mokėjimų balansas yra vertingas šaltinis palyginant įvairias šalis.

EKSPORTO SVARBA ŠALIES EKONOMIKAI

Daugelis mano, kad pasaulinė rinka yra prieinama tik didelėms tarptautinėms korporacijoms. Tačiau pasaulyje tūkstančiai mažų įmonių, sėkmingi eksportuojančių į daugelį pasaulio valstybių. Tokios sėkmės priežastis yra sėkmingai nustatyti užsienio vartotojų poreikiai ir lūkesčiai. Kainai tapus ne pagrindiniu ir lemiamu veiksniu, sugebėjimas pateikti produktą, tenkantį vartotojų poreikius, lankstumas gamyboje ir aaukštas aptarnavimo lygis leidžia įgauti konkurencinį pranašumą prieš didelius eksportuotojus. Produkto atitikimas poreikiams, specializuojantis siauroje srityje o ne masinėje gamyboje, leidžia rasti savo nišą ir mažai įmonei lanksčiau tenkinti vartotojų poreikius.

Eksporto nauda makro lygyje. Valstybės eksporto apimčių augimas teigiamai paveikia BBVP augimą, mokėjimų ir prekybos balansą, turi įtakos nacionalinės valiutos vertei, fiskalinei (iždo) ir monetarinei politikai, užimtumui, leidžia gauti pajamas užsienio valiuta, reikalingas mokėti už importą ir grąžinti skolas. Augant eksporto apimtims kyla bendras gamybos, pajamų ir vartojimo lygis, o tuo pačiu ir bendra valstybės gerovė.

Eksporto nauda mikro lygyje. Mikro lygio įmonė apibūdinama kaip organizacinė ir technologinė visuma, kuri naudodama įvairaus pobūdžio išteklius gamina tam tikrą produkciją ar teikia paslaugas, skirtas vartotojams. Eksporto galimybės – tai gamybos pajėgumo ir pagaminto produkto galimybių parduoti t.t. užsienio rinkoje palyginimas.

Eksportas gali suteikti įmonėms nemaža privalumų: Jei vietinė rinka yra per daug prisotinta, ieškant realizavimo rinkų užsienio šalyse galima padidinti gamybos apimtis, pajamas ir pelną, dėl masto ekonomijos sumažinti produkcijos vieneto sąnaudas ir kkainas.

Eksportuojanti įmonė pasinaudoja rizikos (išsklaidymo) naudomis, būdama nepriklausoma nuo vienos rinkos, nes paklausos sumažėjimas vienoje rinkoje gali būti kompensuojamas paklausos augimu kitose rinkose. Prekybinė veikla užsienio (ypač vakarų) rinkose, gali suteikti įmonėms galimybę įgyti ir pasinaudoti informacija apie gamybos tendencijų, kokybės, dizaino, įpakavimo, marketingo priemonių ir vartotojų preferencijų pokyčius, tuo padedant sustiprinti įmonių konkurencines pozicijas ir vietinėje rinkoje.

Pažymėtina, kad eksportas yra neatskiriama valstybinės politikos ir valstybės tarptautinių santykių dalis. Kiekviena šalis stengiasi turėti teigiamą užsienio prekybos balansą, kadangi gaunamos iiš užsienio pajamos sudaro papildomas galimybes vystyti gamybines jėgas, geriau tenkinti tiek gamybinius, tiek asmeninius savo šalies gyventojų poreikius. Todėl eksporto didinimas turi labai svarbią reikšmę šalies ekonomikos plėtrai.

3. VERSLO INTERNACIONALIZACIJA

Vienu iš žymiausių pastarųjų dešimtmečių įvykių tapo pasaulinės ekonomikos internacionalizacijos ir globalizavimosi tendencijos, sąlygotos pastovaus ir spartaus tarptautinio verslo augimo. Nors šie du terminai dažnai naudojami pakeičiant vienas kitą, jie nėra sinonimai.

