Architektūros istorijos namų darbas

1
ŠV. ONOS BAŽNYČIA VILNIUJE
Šv. Onos bažnyčia, esanti Vilniuje kairiajame Vilnios krante pradėta statyti 1495 m. Tuo metu ji buvo medinė. Dabartinė Šv. Onos bažnyčia pradėta statyti 1500 m. Kaip tik tuo metu architektūroje vyravo liepsnotosios gotikos stilius (XIV a. pabaigoje – XVI a.). Tai yra vėlyvosios gotikos paskutinioji frazė.

Šv. Onos bažnyčia yra nedidelė: 19 metrų ilgio, 8,7 metrų pločio ir 12,7 metrų aukščio, stačiakampio plano, vienanavė (neįprasta savybė, nes gotikoje būdinga trys arba penkios navos), statyta iš plytų. Svarbiausia Šv. Onos bažnyčios savybė yra jos tektoniškumas. Pagrindinis, į aikštę atgręžtas fasadas yra griežtai simetriškos ašinės kompozicijos. Fasadas dukart didesnis į aukštį, negu į plotį; jo proporcijos pagrįstos gotiškai architektūrai būdingu euritmijos dėsniu – taisyklingu geometrinių atskirų pastato dalių ir jo visumos tarpusavio santykiu. Neatmetama nuomonė, kad Šv. Onos bažnyčia artima renesanso stiliui dėl savo mastelio lyginant su kitomis gotiškomis bažnyčiomis, kurių architektūra biloja apie žmogaus menkumą ir dangaus didybę. Psichologinis Šv. Onos bažnyčios poveikis visai kitoks. Nedidelis meistriškai sukurtas pastatas kelia optimizmą, pasididžiavimą žmogaus genijum. Renesanso dvelkimas jaučiamas ir įprastiniais kanonais nevaržomose konstrukcijose, ir savitai komponuotose fasaduose, nors jų formos tebėra gotiškos.

Apie Šv. Onos bažnyčios interjerą nėra daug aprašoma, nes dažnai keitėsi dėl gaisrų ir kitokių priežasčių. Tačiau yra žinoma, kad po paskutiniojo restauravimo buvo pastatyti barokiniai altoriai, ištinkuotos ir išbalintos sienos, sudėti vitražiniai langai. Lubose matyti nerviūriniai (briaunomis sustiprinti) skliautai, kurie buvo būdingi būtent gotikai.



Bažnyčios cokolis yra aukštas ir lygus, be jokių papuošimų. Jį išryškina trys portalo (puošnus įėjimas į pastatą) arkinės angos, kurios atsirado gotikoje, per vidurį didesnė, už kurios įrengtas įėjimas į bažnyčią, ir iš šonų po vieną mažesnę, bei virš jų esanti horizontali juosta. Bažnyčios priekį platina du į šonus išsikišantys bokštai, kurie virš cokolio yra aštuoniakampio formos. Bokštų skerspjūvio pasikeitimą švelnina prie jų kampų prišlieti liekni, pinakliais (keturkampis, į viršų smailėjantis bokštelis, kuris užbaigia bokštą) užbaigti stulpeliai papuošti krabais. Bokštų briaunos stulpeliai profiliniais angokraščiais papuošti siauriais langeliais. Tačiau šis vertikalių bėgsmas būtų monotoniškas, jeigu jo nepaįvairintų horizontalios linijos, plastiškos kreivės - reljefiškos kylinės arkos.



Sudėtingiausia ir originaliausia Šv. Onos bažnyčios dalis yra centrinis fasadas. Virš portalo iškilę keturi smailiaarkiai langai, apgaubti profiliuotais virveliniu ornamentu puoštais stačiakampiais apvadais. Arkiniai langai įsikišę į vidų, o išorinis arkos lango apvadas vadinimas archivoltu. Pora vidurinių langų gerokai aukštesni už šoninius. Visus langus kerta plati pusapskritė arka, kuri yra toje vietoje, kur paprastai būna langas – ...