Ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje

1. SITUACIJOS ANALIZĖ

1.1. Ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje

Ekologinis ūkininkavimas yra vienas iš labiausiai besivystančių ūkininkavimo būdų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Su kiekvienais metais didėja apsisprendusių pradėti ekologiškai ūkinininkauti, didėja ekologinės gamybos ūkių ir plečiasi jų plotai. Ekologinio ūkininkavimo sistema leidžia išsaugoti bei ilgainiui pagerinti dirvos derlingumą ir prisideda prie tvarios žemės ūkio plėtros, naudojant atsinaujinančius gamtos išteklius - gyvūnų mėšlą , ankštinius augalus ir pašarines kultūras. Ekologinis žemės ūkis negali būti plėtojamas užterštoje aplinkoje arba teršti aplinką. Ekologiškai ūkininkaujant pagaminami aukštos maistinės vertės žemės ūkio produktai, kurie turi labai didelę paklausą tarp vartotojų (Pekarskas, 2005; Pekarskas ir kt., 2006; Reikalavimai ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai, 2007). Ekologinio ūkininkavimo sistema pagrįsta gamtines dirvožemio sąlygas atitinkančiomis sėjomainomis, savame ūkyje sukauptomis organinėmis trąšomis, kenkėjų, ligų ir piktžolių necheminės kontrolės metodais. Šioje ūkininkavimo sistemoje siekiama uždaro energijos ir maisto medžiagų apytakos ciklo. Dirvožemio derlingumo didinimas yra augalinės produkcijos ekologiniame ūkyje pagrindas. Kenkėjų ir ligų protrūkiai mažinami palaikant rūšių įvairovę ir ekologinį balansą aplinkoje(Žekonienė, Daugėlienė ir kt., 2005)
Ekologinio ūkininkavimo tempai Lietuvoje yra vieni didžiausių visoje ES. Tai ypač skatina kompensacinės išmokos, kurios šalyje yra bene didžiausios. Šalies ekologinių pasėlių struktūroje 2005 m. dominavo javai, todėl rinkoje daugiausia iš jų pagamintos produkcijos. Derliaus sezono metu gana nemaža ekologiškų daržovių pasiūla, pradėta plėtoti ir ekologinė žuvininkystė, o 2006 metų pavasarį prekybos tinkluose pradėti pardavinėti ekologiškas pienas bei jogurtai (Lietuvos žemės ūkio apžvalga, 2006)
Pagrindiniai ekologinio žemės ūkio tikslai yra šie (Ekologinis..., 2002): 1) gaminti pakankamą kiekį aukštos kokybės, didelės maistinės vertės žemės ūkio produktų; 2) ūkininkavimo sistemoje kurti, skatinti ir palaikyti uždarus biologinius ciklus; 3) palaikyti ir didinti ilgalaikį dirvožemio derlingumą; 4) taupiai naudoti materialinius ir energetinius išteklius, teikiant pirmenybę atsinaujinantiems resursams; 5) auginti gyvulius taip, kad jų laikymo sąlygos atitiktų pagrindines jų įgimto elgesio savybes; 6) mažinti aplinkos taršą; 7) išsaugoti biologinę įvairovę; 8) maksimaliai išsaugoti ekologiškų maisto produktų natūralias savybes juos saugant ir perdirbant; 9) žemės ūkio produktų gamintojams sudaryti pagrindinius poreikius tenkinančias gyvenimo sąlygas, saugią darbo aplinką, galimybę gauti pelną, jausti pasitenkinimą darbu. DARNAUS ŽEMĖS ŪKIO PLĖTRA LIETUVOJE Remigijus Čiegis2009M


1.2. Ekologinio ūkininkavimo problemos

Ekologinio ūkininkavimo problemos Sertifikuotų ekologinių ūkių plotas ES šalyse svyruoja nuo 0,7 iki 8,7 proc. žemės ūkio naudmenų. Ekologinių ūkių gamybos produktyvumą lemia natūraliai jį gerinančios sėjomainos, subalansuota augalų mityba, necheminiai piktžolių naikinimo būdai, tręšimas savame ūkyje sukauptomis ar užaugintomis organinėmis trąšomis – mėšlu, srutomis, įvairiais kompostais, žaliosiomis trąšomis. Tačiau ir šį ūkio krypties modelį galima vertinti ne vien tik teigiamai. Ekologiniuose ar organinė...