Astronomija. Planetos ir Saulė

Astronomija – tai mokslas apie dangaus kūnus.
• Apie 4000m. pr. Kr. Egiptiečiai sudarė Saulės kalendorių
• VI a. pr. Kr. Pitagoras patobulino pasaulėvaizdį: Žemė yra rutulys, laisvai skriejantis erdvėje; aplink Žemę skrieja Saulė, Mėnulis, žvaigždės ir planetos.
• ~140m. Ptolemėjas parašė veikalą “Didžioji astronomijos sandara” , jame apibendrino turimas astronomijos žinias, pateikė geocentrinį pasaulio sistemos modelį, pagal kurį Visatos centras yra nejudanti Žemė.
• 1609 m. Galilėjas Galilėjus išrado teleskopą.
Planeta – klajojanti žvaigždė.
 Mikalojus Kopernikas įrodė, kad planetos juda ne aplink Žemę, kaip manė Ptolemėjas, o aplink Saulę, todėl tokia sistema buvo pavadinta heliocentrine.
Planetos:
1. Žemės grupės planetos : Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.
2. Didžiosios planetos: Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas.
3. Tolimiausia ir mažiausia planeta – Plutonas – nepriklauso nei vienai grupei.
Svarbiausias požymis, skiriantis vieną grupę nuo kitos, yra cheminė sudėtis. (Žemės gr. planetos daugiausia sudarytos iš silikatų ir metalų, o didžiosios - iš lengvųjų dujų (vandenilio ir helio)). Skiriasi matmenimis, tankiais, palydovų skaičiumi.

Saulė
◦ Centrinis ir didžiausias Saulės sistemos kūnas.
◦ Sudaryta iš vandenilio, helio ir sunkesniųjų cheminių elementų.
◦ Ją sudaro: Šerdis 15 mln. Celsijaus laipsnių temperatūra, vyksta branduolinės reakcijos 21H + 31H 42He + 10 n + Q , Saulės gelmėse atsiradęs energijos srautas perduodamas į tolesnius sluoksnius: spinduliavimo sluoksnį , konvekcijos sluoksnį, (šiame sluoksnyje temperatūra sparčiai krinta, todėl medžiaga maišosi – vyksta konvekcija) virš konvekcijos sluoksnio prasideda Saulės atmosfera, kurią sudaro fotosfera, chromosfera, vainikas.
◦ Paviršiaus temperatūra 5800 C vidutinis nuotolis nuo žemės 150’000’000 km. Saulės masė 1.989 * 1030 kg tai 99,86% Saulės sistemos masės.
Merkurijus
▪ Apšviestosios pusės temperatūra siekia nuo 290 iki 430C , o ne apšviestos -160C
▪ neturi palydovų.
Venera
• Ją sudaro skystas branduolys, silikatų mantija, bazaltų pluta.
• Venerą dengia du sieros rūgšties lašelių debesų sluoksniai su juos skiriančia lengva miglele.
• Ryškus “šiltnamio reiškinys”
• Veneros sukimosi ašis beveik statmena orbitos plokštumai, todėl nėra metų laikų.
Žemė
◦ Vienintelė planeta, kurioje egzistuoja gyvybė.
◦ Žemę sudaro branduolys – vidinis ir išorinis, vidinis yra kietas sudarytas iš geležies ir nikelio, o išorinis – skystas, branduolį supa silikatų mantija, slūgstanti po kietu apvalkalu – pluta. Žemę gaubia atmosfera, kuri skirstoma į troposferą, stratosferą ir jonosferą.
◦ ekliptikos plokštuma (plokštuma, kuria Žemė skrieja aplink Saulę) su žemės sukimosi plokštuma sudaro 23.5 laipsnių kampą.
◦ palydovas – mėnulis.
Marsas
▪ Turi labai retą atmosferą, todėl nėra šiltnamio reiškinio.
▪ Smėlio audros.
▪ Olimpo kalnas 25 km aukščio.
▪ turi ašigalines kepures – tai vandens ledas su anglies dioksido ledu, baltos dėmės Marso ašigaliuose.
▪ Rusvą Marso paviršiaus spalvą lemia geležies oksidas.
▪ turi du palydovus: Fobą ir Deimą.
Jupiteris
• Pati didžiausia ...