Internacionalizacijai (inter+nation=tarp tautų) toks aplinkos kitimo procesas, kai įm-ė apsisprendžia išeiti į užsienio rinkas, Tada prasideda pakitimai įm-je: produkcijoje ir įm.struktūroje; vis platesnio asortimento pateikimą; operacijų vykdymo metodų ir vadybos filosofinių kitimą.

Todėl internacionalizacijos procese įmonės internacionalizuoja savo funkcijas:

a) gamyba/ pardavimus, Globalizacija

b) gamybos veiksnius (žmogiškąjį kapitalą, technologijas, žinias),

c) struktūrą ir vadovų orientacijas.

Internacionalizacija susijusi su Internacionalizacija

• Užsienio prekybos (eks, imp, reeksp, reimp.) augimas vyksta inter-je, kurią skatino GATAS (taip pat skatino tarptautinį verslą paslaugomis)

• Eksporto vystymosi procesas.

Globalizacija – yra pažangesnė ir sudėtingesnė Internac-jos forma, G-aukščiausia I pakopa, kol nepraėjom visų I-jos pakopų, negalim dirbi globaliai, t.y.iškelti gamybą į įv.šalis.

Globalizacija – tai šalių ekonominė integracija(jungimas), intensyvėjantys tarpusavio rūšiai.

Globalizacijos procesas pasižymi:

a) stipriai išaugusia tarptautinė prekyba,

b) TUI(ties užs investicijos) apimtimis didėja.

Internacionalizacijos sampratos suvokiamos ir nagrinėjamos skirtingais požiūriais:

1. Galutinis rezultatas – įsiskverbti į tarptautines rinkas ir sąmoningai adaptuoti organizaciją, jjos išteklius ir kompetencijas šiam tikslui.

2. Mąstymo būdas – kaip pagal numatytus tikslus pasirinkti ir keisti orientacijas:

a) parochialistinę – įmonė visiškai nenori užsiimti tarptautinio verslo operacijomis. (eksportas mažėja, importas didėja)

b) etnocentrinę – būdinga išsivysčiusių šalių verslininkams. Sutinka internacionalizuotis bet nori, kad veiktų pagal jų sąlygas. (tinka jei turite gerą produktą)

c) policentrinę – kada su kiekvienos šalies verslininkais elgiamės pagal jų kultūrą.

d) geocentrinę – mes pasaulyje nematome jokių skirtumų, žiūrim kaip į bendrą rinką.

3. Procesas (internacionalizacija kaip procesas) – kaip išskirti internacionalizaciją į evoliucinius laipsniškus etapus, tuo palengvinant internacionalizacijos planavimą ir atliekant reikiamo pasiruošimo perėjimui į kitą etapą veiklą.

Internacionalizacijos priežastys išskiriama eilė veiksnių arba jų kombinacijų, skatinančių ar verčiančių verslą internacionalizuotis ir globalizuotis:

I) Rinkos stūmimo ir rinkos traukimo veiksniai:

a) Stūmimo veiksniai – tai veiksniai, kurie apriboja verslo veiklą vietinėje rinkoje ir verčia ją plėstis į užsienio rinkas:-

– vietinės rinkos prisotinimas

– mažėjanti rinka

– ribojantys įstatymai ir vyriausybės politikos nestabilumas

– augančios išlaidos, susijusios su gamyba bei tiekimu, arba susidariusi nepalanki verslo aplinka.

– mažėjantis pelningumas

b) Traukimo veiksniai – tai užsienio rinkos veiksniai palankus plėtrai užsienio rinkose:

– greitai auganti rinka, kuri siūlo patrauklaus pardavimų lygio perspektyvą.

– mažesnės gamybos/tiekimo išlaidos dėl pigesnių vietinių išteklių (pvz. žaliavos, darbo jėga) arba dėl ttinkamesnės aplinkos verslui.

– aukštesnis pelningumo lygis nei kad siūlo rinka, kurioje įmonė veikia tuo metu.

II) Proaktyvus (aktyvus) – reaktyvus (pasyvus) elgesys ir vidinis – išorinis motyvavimas:

vidinis motyvavimas (norim iš įm-ės vidaus inter-is.)

