Vincas Mykolaitis Putinas
XXa. vid., moderniosios literatūros atstovas, filosofinės pasaulėjautos rašytojas.
Vincas Mykolaitis – Putinas gimė 1893 m. Marijampolės apskrityje. Pirmuosius mokslus ėjo Marijampolės gimnazijoje ir kai joje baigė mokslus, iškart įstojo į Seinų kunigų seminariją (tėvų noru) 1911 m. buvo išspausdintas ir pirmasis jo eilėraštis leidinyje „Šaltinis“, nuo tada eilėraščius jis pradėjo pasirašinėti Putino slapyvardžiu. 1915 m. Putinui buvo ypatingi, nes jis buvo įšventintas į kunigus. Tais pačiais metais jis, kaip gabus mokinys, išvažiavo studijuoti į Peterburgo dvasinę akademiją. Baigęs ją 1917 m. Putinas išleido pirmąjį savo lyrikos rinkinį, pavadinimu „Raudoni žiedai“. 1918 m. Putinas gavo stipendiją ir mokytis išvyko į Šveicariją. Čia jis studijavo Fribūro ir Miuncheno universitetuose, mokėsi filosofijos bei filosofijos ir meno istorijos. Į Lietuvą rašytojas grįžo tik 1923 m. Tuo metu jis pradėjo dėstyti Lietuvos universitete. 1928 m. jis įgavo profesoriaus vardą ir 1930 m. išleido dramą, pavadinimu „Valdovas“. Dar svarbiau paminėti, kad 1933 m. Vincas Mykolaitis – Putinas tapo lietuvių rašytojų draugijos pirmininku ir baigė rašyti savo romaną, pavadinimu „Altorių šešėly“. Po garsiausio savo romano išleidimo Putinas 1935 m. atsisakė kunigystės ir vedė (nepavyko suderinti kūrybos ir kunigystės) 1940 m. tapimas Vilniaus universiteto profesoriumi, 1941 m. tapimas LSSR mokslų akademijos akademiku. Tai buvo gana svarbūs įvykiai. 1967 m. birželio 7 d., Putinas, būdamas 74 metų, mirė Kačerginėje.
Altorių šešėly
Temos:
1. Santykis su gamta (Liudo Vasario grįžimas iš seminarijos atvėrė vaikystės prisiminus ir didelį garbinimą bei džiaugsmą gamtai) „pajusdavo save patį, kaip kokią nepaliestą versmę, kurioje glūdi dar daug niekam nežinomų pajėgų. Tuomet jis įtikėdavo savim ir gerbdavo save“
2. Meilė (Liucė – mirties laiškas, Katedros nepažįstamoji – Liudas ją išvydo bažnyčioje per atlaidus. Vaizduotėje susikūrė idealizuotą moters įvaizdį: ji yra liūdnu veidu, o žvilgsnis visad nukreiptas į tolį)
3. Norų pildymas, santykiai su tėvais (nesipriešino tėvams ir įstojo į kunigų seminariją)
4. Pasiaukojimas (paaukoja savo profesiją – kunigystę dėl kūrybos, dėl Baronienės pasakytų minčių: Moteris įtikiną Vasarį, jog kunigai, rašytojai nėra žymūs. Dvasininkai į gyvenimą žvelgia blogio arba gėrio pusės, tam tikrais dėsniais ir jų pritaikymu. Ji padeda Liudui suvokti, kad Dievas jį sutvėrė poetu, o kunigai ir vyskupai - kunigu) Rainakienės pamąstymai jaunuolį privertė praplėsti savo potyrių sritį „pažinti gyvenimą“ dėl kūrybos.
Seminarijos apibūdinimas
1. Naujokams ši diena ypatinga, nes po 5 dienų rekolekcijos išsivilks sutanas ir pirmą kartą priims šventą Komuniją.
2. Seminarijos aplinka kuriama – niūri, tamsi. „Siauras, bet nuostabiai ilgas kambarys“. Pirmamečius seminarijos auklėtinius gąsdina garsūs skambalo smūgiai net nebesuprantą kur jie esą.
3. Liudas Vasaris – vaizduojamas lengvabūdiškas, vėjavaikis. Keliasi ryte tik pažadinamas kaimyno. Tačiau nepaisant to, jis yra asocialus ir lengvai prisitaiko prie kitų.
4. Jonas Variokas – ypatingą ...
‘’ Mačernis nemėgo nieko, kas neturėjo tradicijos: nei daiktų, nei žmonių”,- liudijo jį artimai pažinojęs A .Nyka – Niliūnas. - poetas žemininkas, šlovinęs žemdirbišk...
·Skirgailos ir skurdulio pokalbis apie deivus Vincas Krėvė– Mickevičius- XXa. lietuvių prozininkas, dramaturgas. Jo kūryba gausi ir įvairiašakė, nesutelpanti vienos srovės rėmuose...
·Kazio Borutos romane “Baltaragio malūnas” matome daug tautosakos motyvų, jo fabula pagrįsta antgamtinėmis jėgomis, kaip ir senieji nacionaliniai epai. Šiame kūrinyje dominuoja vie...
·Salomėja Nėris – vienintelė Lietuvos poetė, kurios kūryba artimai susieta su asmeniniu gyvenimu. Žinome, jog rašytoja gyveno sunkiu Lietuvos istorijos laikotarpiu, tačiau tai netruk...
·Turinys I. Romantizmo sąvoka……………..3 II. Bendrieji kūrybos principai……………3 III. …5 IV. Maironio pamokos……………..7 I. Romantizmo sąvoka R o m a n t i z m o s...
·