Civilinio proceso teisės principai

CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI (Tęsinys)
TEORINIAI KLAUSIMAI

1) Teisės principų samprata ir reikšmė civiliniame procese
Civilinio proceso teisės principai – tai pagrindinės atitinkamose teisės normose įtvirtintos ar teismų praktikos ir teisės doktrinos suformuotos nuostatos, kurios išreiškia proceso esmę ir yra visos teisės šakos plėtros bazė. Principai užtikrina civilinio proceso uždavinių įgyvendinimą, nes priešingu atveju būtų iškreipta pati proceso esmė ir nebūtų įgyvendimai proceso uždaviniai. Civilinio proceso principai privalo būti modeliuojami taip, kad teismo procesas būtų patogus ir teismui, ir šalims, ir visai visuomenei, bei užtikrintų racionalų teisingumo sistemos funkcionavimą valstybėje.
Reikšmė: Principai labai yra svarbūs įstatymų leidybai, nes jie atlieka reglamentavimo funkciją. Principai atlieka interpretavimo funkciją. Taip pat yra svarbus teisinei argumentacijai.

2) Atskirų teisės principų santykis ir tarpusavio ryšys
Pagal taikymo sritį ir subjektus civilinio proceso teisės principai gali būti klasifikuojami į nustatančius: 1) šalių procesinę padėtį civiliniame procese (pvz., dispozityvumo principas); 2) teismo procesinę padėtį ir vaidmenį procese (pvz., teisėjų nepriklausomumo principas, vadovavimo procesui principas); 3) įrodinėjimo procesą (pvz., laisvo įrodymų vertinimo principas); ir 4) bylos nagrinėjimo tvarką (pvz., žodinio proceso principas). Pažymėtina, kad principai yra tarpusavyje susiję. Todėl vieno principo pažeidimas reiškia ir kito principo pažeidimą. Taigi pažeidus vieną principą įvyksta tarsi grandininė reakcija, reiškianti daugelio principų pažeidimą. Pavyzdžiui, pažeidus teisės būti išklausytam principą,pažeidžiami ir procesinio šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo, rungimosi ir kiti principai. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti principų tarpusavio darną, jų neabsoliutina, o atvirkščiai - siekia užtikrinti jų tarpusavio pusiausvyrą. Dėl šios priežasties dažna principų kombinacija, vieno ar kito principo išimčių nustatymas.

3) Teisės į teisminę gynybą universalumo ir prieinamumo principo TURINYS, taikymo ribos, santykis su teise į teisingą teismą
Jo esmė, kad kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Nors Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje kalbama apie galimybę teismo tvarka ginti tik pažeistas konstitucines teises ir laisves, tačiau šį principą būtina suprasti gerokai plačiau ir vien jomis neapsiriboti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialūs įstatymai - CPK ir kiti įstatymai. Todėl šią teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatymų nustatytos procesinės tvarkos. Kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Taigi pozityvius teisimus padarinius kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Lietuvos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. ėl teisminės gynybos prieinamumo (teisės kreiptis į teismą) turinio. Vieni mano, kad šis principas apima tik teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą ir ...