Išorinis motyvavimas (nenorim, bet išorinėje aplinkoje atsirado galimybės inter-is)

Proaktyvus elgesys (aktyvus) norim intern-tis – augimo ir pelno potencialas

– vadovų lūkesčių ir patirtis

– masto ekonomija

– unikalus produktas

– užsienio rinkos galimybės

– eksporto skatinimas

Reaktyvus (pasyvus) elgesys nenorim inter-is, bet neturim kitos išeities – rizikos diversifikavimas

– neplanuoti užsakymai

– pastovi ar maž-ti vietinė rinka

– auganti konkurencija vietinėje ri

BARJERAI INTERNACIONALIZACIJAI:

1. Išoriniai(baisiausi yra pradedantiesiems)

*tarifiniai ir netarifiniai; *valiutos kursas;

*sunkumai suprantant užsienio šalių verslo praktiką;

*skirtingi produktų standartai, *subsidijos vietiniams su importu konkuruojantiems gamintojams, *valstybės užsakymų teikimas tik vietiniams gamintojams.

2. Veikimo:

*eksporto dokumentacijos ruošimas, *logistika; *apmokėjimų organizavimas.

3. Vidiniai:

*ribotos ambicijos, *praleistos palankios galimybės; *inertiškumas-nenoras keistis; *būtinų išteklių stoka; *nerealios baimės.

4. Informaciniai:

*rinkų tyrimai, *konkurencijos būklė, *galimi įėjimo būdai, *mokėjimų sąlygos.

INTERNACIONALIZACIJOS PROCESAS

Internacionalizacija kaip eksporto vystymo procesas – tai nuoseklus įmonės įsitraukimas į eksportines operacijas tam tikrais etapais. Išteklių ir tarptautinės veiklos patirties ir žinių stoka yra kliūtis internacionalizacijai, todėl laipsniškas perėjimas iš vieno etapo į kitą padeda juos sukaupti.

<...

Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 2764 žodžiai iš 5527 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Prekės ženklo įtaka pardavimams

Turinys Įvadas 3 1.Prekės ženklo sąvoka 4 2. Prekės ženklo ryšys su vartotoju 5 3. Ryšių rinkodara 9 3.1. Rinkodara kaip prekės ženklo santykių valdymas 9 3.2. Ryšių paradigma 11 4. Baltijos Metų Prekės Ženklas 2004 14 (a...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
Butų kainos

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS TEISĖSAUGOS FAKULTETAS MUITINĖS VEIKLOS KATEDRA MTVbd4-01 grupės studento Andriaus Fugalio tiriamasis darbas BUTŲ RINKOS APŽVALGA Vilnius (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); -20...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
Paslaugų įmonės „Vlantana“ reklama

Turinys ĮVADAS 2 1. PASLAUGŲ MARKETINGO PROBLEMATIKA 3 1.1 PASLAUGOS SAMPRATA IR PASLAUGOS SAVYBĖS 4 1.2 PASLAUGŲ MARKETINGAS 6 2. PASLAUGŲ ĮMONIŲ REKLAMA 8 2.1 PAGRINDINĖS REKLAMOS FORMOS 8 2.1.1 Spausdintos reklamos nešikli...

4 atsiliepimų
Parsisiųsti
Tyrimas

VILNIAUS UNIVERSITETAS TARPTAUTINIO VERSLO MOKYKLA KURSINIS PROJEKTAS TARPTAUTINIŲ RINKŲ APLINKOS TYRIMAS JAPONIJA Atliko:Jurga Banketienė Evelina Byčkova Sandra Bucevičienė (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({});...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
Prekės identifikavimas. Prekės identifikavimo strategijos. Įpakavimas

Turinys 1. Įvadas 1 2. Prekės identifikavimo samprata 1 3. Prekės ženklas 1 4. Prekės markė 3 5. Prekės vardas 5 6. Logotipas 6 7. Prekės simbolis 6 (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); 8. Lietuviški prekės žen...

4 atsiliepimų
Parsisiųsti
Atsisiųsti šį darbą