Civilinių bylų priskirtinumas teismams ir teismingumas

.CIVILINIŲ BYLŲ PRISKIRTINUMAS TEISMAMS IR TEISMINGUMAS
Teoriniai klausimai
1. Priskirtinumas ir jo rūšys: vienetinis ir dauginis
Bylų priskirtinumo teismams institutas padeda nustatyti, kokios institucijos kompetencijai priskirtinas tam tikro ginčo nagrinėjimas, t. y. kieno jurisdikcijai jis yra, nes asmens subjektines teises ir interesus gina ne tik teismas, bet ir kitos institucijos.
Kai yra vienetinis priskirtinumas, nagrinėti ginčą gali būti vienos institucijos, pavyzdžiui, teismo kompetencija. Tarkim, tėvystės nustatymo klausimus nagrinėja tik teismas, kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų nagrinėja Darbo arbitražas. Toks priskirtinumas gali būti vadinamas išimtiniu, nes jo savo susitarimu negali pakeisti nei šalys, nei teismas, nei kitos institucijos.
Dauginio priskirtinumo atveju nagrinėti ginčą yra dviejų ar daugiau institucijų kompetencija. Pavyzdžiui, pagal darbo kodeksą, darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisijos, teismai arba komercinis arbitražas, jeigu dėl tokio ginčo nagrinėjimo ginčo šalys susitaria vėliau, negu kilo ginčas. Dauginis priskirtinumas gali būti skirstomas į alternatyvųjį, sąlyginį ir sutartinį. Savo ruoštu sąlyginis priskirtinumas gali būti privalomasis ir alternatyvus.
2. Pagal kokius kriterijus atskiriame dėl teisinių ginčų priskyrimo nagrinėti teismams ar kitoms institucijoms? (Teismų įstatymas, Komercinio arbitražo įstatymas, CPK)
Ypatingosios teisenos bylų priskirtinumas nustatomas remiantis sąrašo principu, tai yra teismui priskiriamos nagrinėti tik tos ypatingosios teisenos bylos, kurios išvardytos CPK 442 str. CPK 24 str. 1 d. įtvirtinta nuostatą, kad jei byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas priskirtinas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. CPK 24 straipsnio 2 d. įtvirtina nuostatą, kad kilus abejonių arba įst. kolizijai dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme, bet abi minėtos nuostatos netaikomos, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti bylą spręsti arbitražo tvarka (CPK 24 str. 3 d.). Teisinių ginčų priskyrimas nagrinėti teismams ar kitoms institucijoms dažniausiai priklauso nuo kelių kriterijų, tarp jų yra: Subjektas: ar ginčas susijęs su privačiais asmenimis arba juridinėmis asmenimis, arba valstybiniais subjektais, pvz., su valstybės biudžetu ar teisėsaugos institucijomis. Teisės sritis: ar ginčas susijęs su civilinėmis teisėmis, baudžiamosiomis teisėmis, administracinėmis teisėmis ar kitomis teisės sritimis. Reikšmės dydis: ar ginčo vertė siekia tam tikrą ribą, kurią nustato teisės aktai.
Remiantis Lietuvos Teismų įstatymu, Lietuvos Komercinio arbitražo įstatymu ir Lietuvos civilinio proceso kodeksu, dauguma civilinių ginčų turi būti nagrinėjami teismuose. Tačiau tam tikri ginčai, pvz., mažos vertės ginčai arba ginčai, kuriuos galima išspręsti kitomis priemonėmis, gali būti nagrinėjami ir kitose institucijose, pvz., notarų kontorose arba administraciniuose organuose. Komerciniai ginčai gali būti sprendžiami komercinio arbitražo teismo arba Lietuvos teismuose. Baudžiamieji ginčai yra nagrinėjami baudžiamosios teisės procese. Administraciniai ginčai, susiję su administracinėmis ...