Civilines teises saltiniai

TURINYS

1. TEORINĖ DALIS 3

1.1. Teisės šaltinio samprata 3

1.2. Civilinės teisės rūšiavimo kriterijai 3

1.3. Civilinės teisės šaltinių rūšys 4

1.4. Civilinės teisės šaltinių hierarchija 4

1.5. CK vieta civilinės teisės šaltinių sistemoje 5

2. PRAKTINĖ DALIS 7

2.1. Užduotis 7

2.2. Atsakymas – sprendimas 7

NAUDOTA LITERATŪRA 81. TEORINĖ DALIS

1.1. Teisės šaltinio samprata

Teisės teorijoje teisės šaltinis suvokiamas kaip žinių tam tikrą tekstą apie teisės šatinį, bei grindžiamas teisės doktrina, tačiau vyrauja nusistovėjęs daugiareikšmis „teisės šaltinio“ kaip termino vartojimas. „Teisės šaltinio kaip teisės formos sampratai susiformuoti didžiausią įtaką turėjo normatyvistinės teisės doktrina, kuri padarė reikšmingą poveikį kelių kartų tteisininkų mąstymui. Požiūris į teisės šaltinį kaip teisės formą tapo vyraujantis ir suformavo šio termino vartojimo tradiciją nepaisant tokio vartojimo nelogiškumo. Todėl ir naujamame Lietuvos CK šis terminas vartojamas tradicine (t.y. teisės formos) prasme įtvirtindamas tokio termino vartojimo kituose teisės bei teisės taikymo aktuose, o iš dalies ir teisinėje literatūroje būtinybę.“1.2. Civilinės teisės rūšiavimo kriterijai

Teisės šaltinių grupavimas turi tam tikrus kriterijus, kurie skirstomi dar į kelis aspektus. Remiantis išklasytų teisės teorijos paskaitų medžiaga, kurią pateikė doc. G. Lastauskienė, galima pateikti ttokią teisės šaltinių grupavimo (arba rūšiavimo) kriterijus (arba sistema).

Teisės šaltiniai grupuojami pagal:

1. tekste nustatomą normos adresatą į:

a. bendruosius teisės šaltinius, pvz.: įstatymas;

b. individualiuosiu teisės šaltinius, pvz.: fizinių asmenų sutartis;

2. šaltinio atsiradimo pagrindus į:

a. sutartimi sukurtus teisės šaltinius, pvz.: tarptautinės sutartys;

b. valstybės valdingų nurodymų sukurtus teisės ššaltinius, pvz.: teisės norminis aktas;

c. papročių sukurtus teisės šaltinius, pvz.: teisinis paprotys;

d. autoritetingų pareiškimų sukurtus teisės šaltinius, pvz.: teisės doktrina;

3. išraiškos formą į:

a. rašytinius teisės šaltinius, pvz.: precedentas;

b. nerašytinius teisės šaltinius, pvz.: teisės principas;

4. įtaką teisiniam reguliavimui į:

a. tiesioginius, pvz.:sutartys, precedentas;

b. netiesioginius, pvz.: teisės doktrina;

5. formalumo pobūdį į:

a. adresatui privalomus;

b. neprivalomus.1.3. Civilinės teisės šaltinių rūšys

Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje vyrauja tokie civilinės teisės šaltiniai:

1. teisės norminiai aktai,

2. papročiai,

3. teismų praktika,

4. teisės doktrina.

Remiantis D. Vasariene, įstatymai skirstomi į šias grupes:

1. Pagrindinis (svarbiausias) įstatymas – tai Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios normomis nustatomi civilinės teisės pagrindai. Tai yra tiesioginio taikymo aktas, todėl ja yra remiamąsi siekiant užpildyti civilinės teisės spragas. Kilus klausimui ar civilinės teisės norma neprieštarauja Konstitucijai, sustabdžius nagrinėjamą byla, kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar konkretus įstatymas ar atskiros jo normos neprieštarauja Konstitucijai.

2. Susisteminti civilinės teisės aktai –tai Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Civilinis kodeksas parengtas kodifikuotu būdu, todėl jis apima visą civilinės teisės šaką, o ne atskirą jos institutą.

3. Kiti įstatymai. Jie yra skirti papildomai reglamentuoti tam tikrus santykius, kurių neapima Civilinis Kodeksas. Į šią kategoriją įeina:

a. Lietuvos Respublikos ...