Referatas Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų samprata

1 atsiliepimai



Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų samprata

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų samprata

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis garantuoja kiekvienam žmogui teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šias socialines garantijas papildomai reglamentuoja atskiri įstatymai bei poįstatiminiai aktai.

Asmenys, draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe yra viena iš valstybinio socialinio draudimo rūšų kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau tekste – Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymas).

Kad asmenys būtų draudžiami nnuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, jiems už darbą turi būti mokamas darbo užmokestis. Taigi socialiniu draudimu privalomai draudžiami šie asmenys:

1) asmenys, dirbantys pagal darbo, diplomato tarnybos ar terminuotas diplomato tarnybos sutartis, taip pat dirbantys narystės pagrindais renkamose institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;

2) viešojo administravimo valstybės tarnautojai;

3) profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų profesinio mokymo (praktikos) mokymo įstaigoje ar įmonėje metu bei asmenys, darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įįmonėse arba dirbti viešuosius darbus;

4) asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, – už jų darbo laiką;

5) nuteistieji laisvės atėmimu – už jų darbo laiką.

Draudiminių ir nedraudiminių įvykių samprata

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas detaliai rreglamentuoja draudiminius ir nedraudiminius įvykius.

Draudiminiais įvykiais pripažįstami įvykiai, atsitikę nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ištirti bei pripažinti nelaimingais atsitikimais darbe. Konkrečiai nelaimingais atsitikimais darbe gali būti pripažinti, kai jie įvyksta:

1) dirbant pagal darbo sutartį, atliekant viešojo administravimo funkcijas arba gaunant atlyginimą už darbą, taip pat nelaimingi atsitikimai, įvykę darbo laiku rengiant arba tvarkant darbo vietą ar darbo vietoje atliekant kitus su darbo procesu susijusius veiksmus, pertraukos pailsėti ir pavalgyti (pietų pertraukos), taip pat papildomų ar specialių pertraukų metu darbuotojui esant darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;

2) vykstant į darbą ar iš darbo, taip pat kai asmuo vyksta darbo laiku darbdavio interesais;

3) dirbant kitą darbdavio pavestą darbą;

4) nnelaimingi atsitikimai apdraustiesiems atliekant teisės aktų nustatytas pareigas ar darbdavio pavedimu vykdant visuomenines pareigas, susijusias su tos įmonės veikla, kai už tai mokamas darbo užmokestis.

Minėtas įstatymas taip pat apibrėžia ir kas laikytina nedraudiminiais įvykiais.

Draudiminiams įvykiams nepriskiriami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatyta, kad jie įvyko:

1) dėl to, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu;

2) nukentėjusiajam darant tyčinį nusikaltimą;

3) nukentėjusiajam savavališkai (be draudėjo žinios) atliekant darbą ne draudėjo naudai (ne draudėjo iinteresais);

4) nukentėjusiajam sąmoningai siekiant, jog įvyktų nelaimingas atsitikimas;

5) dėl bendro susirgimo.

Įstatymas nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai nelaimingas atsitikimas darbe negalės būti pripažintas draudiminiu įvykiu.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokų rūšys ir mokėjimai

Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, apdraustajam gali būti išmokėta:

1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo pašalpa;

2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;

3) netekto darbingumo periodinė kompensacija.

Jei dėl nelaimingo atsitikimo darbe apdraustasis asmuo miršta, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama laidojimo pašalpa bei lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka.

Ligos pašalpa skiriama apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris pripažįstamas draudiminiu įvykiu. Apdraustiesiems, besigydantiems sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa skiriama už vykimo į šią įstaigą, buvimo joje ir grįžimo iš jos laiką.

Susižaloję darbe apdraustieji teisę į ligos pašalpą įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio socialinio draudimo stažą. Ligos pašalpa skiriama, jei teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir dokumentai, patvirtinantys draudiminį įvykį.

Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, tačiau jis negali viršyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių draudiminio įvykio atsitikimo mėnesį, trijų su puse dydžio sumos. Apdraustajam susižalojus darbe mokama 100 % kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos ppašalpa.

Kai miršta asmuo, turėjęs teisę gauti ligos pašalpą ir jų negavęs iki mirties dienos, tai ligos pašalpa mokama šeimos nariui, pateikusiam mirusiojo asmens mirties liudijimą.

Apdraustiesiems asmenims susižalojus darbe ligos pašalpa mokama nuo pirmos nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas.

Valstybinę socialinio draudimo senatvės arba invalidumo pensiją gaunantiems asmenims susižalojus darbe ligos pašalpa pradedama mokėti nuo pirmos nedarbingumo dienos ir mokama iki darbingumo atgavimo arba kol dėl šios priežasties bus peržiūrėtas invalidumas.

Ligos pašalpa nemokama, nustačius, kad:

1) įvykis yra nedraudiminis;

2) asmuo ar atitinkamos įstaigos pateikė neteisingus duomenis dėl draudiminio įvykio arba suklastotus dokumentus arba nepateikė reikiamų dokumentų.

Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip įstatymo nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.

Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

Jeigu apdraustasis neteko iki 20 % darbingumo, jam išmokama 10 % jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Jeigu apdraustasis neteko daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 % darbingumo, jam išmokama 20 % jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Jeigu apdraustajam nustatytas neterminuotas nedarbingumas, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija išmokama trigubai didesnė, negu atitinkamai minėta anksčiau.

Netekto darbingumo pperiodinė kompensacija

Jeigu nustatoma, kad apdraustasis neteko 30 ir daugiau % darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Netekto darbingumo periodinė kompensacija apdraustajam mokama kas mėnesį. Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) ,kompensavimo koeficiento (k) ir mokėjimo mėnesį galiojančių vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų (D) sandaugos pusė, t.y. pagal formulę 0,5 x d x k x D.

Draudimo išmokos apdraustajam mokamos nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos. Jeigu apdraustasis dėl draudimo išmokos kreipėsi praėjus trejiems metams nuo teisės į draudimo išmoką atsiradimo ...


Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 1205 žodžiai iš 2410 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų samprata

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis garantuoja kiekvienam žmogui teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šias socialines garantijas papildomai reglamentuoja atskiri įstatymai bei poįstatiminiai aktai. A...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
DRAUDIMO BENDROVIŲ REKLAMOS BŪDAI IR EFEKTYVUMAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS Referatas Vilnius, 2005 TURINYS 1. DRAUDIMO PASLAUGŲ REKLAMA 2 2. REKLAMOS TIPAI 4 (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); 3. REKLAMOS PRINCIPAI IR UŽDAVINIAI 5 4. REKLAMOS PRI...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
Draudimo veiklos organizavimas ir GYVYBĖS DRAUDIMO YPATUMAI

Dr veiklos organizavimas. 1.dr įm tikslai. Pasirenkant dr įm tikslus atsižvelgiama į egzistuojančias išorinės ir vidinės aplinkos sąlygas. Išorinės-draudiminė ir teisinė apl; vidiniai-priklauso nuo kapitalo, materialinės bazės...

4 atsiliepimų
Parsisiųsti
Turto draudimo ypatumai Lietuvoje

Turinys I. Įvadas 3 II. Pastatų draudimas kaip negyvybės draudimo porūšis 5 2.1. Ne gyvybės draudimo rinka 5 2.2. Turto draudimo rūšys 6I. Įvadas „Šiandien draudimas yra esminis sudėtingų nacionalinių ekonomikų funkcionavimo...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

BENDROSIOS NUOSTATOS – tai draudimo rūšis, kuria apdraudžiama transporto priemonės savininko ar teisėto valdytojo atsakomybė prieš trečiuosius asmenis už žalą, padarytą jų sveikatai, gyvybei ar turtui, naudojantis apdrausta t...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti